Pats laikas pakviesti jus visus, mieli leidinio bičiuliai, prenumeruoti almanachą "Žurnalistika" 2021, užsisakant internetu per Lietuvos paštą. Leidinio indeksas 5329. ✍️ Šiemet išeis jau 24 ir 25 almanacho "Žurnalistika" numeriai. Vienintelį spausdintą žurnalistų bendruomenės leidinį leidžia Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.

2021 m. sausio 27 diena nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdybos posėdis. Dalyvavo dvylika LŽS valdybos narių: Jolanta Beniušytė, Evgenia Levin, Vidas Mačiulis, Jolanta Mažylė, Alma Mosteikaitė, Dainius Radzevičius, Ipolitas Skridla, Jūratė Sobutienė, Gerimantas Statinis, Vytautas Povilas Šilas, Viktoras Trofimišinas, Tautvydas Vencevičius. Taip pat posėdyje dalyvavo LŽS pirmininko pavaduotojai Vytautas Kvietkauskas, Darius Lukoševičius ir Audronė Nugaraitė, www.lzs.lt redaktorius Vytautas Žeimantas, LŽS vyr. buhalterė Lina Mykolaitienė, LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Trečiadienį įvyko paskutinis darbo grupės posėdis dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo. Grupės vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Kernagis pažymi, kad pagrindinis darbo grupės tikslas buvo sudaryti sąlygas žurnalistams nemokamai ir laisvai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų bei užtikrinti visuomenės teisę žinoti.

Kol Lietuva vis dar neturi viešai prieinamo galutinių naudos gavėjų registro, prie skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ prisijungusios įmonės pačios savanoriškai atskleidžia vis daugiau informacijos apie save. „Telia“, „Miško aukcionas“, „AstraZeneca“, SDG ir „Marsh Lietuva“ yra tarp atskaitingiausių bei daugiausiai apie savo veiklą atskleidžiančių įsivertinime dalyvavusių Lietuvos įmonių. Tokia atvira politika talkina ir žiniasklaidos objektyvumui.

Švenčiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo 103-ąsias metines, kaip ir kiekvienais metais, ypatingais pagarbos ženklais buvo pagerbti ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, kurie išgirdo ne tik padėkas, bet ir jau mantra tapusį politikų pažadą kultūrą puoselėti ir laikyti pagrindiniu šalies raidos vektoriumi. Ir tie žodžiai, išsakomi šventą mums visiems dieną, neabejoju, yra nuoširdūs ir lydimi tikėjimo, kad politikoje pagaliau rasis valios juos paversti kūnu. Tačiau ar tikrai visi vienodai ir vieningai sutariame, kas gi yra toji kultūra, vardan kurios vieną kartą metuose išrenkame labiausiai nusipelniusius ir, pasižymėję savo gerų darbų sąraše „varnelę“, lyg niekur nieko laukiame kitų metų, visus dvylika mėnesių sutartinai pamiršdami, kad toji politika, kurios vardu dažniausiai nurašomi gėdingiausi poelgiai, ir yra tos pačios kultūros sudėtinė dalis?

Seimo narė, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė Laima Andrikienė kalbėdama apie K. Barysevič bylą pareiškė, kad „Baltarusijoje teisiama sąžinės kalinė žurnalistė K. Barysevič – ne nusikaltėlė, o dar viena Aliaksandro Lukašenkos režimo auka. Režimo taikinyje atsidūrė daugelis žurnalistų, nes jų skleidžiamas tiesos žodis naikina paskutines apsišaukėlio prezidento atramas, jo galios likučius. Pažymėtina, kad K. Barysevič teismo procesą stebės Europos Sąjungos valstybių diplomatai“.

