2021 m. sausio 27 diena nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdybos posėdis. Dalyvavo dvylika LŽS valdybos narių: Jolanta Beniušytė, Evgenia Levin, Vidas Mačiulis, Jolanta Mažylė, Alma Mosteikaitė, Dainius Radzevičius, Ipolitas Skridla, Jūratė Sobutienė, Gerimantas Statinis, Vytautas Povilas Šilas, Viktoras Trofimišinas, Tautvydas Vencevičius. Taip pat posėdyje dalyvavo LŽS pirmininko pavaduotojai Vytautas Kvietkauskas, Darius Lukoševičius ir Audronė Nugaraitė, www.lzs.lt redaktorius Vytautas Žeimantas, LŽS vyr. buhalterė Lina Mykolaitienė, LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

2021 metų sausio 27 dieną įvyko Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos posėdis. Jam pirmininkavo Dainius Radzevičius. Dalyvavo šeši (iš aštuonių) valdybos nariai: Vidas Mačiulis, Raimondas Polis, Dainius Radzevičius, Kristina Stalnionytė, Gerimantas Statinis, Vytautas Žeimantas.

Trečiadienį įvyko paskutinis darbo grupės posėdis dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo. Grupės vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Kernagis pažymi, kad pagrindinis darbo grupės tikslas buvo sudaryti sąlygas žurnalistams nemokamai ir laisvai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų bei užtikrinti visuomenės teisę žinoti.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. „Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Ji terodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą“. Taip apie tautą ir kalbą XIX amžiaus viduryje rašė Simonas Daukantas . Lietuvių kalba – seniausia gyva indoeuropiečių kalba, besigiminiuojanti su sanskritu. Ta proga skelbiame kolegos Ipolito Skridlos eilėraštį „Nuoskauda“.

Seime vasario 25 d., ketvirtadienį, 10.30 val. įvyks Seimo nario Zigmanto Balčyčio spaudos konferencija „Kaip išsaugoti Kuršių marių žuvis, nežlugdant verslios žvejybos“. Žvejų vardu kalbės: Siga Jakubauskienė, ŽĮA „Lampetra“ tarybos pirmininkė; Karolis Tamulis, UAB „Juodkrantės žvejys“ direktorius; Edita Anglickaitė-Beržinskienė, biudžetinės įstaigos „Neringos muziejai“ muziejininkė-edukatorė. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus mokslininkai: Gamtos tyrimų centro žuvų ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys ir mokslo darbuotojas dr. Žilvinas Pūtys.

Seime vasario 24 d., trečiadienį 11 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Reikalavimai Seimui ir Respublikos Prezidentui dėl Stambulo konvencijos neratifikavimo“. Spaudos konferencijoje dalyvauja karzygys.lt atstovas Ainis Petkus, Lietuvos visuomenės tarybos valdybos narys Stanislavas Ladinskis ir buvęs Seimo narys, www.ekspertai.eu atstovas Audrius Nakas.

Kol Lietuva vis dar neturi viešai prieinamo galutinių naudos gavėjų registro, prie skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ prisijungusios įmonės pačios savanoriškai atskleidžia vis daugiau informacijos apie save. „Telia“, „Miško aukcionas“, „AstraZeneca“, SDG ir „Marsh Lietuva“ yra tarp atskaitingiausių bei daugiausiai apie savo veiklą atskleidžiančių įsivertinime dalyvavusių Lietuvos įmonių. Tokia atvira politika talkina ir žiniasklaidos objektyvumui.

Švenčiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo 103-ąsias metines, kaip ir kiekvienais metais, ypatingais pagarbos ženklais buvo pagerbti ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, kurie išgirdo ne tik padėkas, bet ir jau mantra tapusį politikų pažadą kultūrą puoselėti ir laikyti pagrindiniu šalies raidos vektoriumi. Ir tie žodžiai, išsakomi šventą mums visiems dieną, neabejoju, yra nuoširdūs ir lydimi tikėjimo, kad politikoje pagaliau rasis valios juos paversti kūnu. Tačiau ar tikrai visi vienodai ir vieningai sutariame, kas gi yra toji kultūra, vardan kurios vieną kartą metuose išrenkame labiausiai nusipelniusius ir, pasižymėję savo gerų darbų sąraše „varnelę“, lyg niekur nieko laukiame kitų metų, visus dvylika mėnesių sutartinai pamiršdami, kad toji politika, kurios vardu dažniausiai nurašomi gėdingiausi poelgiai, ir yra tos pačios kultūros sudėtinė dalis?

