LŽS ir NŽKA pirmininkas

Spalio 23 dieną Panevėžyje įvyko steigiamasis Aukštaitijos regiono žurnalistų skyriaus susirinkimas. Artimiausiu metu šis kolegų sambūris įsiliejo į Lietuvos žurnalistų sąjungos gretas ir tapo LŽS Aukštaitijos skyriumi. Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad kolegos rado tikrų lyderių ir aktyvistų, kurie ėmėsi vadovauti šiam jų padaliniui. Vadovu išrinktas Rolandas Meiliūnas, žurnalistų valdyboje – Brigita Sabaliauskaitė, Inga Kontrimavičiūtė ir Virginija Sipavičienė.

Jei Seimo valia bus galutinai patvirtinta ir Prezidentės, tai Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etiką turėtų prižiūrėti Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos atstovai. Manau, kad tai absurdas. O ką mano apie tai kiti?

Prieš porą dienų teko skristi per Maskvą į Kazachstano pietinę sostinę Almatą. Oro uoste radau nemokamai platinamus du laikraščius. Vienas jų – Rusijoje ir toli už jos ribų gerai žinomo politiko Vladimiro Žirinovskio partijos laikraštis “LDPR”. Jame atvirai tyčiojamasi iš Ukrainos, Baltijos šalių ir kitų valstybių bei atvirai raginama kariauti plečiant Rusijos teritoriją.

Senokai žiniasklaidos rinkoje nebuvo gerų naujienų. Ypač laikraštinės spaudos pasaulyje. Tačiau „malonia“ išimtimi galime vadinti kol kas tik Druskininkuose leidžiamą propagandinį laikraštį „Mano Druskininkai“, kuris bus leidžiamas dar didesniais kiekiais. Nors įstatymai Lietuvoje draudžia leisti tokius leidinius, o Žurnalistų etikos inspektorius jau seniai liepė uždaryti tokį kvazimodinį leidinį, tačiau Druskininkų valdžia gyvena lyg Luhansko ar Donecko separatistai-teroristai, t.y. pagal savo sukurtas taisykles.

Šiandien daug kartų atidžiai tyrinėjau Lietuvos gėjų lygos pagamintą ir Youtube kanale patalpiną reklamą su šūkiu “Keisk!”. Šią reklamą, jei ji nebus tinkamai pataisyta, atsisakė transliuoti televizija TV3 ir Lietuvos ryto televizija. Rašoma, kad LNK televizija kol kas dar neišsakė savo konkrečių pastabų. O mano subjektyvios pastabos tokios – auditorijai, kuriai skirtas šis klipas, toks turinys sukeltų išimtinai neigiamas emocijas apie homoseksualus ir padidintų priešiškumą jiems.

Nuo vakar (liepos 4 d. - red.) su dideliu malonumu stebiu trilerį, kuris jau vakar buvo labai skambiai pavadintas “D. Pavalkis smogė iš pasalų: įteisintas privalomas matematikos egzaminas”. Šiandien klausiausi antros trilerio dalies per Žinių radiją laidoje “Pozicija”. Jei būčiau žiūrėjęs tokį trilerį per televiziją, sakyčiau, kad scenarijus silpnas, vaidyba – šiaip sau, o režisierius nevertas net B kategorijos filmo vardo.

Šiandien galutinai asmeniškai įsitikinau, kad privalomas matematikos egzaminas yra būtinas. Bent jau tiems, kas savo studijas nori apmokėti mokesčių mokėtojų pinigais. Už galutinius ir neginčijamas argumentus turiu padėkoti didžiausiam ir populiariausias naujienų portalui Delfi.lt ir “Spinter tyrimams”.

Liepos 25 dieną Generalinė prokuratūra kukliai paskelbė naujieną, kad “Generalinė prokuratūra šiandien nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas kilus abejonėms dėl vienos uždarosios akcinės bendrovės, užsiimančios radijo ir televizijos bei kita veikla, finansinių operacijų teisėtumo”. Jei kalbėti trumpai, nutrauktas tyrimas dėl neva vykusių nusikaltimų, kuriuose neva dalyvavo ir TV3.

Kol Lietuvos ir pasaulio žurnalistai atidžiai stebi separatistų-teroristų veiklą Ukrainoje, Lietuvos teritorijoje kol kas mažokai pastebimas o centrinės valdžios net ignoruojamas jau sukurtas separatistinis režimas Druskininkų mieste. Ignoruodamas įstatymų normas ir net valdžios įstaigų sprendimus Druskininkų valdančiųjų elitas kuria savo demokratiją – pernai ėmėsi leisti propagandinį laikraštį, o visuomenei uždraudė net dalintis bet kokia informacija apie vietinės valdžios darbą be išankstinio Druskininkų valdžios leidimo.