Buvome tada „Versmės“ leidyklos surengtoje kraštotyrinėje ekspedicijoje. Aš laksčiau po Plokščius, rinkdamas medžiagą būsimoms publikacijoms. Praeidamas pro bažnyčią, sustodavau ir prie akvareles liejančio kolegos LŽS nario ir dailininko Kęstučio Šiaulyčio. Nors darbai vijo, pastovėdavau ir ilgėliau. Jau labai būdavo įdomu stebėti, kaip kolega Kęstutis kelias lengvais judesiais sugebėdavo perteikti ne tik tai ką mato – į dangaus žydrynę smingantį bažnyčios bokštą, šventoriaus vartų mūrą, ar kokią įdomesnę šventoriaus tvoros detalę. Jo akvarelės vertė susimąstyti, jose ne vien tikrovė, ji visada būdavo su kažkokia paslaptimi, įspūdžiu, suvirpinančiu širdį.

Vilnietė Alwida Antonina Bajor, žurnalistė, publicistė, rašytoja, scenaristė, vertėja, aktyvi Lietuvos lenkų kultūros veikėja. Autorė knygų ir per dviejų tūkstančių publikacijų lietuvių ir lenkų periodinėje spaudoje: Kurier Wileński, Magazyn Wileński, Znad Wilii, Ateneum Wileńskie, Nasza Gazeta, Nasz Czas, Veidas, Kinas, Katalikų pasaulis, Lithuania, Lwowskie Spotkania, Zesłaniec, Pro memoria, Kwartalnik Filmowy. Česlovo Milošo (1992) ir Witoldo Hulevičiaus (2018) literatūrinių premijų laureatė. Šiandien ji atsako į www.lzs.lt redaktoriaus Vytauto ŽEIMANTO klausimus.

Seimo Kultūros komitetas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi, teikia Seimui Rimanto Bagdzevičiaus, Aurelijaus Zyko ir Ričardo Slapšio kandidatūras į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius.

Vasario 21 d. baigėsi ketvirtą kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Tradiciškai vyko du balsavimai: visuomenės ir komisijos. Visuomenės balsavime portale Alfa.lt 2020-ųjų Metų žodžiu išrinkta MELAGIENA. Komisija Metų žodžiu išrinko KAUKĘ. Ir visuomenės, ir komisijos balsavime 2020-ųjų Metų posakiu pripažintas KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTABDYSI!

"LŽS Senjorų klubo Tarybos vardu, nuoširdžiai sveikinu kolegas, žinomus žurnalistus, aktyvius klubo narius kovo mėnesį švenčiančius savo gimtadienius," - sako LŽS Senjorų klubo Tarybos pirmininkas Ipolitas Skridla.

Projekto partneriai - Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) ir Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) tikisi, jog didesnė informacijos sklaida įvairiose visuomenės grupėse apie religinę įvairovę ir religijos laisvę paskatins kritišką visuomenės požiūrį į religinių mažumų stigmatizavimą, neigiamų „etikečių“ klijavimą, atsiras daugiau prielaidų suprasti ir toleruoti žmonių teisę išpažinti įvairias religijas, turėti skirtingus įsitikinimus.

Kol nesibaigs karantinas Žurnalistų namai (Jogailos g.11, Vilnius) bus atviri tik trečiadieniais, nuo 10.00 val. iki 16.00 val. LŽS ir NŽKA nario mokesčio mokėjimo, LŽS pažymėjimo išdavimo ar keitimo bei kitais darbiniais klausimais interesantai bus priimti tik iš anksto užsiregistravusius telefonais (85)2122805 arba 861263717 ir susitarus dėl laiko. Interesantai bus aptarnaujami, jeigu dėvės apsauginę kaukę, neturės peršalimo simptomų bei laikysis socialiai saugios distancijos biure.

2021 m. vasario 24 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK), išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą dėl UAB „Ecofon“ teikiamų neteisėtų paslaugų, priėmė sprendimą bendrovės direktoriui skirti 1000 eurų baudą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniame susitikime pirmadienį su palydovinio interneto lyderės „SpaceX“ atstovais aptarė palydovinio interneto technologijų plėtros galimybes Lietuvoje ir Baltijos regione, taip pat galimybę bendradarbiauti JAV bendrovei plėtojant Europoje plačiajuosčio interneto ryšio sistemą „Starlink“.