Seimo narė, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė Laima Andrikienė kalbėdama apie K. Barysevič bylą pareiškė, kad „Baltarusijoje teisiama sąžinės kalinė žurnalistė K. Barysevič – ne nusikaltėlė, o dar viena Aliaksandro Lukašenkos režimo auka. Režimo taikinyje atsidūrė daugelis žurnalistų, nes jų skleidžiamas tiesos žodis naikina paskutines apsišaukėlio prezidento atramas, jo galios likučius. Pažymėtina, kad K. Barysevič teismo procesą stebės Europos Sąjungos valstybių diplomatai“.

Vilnietė Alwida Antonina Bajor, žurnalistė, publicistė, rašytoja, scenaristė, vertėja, aktyvi Lietuvos lenkų kultūros veikėja. Autorė knygų ir per dviejų tūkstančių publikacijų lietuvių ir lenkų periodinėje spaudoje: Kurier Wileński, Magazyn Wileński, Znad Wilii, Ateneum Wileńskie, Nasza Gazeta, Nasz Czas, Veidas, Kinas, Katalikų pasaulis, Lithuania, Lwowskie Spotkania, Zesłaniec, Pro memoria, Kwartalnik Filmowy. Česlovo Milošo (1992) ir Witoldo Hulevičiaus (2018) literatūrinių premijų laureatė. Šiandien ji atsako į www.lzs.lt redaktoriaus Vytauto ŽEIMANTO klausimus.

Seimo Kultūros komitetas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi, teikia Seimui Rimanto Bagdzevičiaus, Aurelijaus Zyko ir Ričardo Slapšio kandidatūras į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius.

Vasario 21 d. baigėsi ketvirtą kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Tradiciškai vyko du balsavimai: visuomenės ir komisijos. Visuomenės balsavime portale Alfa.lt 2020-ųjų Metų žodžiu išrinkta MELAGIENA. Komisija Metų žodžiu išrinko KAUKĘ. Ir visuomenės, ir komisijos balsavime 2020-ųjų Metų posakiu pripažintas KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTABDYSI!

Primename, kad iki vasario 28 d. dar galite užpildyti Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinio tyrimo anketą. Prisijungti galite adresu https://surasymas.stat.gov.lt/ suvedę tikslius asmens duomenis (asmens kodą ir galiojančio dokumento numerį) arba per Elektroninius valdžios vartus. Atsakyti reikia tik į keturis klausimus, todėl anketos pildymas trunka vos keletą minučių. Tyrimo metu gyventojų klausiama, kokia jų tautybė, gimtoji kalba, kokių dar kalbų moka, kokį tikėjimą išpažįsta.

Projekto partneriai - Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) ir Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) tikisi, jog didesnė informacijos sklaida įvairiose visuomenės grupėse apie religinę įvairovę ir religijos laisvę paskatins kritišką visuomenės požiūrį į religinių mažumų stigmatizavimą, neigiamų „etikečių“ klijavimą, atsiras daugiau prielaidų suprasti ir toleruoti žmonių teisę išpažinti įvairias religijas, turėti skirtingus įsitikinimus.

Kol nesibaigs karantinas Žurnalistų namai (Jogailos g.11, Vilnius) bus atviri tik trečiadieniais, nuo 10.00 val. iki 16.00 val. LŽS ir NŽKA nario mokesčio mokėjimo, LŽS pažymėjimo išdavimo ar keitimo bei kitais darbiniais klausimais interesantai bus priimti tik iš anksto užsiregistravusius telefonais (85)2122805 arba 861263717 ir susitarus dėl laiko. Interesantai bus aptarnaujami, jeigu dėvės apsauginę kaukę, neturės peršalimo simptomų bei laikysis socialiai saugios distancijos biure.

"Gerbiamieji, LŽS Senjorų klubo Tarybos vardu nuoširdžiai sveikinu Kolegas, žinomus žurnalistus, vasario mėnesį švenčiančius savo gimtadienius," - sako LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniame susitikime pirmadienį su palydovinio interneto lyderės „SpaceX“ atstovais aptarė palydovinio interneto technologijų plėtros galimybes Lietuvoje ir Baltijos regione, taip pat galimybę bendradarbiauti JAV bendrovei plėtojant Europoje plačiajuosčio interneto ryšio sistemą „Starlink“.