Kol kas dar trūksta išraiškingų žodžių apibūdinti naują/eilinį/tęstinį skandalą dėl naujienų agentūros žurnalistų ir jų informacijos šaltinių sekimo. Du trečdaliai BNS žurnalistų ir visi jų pokalbiai su tūkstančiais žmonių buvo sekami dėl vieno tyrimo. Neklauskite kokio, nes gali imti juokas pro ašaras. Lietuva nebuvo atsidūrusi ant kokios nors išnykimo ribos. Viskas buvo paprasčiau, bet tik ateityje gal sužinosime, kad gal ta nacionalinė grėsmė ir buvo.

Kažkaip netyčia šiandien į rankas pakliuvo Plungės ir Rietavo krašto laikraštis “Žemaitis”. Nustebino “stipri” reklama laikraščio titulinio puslapio viršuje. Teigiama, kad “perkantiems “Žemaitį” laikraštis “Vakaro žinios” – nemokamai”.

Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie spaudos ir ypač kultūrės spaudos išlikimą. Arba mirtį. Priklauso nuo pesimistinio ar optimistinio požiūrio.

Ačiū Tomui Vaisetai (15min.lt). Už dar vieną įrodymą, kad žurnalistika yra. Nes žurnalistika – tai drąsa kalbėti apie tai, apie ką kiti tyli. Pritariu beveik visom jo išvardintom temom ir problemom, kurios apsunkina žurnalistų darbą ir gyvenimą. O išvadas, kiekvienam gali būti savos.

Kasmet gegužės pradžioje Lietuvoje švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Simbolinė pavasario šventė, kuomet galime kaskart iš naujo atrasti patys save. Tai yra lietuvių identiteto diena. Todėl bent jau teoriškai kiekvienam lietuviui ši ypatinga šventinė diena mums patiems primena, kiek daug kantrybės, išminties ir pastangų įdėjo mūsų protėviai, kad būtų išlaikyta mūsų kalba, kultūra, spauda.

Neseniai turėjau labai keistą ir įdomų pokalbį su vienu žurnalistu. Apie tai, kaip efektyviai reikia kovoti su netinkamo turinio platinimu žiniasklaidoje, pvz., dezinformacija, nesantaikos kurstymu ar pornografija. Po kelių aptartų visuotinai žinomų teisinių svertų kilo technologinė ir net filosofinė diskusija. Keista, tačiau būtent filosofiniame diskurse (apie įstatymų dvasią, panašiai, kaip rašė Monteskjė) pavyko lengviau rasti atsakymą nei rasti sprendimą gilinantis į normatyvinius teisinius ar technologinius aspektus. Nes kai televizorius keičia tinklavizoriai, tuomet iš tiesų bet kokia normatyvinė teisė tokių technologinių aspektų neaprėps. Juo labiau dvasinių reikalų.

Taip jau sutapo, kad praėjusią savaitę pasidalinęs viešai savo mintimis apie tokio Rusijos propagandisto Dmitrijaus Kiseliovo, kuris 1994 metais buvo apdovanoto Sausio 13-osios atminimo medaliu, nedoru ir neetišku elgesiu televizijos eteryje sulaukiau malonios žinios – šalies Prezidentė atėmė iš melagio vieną garbingiausių Lietuvos apdovanojimų. Tačiau ES ir Lietuvai taikant įvairias sankcijas Rusijos valdžiai ir jos “elitinėms pajėgoms” vis dažniau kyla klausimas, o ką praranda Lietuva?

Šie metai Rusijos valdžios pasamdytam propagandistui ir Lietuvos laisvės niekintojui Dmitrijui Kiseliovui yra išskirtiniai. Jis ne tik mėgaujasi sėkminga karjera Rusijos valdžios valdomoje žiniasklaidoje, bet jam jau yra taikomos ir įvairios demokratiškų ES šalių sankcijos. Tačiau šie metai jam yra išskirtiniai dar ir dėl to, kad sausio 11 dieną sukako lygiai 20 metų nuo to momento kai jam Prezidento dekretu buvo skirtas vienas svarbiausių Lietuvos laisvės simbolių – Sausio 13-osios atminimo medalis. Simboliška ir tai, kad praėjus lygiai dešimt metų po šio garbingo apdovanojimo visiškai kitas ir kitoks asmuo Dmitrijus Kiseliovas iš esmės viešai dergia šalį, kurį jo bendravardį ir bendrapavardį apdovanojo tokiu garbingu medaliu.