1988-aisiais Seulo olimpinėse žaidynėse A. Gomelskiui vadovaujant aukso medalius iškovojo ir lietuviai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis. Pabendrauti su A. Gomelskiu, gauti jo interviu buvo dažno žurnalisto svajonė. Ne paslaptis, kad garsusis treneris turėjo ir fanaberijos. Man, dirbant laikraščio „Sovetskij sport“ korespondentu Lietuvai, vieną kartą net teko nuo A. Gomelskio slapstytis...

„Pirmiausia noriu padėkoti visiems, atsiliepusiems į kvietimą tapti LRT tarybos komitetų nepriklausomais nariais. Sulaukėme gausaus būrio didelę patirtį turinčių asmenų paraiškų. Esu tikras, kad tie keturi profesionalai, kuriuos LRT taryba atsirinko, svariai prisidės prie organizacijos. Jų žinios ir įvairiapusė patirtis padės užtikrinti LRT veiklos efektyvumą ir tvarumą“, – teigia LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.

Troškote į dienos šviesą iškelti gilesnės analizės reikalaujančią temą, tačiau aplinkybės buvo nepalankios ar trūko kompetencijų? Tai padaryti dar niekada nebuvo taip paprasta – su nauja jėga į Lietuvą grįžta „Media4Change“ tiriamosios žurnalistikos konkursas. Žurnalistų komandoms, kurių smalsumas ir pastabumas siekia giliau ir toliau nei didieji Lietuvos miestai, tyrimams įgyvendinti bus skiriama 16 tūkst. eurų.

Skaitmeninės rinkodaros agentūros „SuperYou“, kartu su rinkos tyrimų bendrove „Kantar“, atliktas Lietuvos influencerių rinkodaros tyrimas parodė, kad, norint pasiekti vartotoją, vertinamas influencerio įvaizdis, patikimumas ir drąsa – tai kur kas svarbiau nei saugi, ištobulinta žinutė.

Gerai prisimenu Sąjūdžio laikus, kai bendraujant su kolegomis estais iš jų Liaudies fronto, aiškiai buvo juntamas skirtumas. Estų sąjūdis buvo giliai subrendęs iš apačios, kiekvienas eilinis estas buvo sąmoningas, apsisprendęs ir apdairus to „fronto karys“, motyvuotas vertybių, pranokstančių formalios organizacijos lyderių charizmą ar pakilią retoriką. Tuo tarpu lietuviškasis išsivadavimo judėjimas rėmėsi ne tiek „mažųjų brolių“ pilietiniu sąmoningumu ir valstybiniu subrendimu, kiek jų neapeliaciniu pasitikėjimu – tegu ir estų pavyzdžiu pradėto, tačiau vis dėlto “iš viršaus” nuleisto Sąjūdžio – vadovų autoritetu.

Mūsų kolegai, LŽS ir NŽKA nariui Juozui Elekšiui už nuopelnus Lietuvai, lietuvių literatūrai ir kultūrai Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga suteikė nusipelniusio rašytojo vardą. Apdovanojimas paskelbtas artėjant garbingam jubiliejui.

2021 metų vasario 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka mini žymiausio XIX a. indoeuropeisto Augusto Šleicherio (August Schleicher, 1821–1868) 200-ąsias gimimo metines. Šios sukakties proga parengta virtuali mažoji paroda ,,Nenusipelnęs mūsų užmaršties: Augustas Šleicheris“.

Kolega Juozas Stasinas toliau siunčia ištraukas iš spaudai ruošiamos autobiografinės knygos „Gyvenimo pynė“.

Nors dėl karantino nevyksta įprasti knygų pristatymai bei susitikimai su skaitytojais, tačiau tai per daug netrukdo žinomam žurnalistui, ilgamečiam „Kaišiadorių aidų“ redaktoriui, rašytojui Jonui Laurinavičiui. Štai ką apie tai mano pats rašytojas: „Man 83-ti. Esu super rizikos grupėje, dienų dienas priverstas būti kambaryje, nesusitikinėti su žmonėmis, kad nepagaučiau koronaviruso. Tačiau jokio nuobodulio nejaučiu, beveik tiek pat prie rašomojo stalo sėdžiu, kaip ir dirbdamas redakcijoje. Tvarkau savo archyvą, rašau, skaitau. Jei sveikata leis, tai gal dar parengsiu ir vieną kitą knygą.“

