Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos premija paskirta televizijos žurnalistei Nijolei Jačėnienei, o Vytauto Gedgaudo premijos laureate tapo žurnalistė Aurelija Arlauskienė. Šios dvi premijos tradiciškai skelbiamos ir teikiamos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, tačiau šiemet dėl karantino premijų įteikimo ceremonija vyks birželį. Apie tai bus pranešta papildomai.

„Kvietimas ateiti ir pamatyti, kuris lydi pirmuosius jaudinančius Jėzaus susitikimus su mokiniais, yra taip pat kiekvieno tikro žmogiško bendravimo metodas, – rašo popiežius Pranciškus kreipimesi, skirtame Bažnyčioje minimai socialinio komunikavimo dienai. – Siekiant papasakoti apie gyvenimą, tampantį istorija, būtina palikti patogią išankstinę nuostatą „jau tai žinome“ ir išjudėti, eiti ir pamatyti, būti su žmonėmis, klausytis jų, stoti akistaton su tikrove, kuri mus visuomet nustebins kokiu nors aspektu“.

Sudėtingas lietuvių kalbos kelias. Ji, kaip didžiausioji vertybė, padėjo suvienyti tautą ir ištverti siaubingas negandas. Patriotiška, didvyriška, gražu. Tačiau grėsmės, pavojai nedingo. XXI amžiaus pradžioje tarp mąstančių lietuvių ir juos suprantančių kitataučių nedingsta nerimas: lietuvių kalba vejama iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, gujama iš disertacijų tekstų, viešuose renginiuose stengiamasi jos nebevartoti. Mokslininkų nuomone bendrinė lietuvių kalba prasta ir prastėja.

Naršydamas po Facebook‘ą netikėtai randu: “Apie tai galėtume paskelbti ir Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje www.lzs.lt. Kas parašys?, - klausia kalbininkė Jūratė Sofija Laučiūtė ir pateikia savo komentarą. Kreipiamąsi į mus, todėl jį ir skelbiu. Atleiskit, kad tik dabar, bet jis nei kiek nepaseno, aktualus ir šiandien.

Nuoširdžiai kviečiame Jus stebėti forumą „Kokią kalbą renkamės?“, kurį VLKK rengia gegužės 19 d. (trečiadienį) 15 val. Renginys bus gyvai transliuojamas per Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ką tik sukurtą „Youtube“ kanalą.

Seime gegužės 14 d., penktadienį 10 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir Lietuvos visuomenės tarybos spaudos konferencija „Kreipimasis dėl valstybės susigrąžinimo“. Dalyvauja Lietuvos visuomenės tarybos valdybos nariai Tauras Jakelaitis ir Stanislavas Ladinskis. Seime gegužės 14 d., penktadienį 12.30 val. įvyks spaudos konferencija „Nacionalinis miškų susitarimas ir medžių teisių deklaracija – miškų vizija gamtai ir žmonių gerovei. Kokios miškų politikos nori bendruomenės, gyvenančios šalia miškų?“ Dalyvauja: Seimo narys Linas Jonauskas, mokslininkas geografas Ričardas Skorupskas, dr. Jurgita Rotomskienė, asociacijos „Gyvo Žalio“ koordinatorės Monika Peldavičiūtė ir Austė Juozapaitytė, arboristas Algis Davenis.

Seime gegužės 13 d., ketvirtadienį 9 val. įvyks Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio spaudos konferencija, skirta aptarti Baltarusijos politinių kalinių padėtį ir prasidėjusį Pavelo Severyneco teismą. Dalyvauja: Michaelis Galeris (Michael Gahler), Europos Parlamento narys; Jakobas Violenšteinas (Jakob Wöllenstein), Konrad-Adenauer-Stiftung biuro Baltarusijai vadovas; Olga Severynec, žurnalistė, P. Severyneco žmona; Vytis Jurkonis, Freedom House biuro Lietuvoje vadovas.

2021 m. balandžio mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa „LRT kuriama vertė Lietuvos visuomenėje: turinys, veikla, svarba ir įtaka“ parodė, kad net 78 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina LRT naujienų turinį.

