Vadovaudamasi Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. TS-270 „Dėl Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos konkurso nuostatų tvirtinimo“ Kėdainių rajono savivaldybės administracija skelbia Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos konkursą. Premija skiriama siekiant skatinti gilintis į Česlovo Milošo asmenybės bei kūrėjo vertybes ir idėjas, tyrinėti bei puoselėti jo kūrybą, Lietuvoje bei užsienyje garsinti Kėdainių krašto kultūros, paveldo išsaugojimo, švietimo bei kitų sričių pasiekimus Lietuvos Respublikos, o už ypatingus nuopelnus ir užsienio šalies asmeniui ar asmenų grupei, už pastarųjų 5 metų veiklą ir kūrybą.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras pasiuntė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Lietuvos žurnalistų sąjungai ir Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondue savo siūlymus dėl LR Kultūros ministerijos pateikto Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo NR. I-1418 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Kviečiame Jus atvykti pas mus į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrą, adresu Taikos pr. 133 ir užfiksuoti (žodžiu, raštu, vaizdu ar dar ir kitokiais Jums priimtinais būdais) renginio „Imitacinių bendrovių mugė“ akimirkas, sudalyvauti spaudos konferencijoje ir paviešinti. Spaudos konferencija numatoma 11:00-11:30 laiku, KMPPMC konferencijų salėje.

Minėdami Romualdo Ozolo trečiąsias mirties metines, kviečiame skaitytojus prisiminti Kovo 11-osios Lietuvos kūrėją ir dalinamės neblėstančio aktualumo jo tekstu.

Žiniasklaidos priemonių kalbos kultūra - tai kalbos taisyklingumas ir kalbos etika, kai įvairių žanrų tekstuose ar siužetuose siekiama informuoti, prisiimant atsakomybę už parašytą ar transliuotą žodį ir galimą to žodžio poveikį žiniasklaidos priemonių auditorijai. Visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnyje esame prisiėmę svarbius įsipareigojimus: „Taisyklinga kalba, kalbos kultūra yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.“ Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlo kolegoms ir partneriams bendrą iniciatyvą - siekti taisyklingos ir etiškos žurnalistikos kūrinių kalbos.

Šuo metu straipsnių apie žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus jau yra paruošta net per 1770. Tai daug, tačiau ne visi kolegos, kurie galėtų patekti į enciklopedija, atsiuntė apie savę informaciją. Kai kas dar skambina, teiraujasi, ar jie gali tikėtis patekti į leidinį. Todėl, norėdami paspartinti šios informacijos rinkimą, skelbiame sąrašą žurnalistų ir spaudos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją“. Jei jame rasite save – rašykite mums, jei rasite kolegą – praneškite jam šią gerą naujieną. Mūsų laukia rimtas ir visiems reikalingas darbas. Padėkime vieni kitiems ir tada galėsime visi džiaugtis sėkminga pabaiga.

Kovo 28 dieną įvyko pirmasis naujai deleguotos Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdis. Organizacijos, deleguojančios narius į Komisiją, įvertino savo atstovų darbą labai gerai – visi buvę nariai buvo iš naujo paskirti į Komisiją. Pirmajame posėdyje buvo renkamas Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Prieš kelias savaites Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininke tapusi Vaiva Žukienė atsisakė kelti savo kandidatūrą į pirmininkus. Naujuoju Komisijos pirmininku trejų metų kadencijai vienbalsiai išrinktas Viktoras Trofimišinas. Pirmininko pavaduotoja išrinkta Vaiva Žukienė.

Kovo 17 dieną Žurnalistų namuose įvyko LŽS Vilniaus skyriaus visuotinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Buvo išrinkta nauja LŽS Vilniaus skyriaus Valdyba: Pirmininkė Jolanta Mažylė: Pirmininko pavaduotojai – Česlovas Iškauskas, Vytautas Kvietkauskas ir Raimondas Polis. Valdybos nariai – Liana Binkauskienė, Daiva Červokienė, Angelina Liaudanskienė, Artūras Sartanavičius ir Julija Šliažienė.