Prienų r. savivaldybės apdovanojimai „Dėkingumas“ įsteigti 2007 m. ir skiriami labiausiai nusipelniusiems Prienų krašto žmonėms už uolų ir sąžiningą darbą, už svarų indėlį kuriant rajono gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę, už reikšmingus neatlygintinus darbus bendruomenės labui. 2020 m. „Dėkingumo“ nominantai: „Už Prienų vardo garsinimą“ – Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas.

Seimo Jungiamojoje galerijoje pradėjo veikti menininko Donato Stankevičiaus fotografijų paroda „At the Bus Stop“ (liet. „Autobuso stotelėje“). Paroda bus eksponuojama iki kovo 12 d.

Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos languose vasario 15 dieną pradėjo veikti Rimanto Petriko fotografijos paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“. Paroda veiks iki kovo 12 dienos.

Interneto svetainėje https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000139356/spalvos-abortas-kurio-nesigailiu-i-d-moterys-kurios-dziaugiasi-galejusios-pasirinkti VšĮ „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloge 2021 m. vasario 1 d. buvo paskelbta laida „Spalvos. Abortas, dėl kurio nesigailiu I d. Moterys, kurios džiaugiasi galėjusios pasirinkti“. Laidos tema – abortai. Dėl šios laidos LRTK gavo nemažai teigiamų nuomonių bei atsiliepimų, bet taip pat ir keletą skundų, todėl jos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyrius atliko šios laidos stebėseną.

2021 m. vasario 10 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apsvarstė rusų kalba Lietuvoje retransliuojamos televizijos programos „Planeta RTR“ laidoje „Žinios“ („Vesti“), transliuotoje 2021 m. sausio 13 d., paskelbtą viešąją informaciją. Vertindama šios laidos transliuotame reportaže paskelbtą informaciją kaip visumą ir atsižvelgdama į išsakytus pasisakymus ir teiginius apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius Vilniuje, LRTK padarė išvadą, kad šiame reportaže buvo skleidžiama informacija rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalyje numatytus kriterijus, t.y. buvo kurstoma neapykanta bei platinama dezinformacija.

1988-ieji – paskutinis kun. V. Pupinio karjeros posūkis Vatikane. Tais metais jam pavesta perimti vadovavimą Vatikano radijo Lietuvių skyriui vietoj į pensiją pasitraukusio kunigo Vytauto Kazlausko. Šį darbą kun. V. Pupinis atsakingai atliko iki pat mirties.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) pradėjo veikti 6-osios Vilniaus keramikos meno bienalės paroda „Naujas / Fresh”. Paroda veiks iki 2021 03 28.

Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija praneša, kad jau galima teikti pretendentų, vertų apdovanoti Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija, kandidatūras.

Ši viktorina – puiki proga pasitikrinti, ką žinote apie Kėdainių kraštą. Joje – 20 paprastų klausimų. Kviečiame ne tik dalyvauti viktorinoje, bet ir, kai leis epidemiologinė padėtis, atvykti aplankyti Kėdainių. Klausimus parengė Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius, balsavimą organizuoja Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica“.

2021 metų vasario 15 dieną Vilniuje mirė žinomas žurnalistas, satyrikas, redaktorius Albertas Lukša.

Vilniuje 2021 metų vasario 16 dieną, po ilgos ir sunkios ligos mirė mūsų geras kolega, žurnalistas, publicistas, vertėjas, leidėjas, aktyvus LŽS veikėjas Danielius Mickevičius. Jam ėjo 84 –ieji metai.

Vilniuje, 2021 m. vasario 13 dieną po sunkios ligos mirė žurnalistas, spaudos, literatūros tyrėjas, žurnalistikos dėstytojas Bronius Raguotis. Jam ėjo devyniasdešimt antri metai.