Pavasaris persirito į antrą pusę, tegul dar ir su šlapdribomis. Kai, astronomų terminais tariant, įveikėme dar vieną žiemos solsticiją arba saulėgrįžą, ėmė nepaliaujamai ilgėti dienos, o praėjusi žiema nebegrįš bei tols mūsų atmintyje. Praeityje pasiliko ir žiniasklaidoje pasirodę gąsdinimai dar viena pasaulio pabaiga. Jai, pasirodo, rimtai rengėsi net vienas buvęs garsus krepšininkas: pirko konservų, ilgai negendančių gaminių, žibalinių lempų ir joms žibalo.

Šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena praėjo karantino sąlygomis, be didelių iškilmių. Bet šventinė nuotaika tikrai išliko. Žurnalistams smagu buvo priimti ir šalies pirmųjų asmenų šventinius sveikinimus.

Šiandien, balandžio 15 dieną Seimas galų gale įtvirtino žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Dabar žurnalistams atsirado geresnės galimybės gauti reikiamą informaciją, labiau plėtoti tiriamąją žurnalistiką. Su pergale, kolegos!

„Kodėl nebegirdime jūsų spaudos apžvalgų? Taip aiškiai viską išdėstydavote, o dabar ne viską suprantame“, – tokių klausimų vis dar sulaukia kolega Juozas Šalkauskas, nors jis LRT jau nedirba keletą metų.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Šiais 2021 m. Kalbos premiją nutarta skirti redaktorei, vertėjai, tekstologei Donatai Linčiuvienei.

Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) kartu su partneriais - Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) - kviečia žurnalistus aktyviai dalyvauti kūrybiniame rašinių konkurse „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje“, kuris startuoja šiandien, t. y. gegužės 6 d. ir vyks iki birželio 16 d.

Kviečiame sudalyvauti žurnalistikos studentus ir regioninių žiniasklaidos priemonių žurnalistus kūrybiniame konkurse, kuriame lauksime straipsnių ar vaizdo reportažų žiedinės ekonomikos, o plačiąja prasme – mus supančios aplinkos išsaugojimo tema.

Šiemet konkursas „Lietuvos spaudos fotografija 2021“ švenčia savo dvidešimtmetį. Nepaisant to, jog praeitais metais nemaža mūsų gyvenimo dalis buvo surakinta pandemijos, konkurse dalyvavo per 110 šalies fotografų, kurie tarptautinei vertinimo komisijai pateikė arti 3200 nuotraukų. Parodą “Lietuvos spaudos fotografija 2021” galima aplankyti gegužės 4–29 dienomis Vilniaus rotušės antrame aukšte.

Gegužės 13 dieną Seimo posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius taip pat yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų.

Baigiame skelbti mūsų kolegos, LŽS ir NŽKA nario Jono Laurinavičiaus rašinį apie Literatų gildiją „Vingis“, kur skamba lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių kalba.

Šių metų šalies kultūros sostine tapusioje Neringoje jau beveik dešimt metų leidžiamas kultūros almanachas „Dorė“. Jame aktualizuojama šio krašto istorija, pasakojama apie Kuršių nerijos kūrėjus, išskirtinius paveldo objektus, apžvelgiami kultūros įvykiai. Su šio įdomaus kultūros almanacho sudarytoja ir redaktore, žurnaliste Raimonda RAVAITYTE-MEYER kalbėjomės apie šį leidinį ir gyvenimą Neringoje, šios išskirtinės vietos aktualijas.

Bibliotekoje buvo parengtos dvi kraštotyros parodos: „Trakų viešoji biblioteka 2020 metais“ bei „Lietuvos žurnalistui, leidėjui Juozui Vercinkevičiui – 80“, supažindinančios su reikšmingiausiais pastarųjų metų įvykiais. Pirmojoje – pristatoma Trakų viešosios bibliotekos aštuoniasdešimtmečio proga išleista knyga „80 žingsnių iki šiandien“. Antrojoje – eksponuojami „Vorutos“ ir „Trakų žemės“ redakcijų išleisti nauji leidiniai, skelbtos publikacijos, redaktoriui J. Vercinkevičiui įteikti apdovanojimai.

Prie komunikacijos agentūros „Headline“ komandos prisijungė komunikacijos specialistė, buvusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė. Ji agentūroje eis strateginės komunikacijos direktorės pareigas.

