Viešoji įstaiga „Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas“ buvo paskelbusi konkursą eiti direktoriaus pareigas. Asmuo, kandidatuojantis į šias pareigas, turėjo atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštSpaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas, Gintautas Songaila, Vytautas Žeimantasąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Visus šiuos reikalavimus atitiko dabartinis fondo direktorius Gintaras Songaila. Šiandien jis buvo vienbalsiai perrinktas antrai kadencijai.

Komisija nutarė Antano Macijausko premiją ir 1000 (vieną tūkstantį) EUR piniginį prizą skirti Lilijai Valatkienei ir Vytautui Jonui Juškai už fotografijų parodą ir viešų diskusijų kūrybinį turą apie lietuvius ir lietuvybę šiuolaikiniame pasaulyje, skirtą Pasaulio lietuvių metams – „Lietuviais esame mes gimę!“. Premija bus įteikta per Biržų miesto šventę rugpjūčio 1 dieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Vyriausybės pasitarimo garso įrašo, pripažino, kad Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją, įrašytą garso įraše, pažeidė pareiškėjų – žurnalisčių teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją.

Seime rugpjūčio 10 d., pirmadienį, 11 val. įvyks Seimo nario Simono Gentvilo spaudos konferencija „Ar esame tikri, kad ant mūsų galvų pro kaminus neišmetami radioaktyvūs pelenai?“ Dalyvauja Žaliosios politikos instituto direktorė, Sąjūdžio prieš Astravo AE steigėja ir tarybos narė Ieva Budraitė, Latvijos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento direktorė Silvija Nora Kalninė (Kalnins), „SIA Dozimetrs“ specialistas Marcis Plume, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dr. Renata Boris ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas Mindaugas Šilininkas. Seime rugpjūčio 10 d., pirmadienį, 12.30 val. įvyks Seimo narių, Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitečio pirmininko Emanuelio Zingerio ir Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Žygimanto Pavilionio spaudos konferencija „Padėtis Baltarusijoje ir Astravas“. Dalyvauja Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Baltarusijos opozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač.

Seime, rugpjūčio 7 d., penktadienį 11 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Koronavirusas – veidmainystės Lietuvos politikoje lakmuso lapelis“. Dalyvauja buvęs Seimo narys Audrius Nakas, Lietuvos visuomenės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos darbo grupės vadovė ir Visuomenės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė dr. Nendrė Černiauskienė, Lietuvos visuomenės tarybos valdybos nariai Tauras Jakelaitis ir Stanislavas Ladinskis, prof. habil. dr. hematologas Eduardas Vaitkus.

Plačiai skelbta, kad pirmąją rugpjūčio dieną įsigaliojo Lukiškių aikštės įstatymas. Iki to įstatymo įsigaliojimo likus porai dienų, nutariau pats atlikti aikštės su laikinai supiltu paplūdimiu „asmeninį auditą“. Magėjo įsitikinti, kiek tariamo pliažo buvimas prieštarauja rūsčiajam teisės aktui. Ir ką? Išsitiesiu ant medinio gulto...

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dėl teismo išlaidų apmokėjimo. „Akivaizdu, kad atsisakymas žurnalistams pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą negalėjo būti nederintas su premjeru S. Skverneliu ir jo paskirtu kancleriu A. Stončaičiu. Jie yra tiesiogiai ir politine prasme atsakingi už šį gėdingą poelgį ir, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtą sprendimą.

Liberalų sąjūdžio frakcija Seime susitiko su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku. Susitikimo metu ministras pabrėžė, kad Seimo priimtas įstatymas dėl Vyčio monumento Lukiškių a. kūrėjams suteikia laisvės, nes nenurodo, koks tiksliai turėtų būti Vytis šioje vietoje. Taip pat ministras paaiškino, kiek ir kokios paramos gauna nuo karantino nukentėję kūrėjai.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastatų patalpų būklė verčia sunerimti. Kartu su kolega patarėju, teisininku Edgaru Aganausku ir LRT administracijos direktoriumi Tomu Rytel diskutavome dėl patalpų rekonstrukcijos bei naujo pastato statybų galimybių.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos žurnalistų sąjunga skelbia kūrybinį konkursą žurnalistams „Organų donorystei – taip!”.

„Pilietinio Atsparumo Iniciatyva“ (en. Civic Resilience Initiative, CRI), bendradarbiaudama kartu su NATO centriniu štabu Briuselyje ir Konradu Adenauerio Fondu, kviečia Jus prisijungti prie dviejų dienų mokymų “Šiuolaikinės dezinformacijos iššūkiai”, kurie vyks rugpjūčio 15-16 dienomis puikiame viešbutyje „Margis“ šalia Trakų. Mokymų metu Jūs turėsite puikią progą išgirsti geriausius Lietuvos saugumo ekspertus, kartu su jais diskutuo­ti apie netikras naujienas, informacinius karus ir dezinformaciją.

