Gerbiami žurnalistai, kviečiame į gražią šventę "Lik sveika, vasara!", kuri vyks rugpjūčio 25 d., šeštadienį, 12 val. Vilniuje, prie Baltojo tilto. Labai Jūsų lauksime!

Biržuose, Juliaus Janonio aikštėje, per Biržų miesto šventę žurnalistei Živilei Kavaliauskaitei iškilmingai buvo įteikta šių metų Antano Macijausko premiją. Ją įteikė Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas ir LŽS bei NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius.

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarė sutartį dėl žurnalistų autorinių darbų konkurso organizavimo. Skelbiame šio konkurso nuostatus. KVIEČIAME KOLEGAS AKTYVIAI DALYVAUTI.

Rugpjūčio 22 dieną Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje (Universiteto g. 3, Vilnius) antrą kartą rengiama aukšto lygio tarptautinė Prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencija. Šiemet jos tema „Europos ir Transatlantinio atsparumo atkūrimas“. Spaudos konferencija numatyta 12:30 val. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir pasaulio politikai, iškilūs visuomenės veikėjai, žurnalistai ir kiti svečiai, tarp jų ir Gruzijos Premjeras Mamuka Bakhtadze, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, NATO, Europos parlamento, JAV Kongresų rūmų atstovai, įvairių šalių ministrai ir parlamentų nariai.

Be to, ankstyvas ruduo gal anksčiau pritrauks į rudeninę sesiją Seime mūsų įstatymų leidėjus. O jų šį rudenį laukia labai svarbūs darbai (įstatymai). Ypač jautrioje socialinėje sferoje. Gal pagaliau apsispręs, kiek didinti minimalų mūsų atlyginimą, mažiausią visoje ES - profsąjungų reikalaujamą 50 eurų, ar piestu stojančių darbdavių – 20 eurelių (nors pastarieji rudeniop žada sukelti kainas savo valdomose parduotuvėse, prekybos centruose vos ne dvigubai jų siūlomai sumai). Įstatymo priėmimas parodys, kuri pusė daugiau “pamokėjo” įstatymų leidėjams. Matysim: Lietuva – švogerių ar kapitalistų šalis.

Pirmoji kregždė jo kūrybos sklaidoje pasirodė 1986 m. Čikagoje. Čia išėjo jo knyga “Dangus nusidažo raudonai: Pirmosios tremties memuarai „Laisvę praradus“ atsiminimai”. Ji buvo pakartota ir 1988 m. Sovietinei valdžiai tai buvo antausis. O Lietuvai tapus neriklausomai jo knygos pabiro: 1997 m. Vilniuje išeina “Meno tragizmas: Studijos ir straipsniai apie literatūrą ir meną”, 2000 m. Kaune “Žurnalistikos paskaitos”, 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleidžia jo atsiminmus “Mano autobiografija”. Apie jį -2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleidžia knygą “Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos”. Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute atidaryta Juozo Keliuočio vardo auditorija.

Siūlyti kūrėją, kuris turėtų gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, gali visi juridiniai asmenys (registruoti Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse, trečiosiose valstybėse registruoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai). Vienas juridinis asmuo gali siūlyti vieną kūrėją ar kultūros ir meno kūrėjų kolektyvą premijai gauti už reikšmingiausius kūrinius sukurtus per pastaruosius septynerius metus ir vieną kūrėją už kūrinius, sukurtus ilgamečio kūrėjo kūrybinio indėlio į kultūrą ir meną metu. Komisijos narys negali būti siūlomas premijai gauti.

Portugalijos sostinėje Lisabonoje baigėsi 103-iasis pasaulinis esperantininkų kongresas. Ten liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis buvo susirinkę daugiau kaip 1600 esperantininkų iš 75 pasaulio šalių. Tarp jų ir 35 Lietuvos esperantininkai. Pirmąją kongreso darbo dieną posėdžiavęs Pasaulinės esperantininkų sąjungos aukščiausias šios svarbiausios ir didžiausios tarptautinės esperantininkų organizacijos organas komitetas išrinko Europos komisijos narį Vytenį Andriukaitį šios organizacijos Garbės globėjų komiteto nariu.