Balandžio 28 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitos pristatymą. Ataskaitą pateikė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

Media4change judėjimas už aukščiausių standartų žurnalistiką skelbia žurnalistinių tyrimų konkurso antrojo etapo nugalėtojus.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną apdovanoti Europos Sąjungos investicijų efektyvumą Lietuvoje profesionaliausiai nagrinėjantys žurnalistai, redaktoriai ir nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės. Apdovanojimų ceremonija vyko Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Ketvirtus metus iš eilės šį konkursą rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Atsiliepusi į Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau – PINO) siūlymą bendradarbiauti autorių teisių apsaugos srityje, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) su PINO 2021 m. gegužės 3 d. pasirašė susitarimo memorandumą.

Na, taip, dabar norint atrasti Gudiją, nereikia vykti į Gudiją! Daugumai vakariečių bus lengviau nuvykti į Londoną, į garsiąją Francysko Skarynos (Pranciškaus Skorinos) išeivijos biblioteką (o kartu ir į muziejų). Čia visi norintys galės atrasti labai gausią gudų kultūrai, literatūrai ir kalbai skirtą knygų, periodinių leidinių ir archyvų kolekciją. Tai didžiausias gudų studijų centras Europoje, įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. Šiemet gegužės 15 d. biblioteka švenčia 50 metų jubiliejų. Jos adresas: 37 Holden Road, London, N12 8HS

Nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki birželio 18 d. LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda, skirta garsiam mokslininkui ekologui, visuomenės veikėjui Kaziui Ėringiui „Mūru stokim už nepriklausomą Lietuvą“.

Baigiame skelbti kolegos biržiečio Algirdo Butkevičiaus straipsnį "Gimtosios kalbos takais", skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Kolega Juozas Stasinas toliau siunčia ištraukas iš spaudai ruošiamos autobiografinės knygos „Gyvenimo pynė“

„Gal šie posmai tautiečiams pakels pavasarinę nuotaiką? Būkime sveiki,“ sako kolega Ipolitas Skridla.

Gegužės 7-oji – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Sveikinimai visiems Bičiuliams! Ta proga porą žodžių apie knygą.

Iki birželio 28 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, prie Bendrosios skaityklos, ant molbertų pirmą kartą eksponuojama Lietuvos fotografų mėgėjų asociacijos „Fotoexpress.lt“ parodos „Lietuvos bažnyčios“ mažesnioji dalis, kuri prieinama bibliotekos skaitytojams. Didesniąją dalį ekspozicijos visiems norintiems lankytojams atversime bibliotekos renginių salėje jau pasibaigus karantinui.

Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) kartu su partneriais - Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) – skelbia fotografijų konkursą.

Šiemet konkursas „Lietuvos spaudos fotografija 2021“ švenčia savo dvidešimtmetį. Nepaisant to, jog praeitais metais nemaža mūsų gyvenimo dalis buvo surakinta pandemijos, konkurse dalyvavo per 110 šalies fotografų, kurie tarptautinei vertinimo komisijai pateikė arti 3200 nuotraukų.Parodą “Lietuvos spaudos fotografija 2021” galima aplankyti gegužės 4–29 dienomis Vilniaus rotušės antrame aukšte.

Aktorės Daivos Rudokaitės gražuolė dukra Akvilė Žirgulytė dar dirbdama užsienyje modeliu puikiai suprato, kokia svarbi moterims yra išvaizda. Visgi šiandien mamos keliu pasukusi ir pati aktore tapusi mergina pripažįsta, kad tikrasis moters grožis slypi kur kas giliau ir Motinos dienos proga visoms dailiosios lyties atstovėms siunčia svarbią žinutę.

Susisiekimo ministerija atsiprašo dėl visuomenėje ažiotažą sukėlusio skaitmeninio radijo projekto, pasiūlius jį įtraukti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (toliau – RRF). Viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė užtikrina, kad ministerijos politinė komanda dės pastangas, kad suinteresuotoms šalims nekiltų jokių abejonių dėl efektyvaus RRF lėšų panaudojimo ir jomis planuojamų finansuoti susisiekimo ministerijos projektų.