Grupė LŽS narių, grįžtančių ir Biržų, kur vyko LŽS Tarybos posėdis, praktinis seminaras žurnalistams ir šių metų Antano Macijausko premijos įteikimas mūsų kolegoms Lilijai Valatkienei ir Vytautui Jonui Juškai, aplankė Pabiržę iš kurios kilo ir čia amžinam poilsiui atsigulė žymus kovotojas už lietuvišką spaudą, inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas, pirmojo lietuviško Lietuvos žemėlapio kūrėjas Antanas Macijauskas.

„Žinijos“ draugijoje (Kalvarijų g. 2, Vilnius) 2020 m. rugpjūčio 4 d. įvyko Pozityvistų klubo seminaras-diskusija “Pokarantininių (ne)rekomendacijų variacijos”. Kalbėjomės apie tai, kad kartais mes rekomendacijas, kaip apsaugoti save, savo artimuosius nuo klastingų virusų, priimame vienodai, kaip ir rekomendacijas apie drabužių madas, šukuosenas ar kokius namų apyvokos reikmenis.

Yra vietų, kuriuose privalai apsilankyti. Ne todėl, kad užsidėtum eilinį pliusą – buvau ten – ir paskelbtum apie tai socialiniuose tinkluose. Todėl, kad šaukia pasąmonė. Tą šauksmą išgirdau prieš daugiau nei metus, dar rašydamas „Gaono kodą”, kai važiavau į krepšinio teisėjų seminarą Jonavoje ir pravažiavęs Ruklą rytinės saulės spinduliuose išvydau bažnyčios stogą. Skarulių Šv. Onos bažnyčia – skelbė nuoroda.

Kas yra mums laikas? Horacijus (65 m. pr. m. e. – 8 m. e. m.) eilėraštyje mylimajai Leokonojai sako „carpe diem, quam minimum credula postero". Tai pažodžiui reiškia „skink dieną, mažiausiai kliaukis kita”. Horacijus, aišku, neneigia ateities, bet tiki, kad jai turi būti naudinga kiekviena dabarties diena. Taip pat galima galvoti ir apie kiekvienus metus, kad jie nepraeitų veltui, kad būtų „carpe annum” arba prasmingai nuskinti metai. Taip stengėsi daryti šių eilučių autorius, vienerius kiaurus metus padieniui užrašydamas reikšmingus įvykius ir atrodžiusias svarbiomis mintis. Be specialaus siužeto, o taip, kaip bėga dienos ir atliepia būčiai – asmeninei ir visuomenės.

Kaip parodė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos inicijuotas ir atliktas tyrimas, užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų platformos „Netflix“ populiarumas Lietuvoje nuolatos auga.

2020 m. liepos 7 dieną Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) taryba delegavo asociacijos prezidentą Joną Staselį į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą.

Šių metų liepos 11 diena mūsų kolega, aktyvus LŽS Senjorų klubo narys Povilas Šimkavičius už žurnalistinę veiklą buvau apdovanotas Latvijos 1991 m. barikadų statytojų Marupės bendrijos atminimo medaliu. Medalį kolegai Povilui įteikė bendrijos pirmininkas Janis Ozols. Sveikiname kolegą Povilą!

Kolega Jeronimas Laucius kuria ir per atostogas. Įrodymas – nauji rugpjūčio mėnesio vaistažodžiai.

Liepos 29 d., trečiadienį, 17.30 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma kolektyvinė paroda „reStart“. Paroda veiks iki rugpjūčio 29 dienos.

Liepos 15 d. 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) bus atidaryta Lietuvos rašytojo ir fotografo Ričardo Šileikos paroda "Autoriaus alibi arba kūrybinė tapatybė“. Paroda veiks iki rugpjūčio 15 d.

Birželį atliktos reprezentatyvios „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, dažniausiai tie gyventojai, kurie nori pasiklausyti radijo, pirmiausia įsijungia LRT RADIJĄ. Taip teigia beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas (17 proc.).

Rugpjūčio 8 d., 15 val. Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme įvys naujo asociacijos „Slinktys” išleisto muzikinio albumo vaikams „Debesėlių pily“ pristatymo koncertas. Koncertas taps išskirtiniu šių metų „Poezijos pavasario“ renginiu visai šeimai - pristatyme dalyvaus poetai Marius Marcinkevičius, Ramutė Skučaitė, Violeta Palčinskaitė.

Visagine viešoji biblioteka, kaip Ignalinos rajono viešosios bibliotekos filialas, buvo įkurta 1974 m. balandžio 1 d Ignalinos viešosios bibliotekos direktoriaus įsakymu ir iki 1995 m. liepos 3 d. buvo jos filialas. Biblioteka ieškojo savo vietos, kurią surasti kitakalbėje miesto bendruomenėje nebuvo paprasta, nebuvo paprasta jai ir tinkamas patalpas rasti.

Liepos 26 d. 18 val. Vilniaus universiteto Botanikos sode Vingio parke Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatro balkone ir Laisvės alėjoje, Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje prasideda 56-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Visų pasiilgtas „Poezijos pavasaris“ ištikimiausius gerbėjus ir skaitytojus kviečia liepos 26–rugpjūčio 9 d. net į 118 renginių visoje Lietuvoje ir Lenkijoje, o virtualūs tiltai su poetais leis susitikti gyvenantiems Šveicarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Deja, dėl pandemijos teko keisti ne tik festivalio datą, bet ir pirminę programą.