1988-aisiais Seulo olimpinėse žaidynėse A. Gomelskiui vadovaujant aukso medalius iškovojo ir lietuviai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis. Pabendrauti su A. Gomelskiu, gauti jo interviu buvo dažno žurnalisto svajonė. Ne paslaptis, kad garsusis treneris turėjo ir fanaberijos. Man, dirbant laikraščio „Sovetskij sport“ korespondentu Lietuvai, vieną kartą net teko nuo A. Gomelskio slapstytis...

Labai susikrimtęs sekmadienio rytą išgirdau liūdną žinią, kad Lietuvos žurnalistų bendruomenė neteko šviesaus Vilniaus Universiteto, vadinasi, ir daugelio daugelio mūsų mokytojo Broniaus Raguočio. Nežinau, gal ši mano žinutė ir ne vietoje, ir ne tokia, bet šis epizodas man primena dabar jau velionį kaip itin artimą studentų draugą, nuoširdų žmogų.

Danielius Mickevičius man buvo ne tik žurnalistas, leidėjas, redaktorius. Daug dešimtmečių jis buvo nuoširdžiausias mūsų šeimos draugas, visų vestuvių, krikštynų, laidotuvių dalyvis ir padėjėjas. Mes buvom tartum likimo broliai, abu mokėmės Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje, abu buvom iš jos stalinistų pašalinti, aš už bažnyčios lankymą, jis – už tėvo laiškus, rašytus iš Vorkutos lagerio.

Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėjo skundą dėl portalo ,,Atvira Klaipėda" žurnalisto Martyno Vainoriaus veiksmų. Komisija nenustatė, kad savo elgesiu žurnalistas būtų pažeidęs Visuomenės informavimo etikos kodekso normas.

Skaitmeninės rinkodaros agentūros „SuperYou“, kartu su rinkos tyrimų bendrove „Kantar“, atliktas Lietuvos influencerių rinkodaros tyrimas parodė, kad, norint pasiekti vartotoją, vertinamas influencerio įvaizdis, patikimumas ir drąsa – tai kur kas svarbiau nei saugi, ištobulinta žinutė.

Dar 1928 m. Jono Jablonskio mokinys Juozas Balčikonis savo tekste „Kada prabilsta antena…“ rodė gilų susirūpinimą: „Tūkstančiai žmonių klausosi ir pratinasi į oru leidžiamą nuo radio stoties viršūnių žargoną . Radio stotis yra svarbi įstaiga, ir reikia, kad jos kalba būtų gera. Tada ji galėtų būti kalbos mokytoja. O tam reikia, kad radio „dėdės“ išlaikytų lietuvių kalbos egzaminus lygiai su kitais mokytojais ir išlaikytų ne juokais . Kol egzaminų neišlaikę, turėtų savo pranešimus duoti mokantiems kiekvieną kartą ištaisyti ir iš ištaisyto teksto skaityti, kad negadintų klausytojų kalbos. Iškraipyta kalba yra mūsų tautos priešas. Reikia nuo jo gintis. Dabar radio stotis perėjusi į krašto apsaugos ministeriją. Kaip žinome, karo žmonės su tautos priešais daug ceremonijų nedaro – reikėtų, kad užkirstų kelią ir tam priešui, kuris lenda pro radio stotį.“

Gerai prisimenu Sąjūdžio laikus, kai bendraujant su kolegomis estais iš jų Liaudies fronto, aiškiai buvo juntamas skirtumas. Estų sąjūdis buvo giliai subrendęs iš apačios, kiekvienas eilinis estas buvo sąmoningas, apsisprendęs ir apdairus to „fronto karys“, motyvuotas vertybių, pranokstančių formalios organizacijos lyderių charizmą ar pakilią retoriką. Tuo tarpu lietuviškasis išsivadavimo judėjimas rėmėsi ne tiek „mažųjų brolių“ pilietiniu sąmoningumu ir valstybiniu subrendimu, kiek jų neapeliaciniu pasitikėjimu – tegu ir estų pavyzdžiu pradėto, tačiau vis dėlto “iš viršaus” nuleisto Sąjūdžio – vadovų autoritetu.

Mūsų kolegai, LŽS ir NŽKA nariui Juozui Elekšiui už nuopelnus Lietuvai, lietuvių literatūrai ir kultūrai Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga suteikė nusipelniusio rašytojo vardą. Apdovanojimas paskelbtas artėjant garbingam jubiliejui.

2021 metų vasario 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka mini žymiausio XIX a. indoeuropeisto Augusto Šleicherio (August Schleicher, 1821–1868) 200-ąsias gimimo metines. Šios sukakties proga parengta virtuali mažoji paroda ,,Nenusipelnęs mūsų užmaršties: Augustas Šleicheris“.