Nors nuo lemtingųjų visai Lietuvai Sausio 13-osios įvykių praėjo keli dešimtmečiai, tačiau iki šiolei mažai kas žino, kad Sitkūnų radijo stotis buvo pirmoji ir vienintelė, nutrūkus televizijos ir radijo transliacijai iš Vilniaus, savo galingais viduriniųjų ir trumpųjų bangų siųstuvais perdavinėjusi žinias apie kraupius įvykius Lietuvai ir pasauliui. “Pastaruoju metu per įvairias medijos priemones kuriamos vis naujos istorijos, gerokai iškreipiančios istorinę tiesą ir net siekiančios sumenkinti istorinę Sitkūnų radijo stoties svarbą tą, lemtingą visai Lietuvai, Sausio 13-osios naktį. Istorinė tiesa turi būti atstatyta,- sako televizijos režisierė Dzintra Varžgalienė, tą naktį dirbusi Sitkūnų radijo stotyje kartu su žurnaliste Jolanta Šarpnickiene. Šiuo metu gyvenanti Airijoje moteris atidžiai stebi Sausio 13-osios įvykių interpretacijas ir todėl jaučia pareigą pasidalinti tuo, ką jai teko patirti tą įsimintiną naktį.”

Galų gale Vyriausybė išslaptino ekonomikos gaivinimo planą, o tai jau galvojau, kad jei planas slaptas tai ir ekonomika atsigaus slaptai. Šiame plane randame punktelį "Skaitmeninis radijas". Įdomiausia tai, kad kiek kalbu su regionų radijo žmonėmis nei vienas jo matyti nematęs... Visi pinigai atiduodami LRT, sukuriamas tinklas, kurį valdo LRT o kaip galės tuo pasinaudoti kiti, ypač regionų stotys – viskas ore.

LŽS narys Gintaras Kaltenis su dailininke Rita Anskaitiene surengė savo knygos apie Pikselį iliustracijų parodą (toks beveik naujas žanras - iliustracijos su trumpomis teksto ištraukomis). Iki gegužės 15 d. ši paroda bus eksponuojama Kaune, vaikų literatūros muziejuje, o nuo birželio 28 d. iki liepos pradžios ją bus galima apžiūrėti Seime (globėjas Emanuelis Zingeris). Kviečiame aplankyti.

Nuo 2021 m. gegužės 3 dienos visą mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekos fojė veikia nauja mažoji paroda apie senąsias vaistažolių knygas (iš serijos Bibliopolio žvaigždynas). Jos centre – rankraštinė, vadinamoji Vilniaus, žoliaknygė – Maskvos kunigaikštystėje rengto Lečebniko pagal Liubeke 1492 metais išspausdintą Sveikatos sodą (sveikatos žinyną, enciklopediją) XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios nuorašas.

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) ir Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) pradėjo veikti paroda „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“. Paroda sudaryta iš dviejų dalių ir eksponuojama dviejuose muziejuose.

Vilniuje 2021 metų gegužės 5 dieną mirė žurnalistė, daktarė, LŽS narė Danutė Kadžiulytė. Jai ėjo 85-ji metai.

Vilniuje gegužės 5 dieną, eidamas 87-us metus nuo infarkto mirė ilgametis radijo darbuotojas, Baltijos kelio dalyvis, buvęs ELTOS direktorius Vidmantas Putelis.

Vilniuje balandžio 24 dieną staiga, po infarkto mirė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas, IT ekspertas, LŽS narys Džiugas Paršonis.

Žurnalistų namuose įvyko Enciklopedijos rengėjų gamybinis pasitarimas, kuriame buvo aptarti tolesni „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" ruošimo ir leidimo klausimai. Šio pasitarimo sušaukimą paskatino paskutiniajame LŽS Tarybos posėdyje priimtas sprendimas aktyvinti šios Enciklopedijos rengimo darbus.

Tokių žmonių Vardyną dabar sudaro 2074 žmonės. Jis, aišku, dar negalutinis. Gali būti tikslinamas. Leidėjai yra nutarę, kad kolegos patys save pristatys Enciklopedijai. Jeigu jūsų veikla atitinka bent vieną iš aukščiau išvardintų kriterijų, sėskite ir rašykite. Norėdami paspartinti informacijos rinkimą, skelbiame sąrašą žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją".