Liepos 28 dieną JAV Floridos valstijoje eidama 94-uosius metus mirė skautų veikėja, lietuviškos spaudos bendradarbė, žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo žmona Stefa Gedgaudienė.

Klaipėdoje liepos 23 dieną mirė žurnalistas Viktoras Armalis. Atsisveikinti su kolega Viktoru bus galima liepos 31 dieną, penktadienį nuo 13 iki 16 valandos Klaipėdoje, laidojimo namuose „Aterna“, esančiuose prie Joniškės kapinių.

Nacionalinis Kauno dramos teatras pranešė, kad liepos 27 d. po ilgos sunkios ligos mirė Lietuvos teatro ir kino legenda – aktorė, TV laidų vedėja Gražina Balandytė.

Žurnalistų namuose įvyko Enciklopedijos rengėjų gamybinis pasitarimas, kuriame buvo aptarti tolesni „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" ruošimo ir leidimo klausimai. Šio pasitarimo sušaukimą paskatino paskutiniajame LŽS Tarybos posėdyje priimtas sprendimas aktyvinti šios Enciklopedijos rengimo darbus.

Tokių žmonių Vardyną dabar sudaro 2074 žmonės. Jis, aišku, dar negalutinis. Gali būti tikslinamas. Leidėjai yra nutarę, kad kolegos patys save pristatys Enciklopedijai. Jeigu jūsų veikla atitinka bent vieną iš aukščiau išvardintų kriterijų, sėskite ir rašykite. Norėdami paspartinti informacijos rinkimą, skelbiame sąrašą žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją".

Tai tik gairės, kurios turėtų padėti geriau suprasti enciklopedinį rašymą. Mums pavyzdys - neseniai išėjusi „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (25 tomai). Prieš sėdant rašyti, galite joje pasidairyti. Jei ką nors svarbaus praleidau – duokite žinią. Draugaukime.

Nors knygų skaitymas šiandien gali nebeatrodyti modernus mokymosi metodas, startuolių įkūrėjai vieningai pritaria, jog jos yra vienas esminių verslininkų tobulėjimo įrankių. Iš jų galima išmokti jauno verslo paslapčių, pasiruošti ateities iššūkiams ir įgauti žinių konkrečioje startuolio veikimo sferoje. Apie skaitymo naudą bei labiausiai įsiminusias knygas pasakoja penki sėkmingų Lietuvos startuolių įkūrėjai.

Metai bėga nenumaldomai greitai, į praeitį nusinešdami mums brangių žmonių atminimą. Apie vieną jų - Monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, kurio gyvenimas ir darbai liudijo meilę Dievui bei kiekvienam sutiktam žmogui rašytojas Stasys Lipskis parašė meninę apybraižą “Širdies ir altorių šviesoj”.

Vilniuje veikianti LŽS nario S. Lipskio leidykla “Žuvėdra” išleido prozininko Apolinaro Čepulio knygą “Kai kurie prisiminimai ir neskelbtos kaimo kronikos”.

„Revoliucija, apie kurią ilgai kalbėjome, pagaliau atėjo! „ – taip ar panašiai kažkada paskelbė vienas žymus pasaulio proletariato vadas. Perfrazuojant jį, būtų dabar galima teigti, kad antroji koronaviruso pandemijos banga, apie kurią ekspertai jau seniai kalbėjo, ir kuria mus visą laiką gąsdino, pagaliau atėjo...

Šį kartą mūsų kolega Horacijus Drapakas ir koronavirusuose įžvelgė privalumų.

Šmaikšti istorija apie Odesos mokslininkus ir lemputę.

1945 m. Vladas Būtėnas patenka į lietuvių pabėgėlių stovyklą Flendsburge. Pradeda rašyti eilėraščius ir prisiminimus apie paskutinės dienas Biržų krašte. Savo kūrybą spausdina stovykloje leidžiamame kultūros žurnale „Žingsniai“, žurnalisto Andriaus Vaitkaus išleistame stambiame Flendsburgo stovyklos metraštyje „Dienos be Tėvynės“.

Berlyno Volksbühne teatre turėjęs vykti festivalis POSTWEST, kuriame Lietuvai atstovauja Jaunimo teatras ir režisierė Eglė Švedkauskaitė, dėl pasaulinės pandemijos keliasi į skaitmeninę erdvę.

Italijos sostinėje Romoje kino teatro „Casa del Cinema“ sode gausiai susirinkusiems italų žiūrovams buvo parodytas lietuvių režisierės Marijos Kavtaradzės debiutinis ilgametražis vaidybinis filmas „Išgyventi vasarą“.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „siena“ apibrėžiama kaip stati pastato dalis, aukšta aklina užtvara, riba. Siena atskiria, nubrėžia ribas, saugo nuo išorės. Kaip rašė Dantė, tarp sienų praleidžiame monotonišką gyvenimą, kuriame galime sustingti, susenti, nudžiūti, supūti. Tačiau lietuvių dailininkė Eglė Narbutaitė sieną pavertė dvi tolimas kultūras sujungiančiu meno kūriniu.