Nors dėl karantino nevyksta įprasti knygų pristatymai bei susitikimai su skaitytojais, tačiau tai per daug netrukdo žinomam žurnalistui, ilgamečiam „Kaišiadorių aidų“ redaktoriui, rašytojui Jonui Laurinavičiui. Štai ką apie tai mano pats rašytojas: „Man 83-ti. Esu super rizikos grupėje, dienų dienas priverstas būti kambaryje, nesusitikinėti su žmonėmis, kad nepagaučiau koronaviruso. Tačiau jokio nuobodulio nejaučiu, beveik tiek pat prie rašomojo stalo sėdžiu, kaip ir dirbdamas redakcijoje. Tvarkau savo archyvą, rašau, skaitau. Jei sveikata leis, tai gal dar parengsiu ir vieną kitą knygą.“

Prienų r. savivaldybės apdovanojimai „Dėkingumas“ įsteigti 2007 m. ir skiriami labiausiai nusipelniusiems Prienų krašto žmonėms už uolų ir sąžiningą darbą, už svarų indėlį kuriant rajono gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę, už reikšmingus neatlygintinus darbus bendruomenės labui. 2020 m. „Dėkingumo“ nominantai: „Už Prienų vardo garsinimą“ – Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas.

Kolega Ipolitas Skridla, įkvėptas gražios žiemos, atsiuntė mūsų svetainei eilėraštį "Žiemos fantazija".

Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos languose vasario 15 dieną pradėjo veikti Rimanto Petriko fotografijos paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“. Paroda veiks iki kovo 12 dienos.

Interneto svetainėje https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000139356/spalvos-abortas-kurio-nesigailiu-i-d-moterys-kurios-dziaugiasi-galejusios-pasirinkti VšĮ „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloge 2021 m. vasario 1 d. buvo paskelbta laida „Spalvos. Abortas, dėl kurio nesigailiu I d. Moterys, kurios džiaugiasi galėjusios pasirinkti“. Laidos tema – abortai. Dėl šios laidos LRTK gavo nemažai teigiamų nuomonių bei atsiliepimų, bet taip pat ir keletą skundų, todėl jos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyrius atliko šios laidos stebėseną.

2021 m. vasario 10 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apsvarstė rusų kalba Lietuvoje retransliuojamos televizijos programos „Planeta RTR“ laidoje „Žinios“ („Vesti“), transliuotoje 2021 m. sausio 13 d., paskelbtą viešąją informaciją. Vertindama šios laidos transliuotame reportaže paskelbtą informaciją kaip visumą ir atsižvelgdama į išsakytus pasisakymus ir teiginius apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius Vilniuje, LRTK padarė išvadą, kad šiame reportaže buvo skleidžiama informacija rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalyje numatytus kriterijus, t.y. buvo kurstoma neapykanta bei platinama dezinformacija.

1988-ieji – paskutinis kun. V. Pupinio karjeros posūkis Vatikane. Tais metais jam pavesta perimti vadovavimą Vatikano radijo Lietuvių skyriui vietoj į pensiją pasitraukusio kunigo Vytauto Kazlausko. Šį darbą kun. V. Pupinis atsakingai atliko iki pat mirties.

Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija praneša, kad jau galima teikti pretendentų, vertų apdovanoti Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija, kandidatūras.

Ši viktorina – puiki proga pasitikrinti, ką žinote apie Kėdainių kraštą. Joje – 20 paprastų klausimų. Kviečiame ne tik dalyvauti viktorinoje, bet ir, kai leis epidemiologinė padėtis, atvykti aplankyti Kėdainių. Klausimus parengė Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius, balsavimą organizuoja Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica“.

Valstybės dienos proga pristatome naujausią parodą LMA Vrublevskių bibliotekos virtualių parodų tinklalapyje http://eparodos.mab.lt/ Vrublevskių bibliotekos fonduose saugoma per kelis šimtus 1990–2020 metų laikotarpio rinkiminės agitacijos dokumentų. Iš bibliotekos fondų ir privačių kolekcijų pavyko parinkti lankstinukų, atskleidžiančių pastarųjų trisdešimties metų rinkiminės agitacijos dizaino vystymąsi, perteikiančių idėjų aktualumą tada ir šiandien, rodančių, kaip keitėsi mūsų gerai pažįstamų politikų įvaizdis, kokie siekiai liko vis dar labai svarbūs.

2021 metų vasario 15 dieną Vilniuje mirė žinomas žurnalistas, satyrikas, redaktorius Albertas Lukša.