Tai tik gairės, kurios turėtų padėti geriau suprasti enciklopedinį rašymą. Mums pavyzdys - neseniai išėjusi „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (25 tomai). Prieš sėdant rašyti, galite joje pasidairyti. Jei ką nors svarbaus praleidau – duokite žinią. Draugaukime.

„Atėjo ir mano eilė (...). Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus – pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri... Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena... Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į kupė,“ – tokia į atmintį įsirėžusia persodinimo iš vieno traukino į kitą Molodečno (Baltarusija) stotyje scena dalinasi suimtasis, keliavęs viename kupė kartu su į mirtį vežtu Kazimieru Skuču. Šį ir kitus liudijimus į vieną pasakojimą surinko išduoto Lietuvos ministrų kabineto nario dukterėčia, žurnalistė Virginija Skučaitė, kurios knygą „Traukinio į mirtį pėdsakais: Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“ išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Liko beveik nepastebėtas prieš porą metų Kelmės kraštietės geografijos mokslų daktarės Ievos Švarcaitės parengtas ir VŠĮ „Grunto valdymo technologijos“ išleistas „Dešimtkalbis gamtinės geografijos terminų žodynas“ ( 2019 m., 287 psl. ). O tai yra pirmasis tokio pobūdžio žodynas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Prieš kelias dienas pasaulį išvydo žurnalisto, poeto, dailininko Jono Jackevičiaus poezijos ir abstrakčios tapybos knyga „Kokteilis iš spinduliuotės“. Beje, šią puikaus dizaino knygą išleido „Trijų žvaigždučių“ leidykla, kurios direktorius taip pat mūsų kolega, žinomas žurnalistas ir poetas Jeronimas Laucius. Jonas Jackevičius žinomas kūrėjas Lietuvos meno padangėje - dailininkas, rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, turintis valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą. Meno bendruomenei bene labiausiai žinomas kaip šiuolaikiškos modernios poezijos atstovas, išleidęs jau devintąją poezijos knygą, o taip pat surengęs dailės darbų parodų, kuriose vyrauja abstrakti tapyba.

Horacijus Drapakas mano, kad per karantiną yra ypač geras laikas prisiminti... saiką.

Pavasariui įsibėgėjant, Horacijus Drapakas pastebimai atkuto ir siunčia naujas eiles...

Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) rengiamo„Mėnesio sporto nuotraukos“ konkurso ketvirtuoju 2021 metų laureatu tapo Saulius Čirba. Vilniečio fotografo nuotrauka iš „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynių tarp Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ komandų nugalėjo geriausios balandžio mėnesio sporto fotografijos rinkimuose.

Gegužės 4 dieną nuotoliniu būdu surengtas Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) metinis susirinkimas. Jame dalyvavo 42 nariai.

„Lietuvos ryto֧“ korespondentės Ritos Stankevičiūtės straipsnis apie Amerikoje šaknis įleidusią garsių tėvų atžalą Miglę Muraškaitę „Lietuvoje nurašyta garsių tėvų dukra Amerikoje rado pripažinimą ir laisvę mylėti“ išrinktas geriausiu Lietuvos sporto žiniasklaidos kovo mėnesio darbu.

Lietuvos įvaizdžio grupės parengta šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvos matomumo užsienio šalių žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose analizė parodė, kad kultūros sritis išsiskyrė teigiamų pranešimų gausa - palankumo indekso atžvilgiu ji pasiekė aukščiausią įvertį, o bendrai pagal paminėjimų skaičių kultūros sritis buvo trečia. Lietuvos kultūros naujienomis labiausiai domėjosi JAV, Vokietijos ir Lenkijos žiniasklaidos portalai, o iš viso buvo pasiekta 2,645 mlrd. auditorija.

Martyno Mažvydo bibliotekoje vartau 1989 metų "Vakarines naujienas" ir štai pirmame puslapyje... ir vėl atradimas - randu mūsų bičiulį, žurnalistą, humoristą, įvairių sporto periodinių leidinių redaktorių, garsų įvairios sporto atributikos kolekcionierių Bronių Čekanauską...

Lietuvos statistikos departamentas ieško komunikacijos specialisto/žurnalisto.