Spaudai paruoštą knygą pavadinau „Gintarai iš Šaukėnų šilo“. Man asmeniškai tebegyva, vartant jaunatviškosios optimistės Elenos Burdulienės į Palangą šį pavasarį atsiųstąją vardinę tautinę Šaukėnų juostą, diskelį su linkėjimais, šaukėniškių dainomis, nuoširdžiausią laišką 70-mečiui berniukui, nenuoramai tarybinių Šaukėnų „Makronui“, – ot, pasidžiaugtų Mama, sykiu su mokytoja, sėjusi ir tikėjimą Gėrio pergale.

Šiuo metu po Lietuvos didžiuosius miestus plinta drastiškas medžių naikinimo vajus. Antai, Panevėžio širdyje, centrinėje aikštėje darbininkai nupjovė dvi didžiules egles. Dar daugiau medžių čia turėtų kristi pradėjus įgyvendinti šios aikštės rekonstrukciją. Kaip teigia senieji panevėžiečiai, tos eglės būtų mus visus pragyvenę, vienintelė priežastis - Laisvės aikštės rekonstrukcija, kuri visai nereikalinga. Dar daugiau aistrų sukėlė beatodairiški Šiaulių miesto savivaldybės veiksmai,

Mano pažintis su Jonu Snarskiu prasidėjo 1980 metų birželio mėnesį. Praėjus metams po jo brolio Kosto Snarskio laidotuvių, Jonas, prisiminęs rajono laikraštyje išspausdintą nekrologą ir laidotuvių aprašymą, atsiuntė didoką rašinį „Daugiau metai Kostą minint.“ Jame buvo nemažai biografinių žinių. Po kurio laiko gavau retą ir brangią dovaną – nedidelę knygutę rausvu viršeliu, ant kurio buvo nupiešta griūvanti lūšna skylėtu stogu, paramstyta rąstigaliais. Viršum jos plakasi didžiulė juoda vargo vėliava, kurioje užrašas – „Kovos dešimtmečiai.“ Šitaip pavadintos Jono Snarskio eilės buvo išleistos 1926 metų rugsėjo mėnesį „Dirvos“ bendrovės spaustuvėje Marijampolėje.

Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43) - 2018 rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 15 d. veiks paroda 3Dvs2D. Jos atidarymas rugpjūčio 22 d. (trečiadienį) 17.30 val. Parodoje dalyvauja menininkai: Danas Aleksa, Arūnas Gudaitis, Aistė Kisarauskaitė, Arūnas Kulikauskas, Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, Tomas Martišauskis, Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, Gytis Skudžinskas, Gintautas Trimakas. Parodos uratorius Gytis Skudžinskas.

Užupio galerijoje „Galera“ vyksta fotografijos plenero, šį pavasarį surengto Kuršių nerijoje, paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“, Ją pristato menotyrininkė, fotografijos kritikė Sandra Umbrasienė. .

Laidos „Gardu gardu“ vedėjai Gian Luca Demarko ir Ali Gadžijevas nuo rudens šeštadienių rytais kvies smagiai praleisti laiką bei pasigaminti nesudėtingų gardžių patiekalų bei desertų. Naująjį penktąjį sezoną „Gardu gardu“ laida startuos netradicinėje studijoje.

TV6 eteryje startuoja visiškai nauja laida „Gazas dugnas“. Kalbant banaliai, tai laida automobilių mėgėjams. Kalbant plačiau – tokios nutrūktgalviškos, aštrios, o kartu ir nuotaikingos autolaidos Lietuvos TV eteryje dar nebuvo! Laidoje kūrybinė komanda atliks beprotiškus eksperimentus bei bandymus, kurių patiems geriau nekartoti.