Vilniuje 2021 metų vasario 16 dieną, po ilgos ir sunkios ligos mirė mūsų geras kolega, žurnalistas, publicistas, vertėjas, leidėjas, aktyvus LŽS veikėjas Danielius Mickevičius. Jam ėjo 84 –ieji metai.

Vilniuje, 2021 m. vasario 13 dieną po sunkios ligos mirė žurnalistas, spaudos, literatūros tyrėjas, žurnalistikos dėstytojas Bronius Raguotis. Jam ėjo devyniasdešimt antri metai.

Žurnalistų namuose įvyko Enciklopedijos rengėjų gamybinis pasitarimas, kuriame buvo aptarti tolesni „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" ruošimo ir leidimo klausimai. Šio pasitarimo sušaukimą paskatino paskutiniajame LŽS Tarybos posėdyje priimtas sprendimas aktyvinti šios Enciklopedijos rengimo darbus.

Tokių žmonių Vardyną dabar sudaro 2074 žmonės. Jis, aišku, dar negalutinis. Gali būti tikslinamas. Leidėjai yra nutarę, kad kolegos patys save pristatys Enciklopedijai. Jeigu jūsų veikla atitinka bent vieną iš aukščiau išvardintų kriterijų, sėskite ir rašykite. Norėdami paspartinti informacijos rinkimą, skelbiame sąrašą žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją".

Tai tik gairės, kurios turėtų padėti geriau suprasti enciklopedinį rašymą. Mums pavyzdys - neseniai išėjusi „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (25 tomai). Prieš sėdant rašyti, galite joje pasidairyti. Jei ką nors svarbaus praleidau – duokite žinią. Draugaukime.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido dr. Dariaus Juodžio knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)”. Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumentaliai nagrinėjantis iki šiol tik probėgšmais istorikų paliestą temą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė). Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima daugumos ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena.

Knygynų lentynas jau pasiekė „13 lietuvių liaudies pasakų apie raganas“ – tai pirmasis šalyje liaudies pasakų apie raganas rinkinys. Jis iliustruotas originaliomis dailininko Ojaro Mašidlausko iliustracijomis.

Valio! Aptikta lietuviška viruso atmaina! Ji dvigubai lėtesnė, kukli ir nuolatos galvoja, ką kiti pasakys...

Galvoje irgi daugiau šviesių idėjų. Toptelėjo, – turime gintarą, kurio energetinė, saulėta prigimtis gali mus apginti ne tik nuo tamsių minčių, bet ir nuo Covido!

1924 metų rugpjūčio mėnesį Biržų spaustuvė išspausdino pirmojo Pasvalio žemės ūkio draugijos leidžiamo žemės ūkio, kooperacijos, literatūros ir visuomenės mėnesinio laikraščio „Artojas“ numerį. Draugijos pirmininku tais metais buvo Biržų - Pasvalio apskrities agronomas Alfonsas Žukauskas. Jis ir tapo faktiškuoju laikraščio redaktoriumi, apie tai rašo savo atsiminimuose.

Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) jau ketvirtus metus tęsia „Mėnesio sporto nuotraukos“ konkursą, kurio mėnesio laureatai metų pabaigoje dalyvauja „Metų sporto nuotraukos“ rinkimuose. Pirmuoju 2021 metų laureatu tapo fotografas Vytautas Dranginis.

Artimiausiu metu bus gaminami nauji Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) nario pažymėjimai 2021-2022 metams. Prašome iki vasario 15 dienos sumokėti LSŽF nario mokesčius už laikotarpį, kurį galios pažymėjimas.

Per koronaviruso pandemiją kaip niekad išryškėjo medikų pasiaukojamo darbo svarba. Tačiau niekur nedingo ir kitos ligos. Todėl būtina gerbti bei deramai vertinti tuos, kas ateina į pagalbą žmonėms sunkią ir lemiamą minutę. Tai ypač akivaizdu, kai ligos antpuolį tenka pajusti savo kailiu.

LNK ir INFO žinių tarnybos į savo komandas kviečia prisijungti žurnalistą/-ę. CV siųsti: darbas@lnk.lt

Ieškome kolegos į Delfi TV Darbo pobūdis : Kasdieninės informacinės laidos rengimas ir vedimas. Reikalavimai: Išmanyti Lietuvos ir pasaulio aktualijas; Mokėti greitai orientuotis besikeičiančiuose įvykiuose; Savarankiškai priimti sprendimus, turėti nepriekaištingą dikciją.