Žurnalistų namuose įvyko Enciklopedijos rengėjų gamybinis pasitarimas, kuriame buvo aptarti tolesni „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" ruošimo ir leidimo klausimai. Šio pasitarimo sušaukimą paskatino paskutiniajame LŽS Tarybos posėdyje priimtas sprendimas aktyvinti šios Enciklopedijos rengimo darbus.

Tokių žmonių Vardyną dabar sudaro 2074 žmonės. Jis, aišku, dar negalutinis. Gali būti tikslinamas. Leidėjai yra nutarę, kad kolegos patys save pristatys Enciklopedijai. Jeigu jūsų veikla atitinka bent vieną iš aukščiau išvardintų kriterijų, sėskite ir rašykite. Norėdami paspartinti informacijos rinkimą, skelbiame sąrašą žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją".

Tai tik gairės, kurios turėtų padėti geriau suprasti enciklopedinį rašymą. Mums pavyzdys - neseniai išėjusi „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (25 tomai). Prieš sėdant rašyti, galite joje pasidairyti. Jei ką nors svarbaus praleidau – duokite žinią. Draugaukime.

„Baltų lankų“ leidykla išleido politikos mokslų daktaro Mažvydo Jastramskio knygą „Mums reikia vado?“. Joje 304 puslapiuose aprašoma Prezidento institucija, jos kaita nuo Vytauto Landsbergio iki Gitano Nausėdos. „Matau ženklų, kad ir patys lietuviai gal tiksliai nežino, kokių vis dėlto galių iš to prezidento nori. Kartais, kai prezidentai elgiasi ryžtingai, pasitikėjimas jais apskritai smunka. Todėl knygos pavadinime – ne teiginys, o klausimas“, – sako knygos autorius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido dr. Dariaus Juodžio knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)”. Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumentaliai nagrinėjantis iki šiol tik probėgšmais istorikų paliestą temą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė). Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima daugumos ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena.

Šį kartą mūsų visų gerbiamas ir mylimas Horacijus Drapakas susidomėjo reinkarnacija...

Valio! Aptikta lietuviška viruso atmaina! Ji dvigubai lėtesnė, kukli ir nuolatos galvoja, ką kiti pasakys...

Lietuvos sporto žurnalistų federacijos rengiamo kūrybinio konkurso pirmąja 2021 m. laureate tapo Gintarė Grikštaitė. LRT žurnalistės įamžinti 1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempiono ir legendinio Lietuvos stalo tenisininko Eugenijaus Nikolskio atsiminimai išrinkti geriausiu sausio mėnesio šalies sporto žiniasklaidos darbu.

Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) jau ketvirtus metus tęsia „Mėnesio sporto nuotraukos“ konkursą, kurio mėnesio laureatai metų pabaigoje dalyvauja „Metų sporto nuotraukos“ rinkimuose. Pirmuoju 2021 metų laureatu tapo fotografas Vytautas Dranginis.

Lemonte pradėjo veikti Vytauto A. Gocento paroda „Vydūnas ir Klaipėdos kraštas“. Ji skirta Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 98-osioms metinėms paminėti. Parodos globėjas kun. dr. Valdas Aušra, Mažosios Lietuvos Fondo ir Draugijos pirmininkas. Parodos rėmėjas Julius R. Butkus, Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje (LŠSI) vadas. Parodos sumanytojas Ernestas Lukoševičius.

Sveiki, gal yra norinčių padirbėti papildomai ar visą darbo savaitę TV3 laidose "Svajonių sodai" ir "Svajonių ūkis" . Nusimanymas soduose, daržuose ir žemės ūkyje būtų privalumas. Galimi įvairūs variantai.

LNK ir INFO žinių tarnybos į savo komandas kviečia prisijungti žurnalistą/-ę. CV siųsti: darbas@lnk.lt

Ieškome kolegos į Delfi TV Darbo pobūdis : Kasdieninės informacinės laidos rengimas ir vedimas. Reikalavimai: Išmanyti Lietuvos ir pasaulio aktualijas; Mokėti greitai orientuotis besikeičiančiuose įvykiuose; Savarankiškai priimti sprendimus, turėti nepriekaištingą dikciją.