Žinoma plius dydžio moteris, garsaus tenoro Merūno Vitulskio žmona atvirai apie savo santykį su svoriu prabilo neatsitiktinai – naujajame LNK rudens sezone Erika Vitulskienė taps prodiuserių kompanijos „TymDrym“ kuriamos laidos „Dydžio (r)evoliucija“ vedėja ir atrankos komisijos nare. Lig šiol pramogų pasaulyje buvo galima ant rankų pirštų suskaičiuoti stambesnio sudėjimo moteris, tačiau dabar viskas pasikeis – „Dydžio (r)evoliucijos“ kūrėjai tiki, kad jie gali atrasti naują žvaigždę – pirmą plius dydžio supermodelį Lietuvoje.

Radijo žurnalistas Antanas Šimkūnas: "Man malonu pristatyti laidos dalyvius, kolegas, kuriuos jūs dažnai girdite per „Amerikos balsą“ ir „Laisvosios Europos“ radiją. Tai Kęstutis Girnius iš „Laisvosios Europos“ ir Romas Sakadolskis iš „Amerikos balso“, kurie dabar yra Lietuvoje ir drauge su jais pabandysime paanalizuoti situaciją Lietuvoje ir jos padėtį ryšium su pasikeitimais Rytuose ir Vakaruose".

Žurnalistų namuose įvyko Enciklopedijos rengėjų gamybinis pasitarimas, kuriame buvo aptarti tolesni „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" ruošimo ir leidimo klausimai. Šio pasitarimo sušaukimą paskatino paskutiniajame LŽS Tarybos posėdyje priimtas sprendimas aktyvinti šios Enciklopedijos rengimo darbus.

Tokių žmonių Vardyną dabar sudaro 2074 žmonės. Jis, aišku, dar negalutinis. Gali būti tikslinamas. Leidėjai yra nutarę, kad kolegos patys save pristatys Enciklopedijai. Jeigu jūsų veikla atitinka bent vieną iš aukščiau išvardintų kriterijų, sėskite ir rašykite. Norėdami paspartinti informacijos rinkimą, skelbiame sąrašą žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją".

Tai tik gairės, kurios turėtų padėti geriau suprasti enciklopedinį rašymą. Mums pavyzdys - neseniai išėjusi „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (25 tomai). Prieš sėdant rašyti, galite joje pasidairyti. Jei ką nors svarbaus praleidau – duokite žinią. Draugaukime.

Rugpjūčio 22 d., trečiadienį, 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas) įvyks Gintauto Labanausko naujos eilėraščių knygos „Kažkada“ pristatymas. Renginyje kartu su knygos autoriumi dalyvaus Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius aktorius Egidijus Stancikas, aktorės Laima Rupšytė-Strazdauskienė, Hana Šumilaitė. Romansus pagal G. Labanausko eiles atliks Matas Kaunietis.

Kolega Jonas Paulauskas, turbūt, perėmęs dabartinės valdžios patirtį, siūlo atnaujintas (lankstesnes) darbo taisykles.

Skelbiame poeto Antano Jonyno eilėraštį "Nostalgija", parašytą 1955 metais.

Kolega Jonas Paulauskas atsiuntė mums tokį Vilniaus vyties variantą.

Vedėjo kategorijoje pirmąją vietą pelnė vadybininkas Laurynas Juozas Liutkus. Jis sulaukė daugiausia žiūrovų simpatijų – dalyvį palaikė 852 balsavusieji. Nors komisija Laurynui skyrė antrąją vietą, bendrojoje įskaitoje šis pretendentas į vedėjo poziciją liko pirmas.

Šalies Šiaurėje – Harbino Didžiajame teatre gastroles Kinijoje pradejo dar viena šiuolaikinio šokio trupė iš Lietuvos – Vilniaus miesto urbanistinis šokio teatras „Low Air“. „Low Air“ Harbino Didžiajame teatre šoks du spektaklius – „Žaidimas baigtas“ ir „Feel link“. Vėliau trupė vyks į Pekiną, kur dalyvaus Pekino naujojo šokio festivalyje.

Rugpjūčyje Kinijoje bus pristatyta jaunųjų Lietuvos kino režisierių moterų programa „Typing The Future“. Programos kuratorė Jurga Zabukaitė atrinko keturis trumpo metro filmus, kurie bus pristatyti Pekino ir Šanchajaus auditorijoms.