Chaotiškas interneto vartojimas didina ne skaidrumą, o nepasitikėjimą, įsitikinęs komunikacijos ekspertas, Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius sociologas Dominique’as Woltonas. Vilniuje viešėjęs ir Prancūzų institute paskaitą „Demokratija medijose: politinė įtaka, išgalvotos naujienos ir socialiniai tinklai“ skaitęs profesorius išreiškė itin kritišką požiūrį į tai, kaip ir kam mes – visuomenė, politikai ir žurnalistai – naudojame internetą.

ŽEIT teikia konsultacijas viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, taip pat kitiems asmenims, suinteresuotiems žmogaus teisėmis ir laisvėmis visuomenės informavimo priemonėse bei viešosios informacijos skleidimu apskritai.

Lietuvos Mokslų Akademija ir Vydūno draugija surengė vokiškai rašytų ir naujai išleistų įžymiojo klasiko, filosofo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno knygų pristatymą. Prasminga, jog renginys vyko kovo 22-ąją, tikrąją Vydūno gimimo dieną.

Mokslo akademijos turistų klube (Gynėjų g. 4 Vilnius) pradėjo veikti kolegos Alfonso Čepausko fotokoliažų KELIONIŲ MIRAŽAI paroda. Tai kelionių motociklais po Kaukazą, Vidurinę Aziją, Sibirą, Uralą, Tolimuosius Rytus ir kitus regionus daugiakalbiai paveikslai. Juose atsispindi ne tik keliautojai, bet ir vaizdai, objektai, kurie iškyla kaip miražai.

Lietuviškoji serija „Tai, ko nebebus“ išrinkta į 2018 metų prestižinių fotografijos apdovanijimų „ZEISS Photography Award“ dešimtuką. Šiam konkursui net 87593 fotografijas pateikė 11921 fotografų iš 146 šalių. Konkurso komisiją sudarė: Chris Hudson, „National Geographic Traveller“ (Jungtinė Karalystė) meno vadovas, Peter Bas Mensink, Olandijoje leidžiamo žurnalo „GUP“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas bei Patricia Morvan, agentūros „VU“ parodų ir kultūros projektų kuratorė. Apdovanojimų nugalėtoju tapo fotografas iš Belgijos Nick Hannes su fotografijų serija apie laisvalaikį ir vartotojiškumą Dubajuje. Konkurso finalistais tapo dešimt autorių, tarpe kurių yra Tadas Kazakevičius, jau daugumai šalies fotografijos žinovų ir mylėtojų žinomas su ne vienerius metus kuriama serija „Tai, ko nebebus“ bei nauju projektu „Įvairi Lietuva“ skirtu nepriklausomybės šimtmečiui.

Vienas populiariausių ir minias gerbėjų turintis serialas „Pasmerkti IV“ po ketverių metų pertraukos sėkmingai sugrįžo į TV3 ekranus. Serialas ir toliau pasakoja apie nusikalstamojo pasaulio užkulisius, smurtą bei herojus, kovojančius už būvį bei geresnį rytojų. Vienas tokių personažų – blogiečių klano narys Markas, kurio personažą įkūnija vieno žymiausių Lietuvos teatro bei televizijos aktorių Arūno Storpirščio sūnus Simonas Storpirštis.

1993 metų gruodžio 24 dieną per Lietuvos radiją buvo transliuotas pusvalandinis mano pokalbis su Lietuvos diplomatijos patriarchu Stasiu Antanu Bačkiu, kuris su žmona Ona grįžo į Lietuvą po 55 metų priverstinės emigracijos ir apsigyveno Vilniaus senamiestyje netoli universiteto. Nekartą teko lankytis jų jaukiame bute ir buvau nuoširdžiai sutiktas. Pateikiu svarbiausias pokalbio ištraukas.

Kviečiame į Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, fotografo Stanislovo Žvirgždo paskaitą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – modernizmo Lietuvos fotografijoje pradininkas“. Ji įvyks Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 25 d. 12 val. Konferencijų salėje, V aukšte.

Šiemet švęsdami Velykas netekome filologo, spaudos darbuotojo, publicisto, vertėjo Vytauto Visocko.

„Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijai“ paruoštų spaudai personalinių straipsnių sąrašas. Jame jau yra daugiau kaip 1770 pavardžių. O enciklopedijai planingai ruošti sudarytame Vardyne yra 2074 pavardžių. Taigi, kolegos, pajudėkite. Gyvi - patys prisistatote. Dėkingi būsime jei parašysite už mirusius kolegas. Laukiame. Informaciją teikite šiuo adresu: vzeimantas@gmail.com.

Dienos šviesą išvydo nauja Viliaus Stanislovaičio knyga „Įgyvendink idėją per „Kickstarter”. Sutelktinio finansavimo vadovas”. Ji skirta smalsiems, versliems ir kūrybiškiems žmonėms.

“Artėja balandžio 1-oji, pokštininkų ir melagių diena. Naudodamasis proga siūlau skaitytojams kelis seniai spausdintus savo tekstelius juokelius. Pažiūrėkime, ar po daugelio metų jie vis dar suteiks progą šyptelti...” – rašo LŽS svetainei kolega Bronius Čekanauskas.

Balandžio 3 d. 18 val. (Konferencijų salė, V a.): „Bohdano laimė“, rež. Larysa Artiugina, Alexandra Chuprina, Ivan Bannikov.Gegužės 3 d. 18 val. (Konferencijų salė, V a.): „Krymas: įvykių kronika“, rež. Kostiantin Kliatskin

Tačiau labiausiai žinomas kaip žurnalo „Naujoji Romuva“ (1931–1940) redaktorius. Šiame leidinyje siekė aprėpti plačias kultūros sferas: dailę, muziką, architektūrą, literatūrą. J. Keliuotis buvo pastebima figūra Kaune: telkė įvairių sričių menininkus ir mokslininkus bendram darbui, angažavo naujam mąstymui, diskusijoms, mokėjo derinti nuomones, numatyti tolimas kultūrinio darbo perspektyvas.

Šimtmečio jubiliejus pažymėtas Baltijos akademijoje (Academia Baltica). Jos vadovas dr. Christianas Pletzingas,geras lietuvių bičiulis. Akademija yra Sankelmarke, 9 km nuo Flensburgo prie Baltijos. Schleswigo-Holsteino (Šlezvigas-Holšteinas) žemėje Šiaurės Vokietijoje, Akademijoje nuolat vyksta seminarai, konferencijos įvairiausiomis mokslininkų, išeivių iš Vokietijos, Baltijos regionų valstybių (tarp jų Lenkijos, kaliningradiečių) pranešėjų temomis. Mums, lietuviams, malonu, kad vyksta susitikimai, skirti ir Prūsų (Mažajai) Lietuvai, Rytų Prūsijai, Prūsijai, lietuvininkams ir prūsams-aisčiams-baltams.Tarp įvairių šalių, tautų bei tautybių atstovų vyrauja draugiškumas, pagarba ir tolerancija kitataučiams.

Pirmosios mano žinutės pasirodė Daugų rajono laikraštyje 1953 m. rugpjūčio 22 d., kai man buvo penkiolika ir buvau baigęs Onuškio vidurinės mokyklos šeštą klasę. Tai buvo man artimiausias laikraštis, nes jame vis rasdavau publikacijų apie savo gimtąsias apylinkes, pažįstamus žmones. Tačiau aš nieko nepažinojau iš redakcijos žurnalistų.

Kviečiame prenumeruoti almanachą “Žurnalistika”. Dabar specializuotas mūsų profesinis leidinys išeina du kartus per metus. Tai didelės apimties, 130 puslapių, gausiai iliustruotas, informatyvus ir įdomus leidinys. Užsiprenumeruoti 2017 m. almanachą „Žurnalistika” (leidinio indeksas 5329) galima Lietuvos pašto skyriuose arba internetu, užpildžius prenumeratos kvitą adresu: http://www.prenumeruok.lt/NewSubscription.aspx Metinė prenumerata kainuoja 5,79 Eur, vieno numerio kaina 2,90 Eur.