Leidybos įmonė KRIVENTA 2023 m. planuoja išleisti „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją". Leidinyje pateikiami enciklopediniai straipsniai apie Lietuvos laikraščius, žurnalus, radijo ir televizijos stotis, elektroninius leidinius, taip pat ir žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus nuo Atgimimo (1988 m. ) iki šių dienų. Prenumeratą organizuoja leidybos įmonė KRIVENTA. P R E N U M E R U O K I T E!

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija (Komisija) jau 20-ąjį kartą skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Šiais metais ja pagerbiama ilgametė lituanistų profesinio žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos tarybos narė Rita Urnėžiūtė.

Laidoje „Žurnalistų namuose" Vilma Jankienė, elektroninio leidinio „Aviacijos pasaulis" vyriausioji redaktorė ir meno kuratorė AP galerijoje dalinasi savo įžvalgomis, kaip sau ir kitiems rasti įkvėpimo ir rasti sprendimus sunkiose stresinėse situacijose.

2023 m. sausio 25 d. Žurnalistų namuose įvykusiame NŽKA valdybos posėdyje naujuoju almanacho „Žurnalistika“ redaktoriumi paskirtas LŽS narys Kazimieras Matačiūnas. Už jį balsavo visi posėdyje dalyvavę valdybos nariai. Taip pat buvo padėkota ir Jolantai Beniušytei, sėkmingai redagavusiai almanachą „Žurnalistika“ nuo 2016 metų. Ji atsisakė redaguoti almanachą dėl padidėjusio darbo krūvio, nes pernai pradėjo dėstyti žurnalistiką Klaipėdos universiteto studentams.

Pasaulinę žurnalistikos laisvės dieną „Media4Change“ paminėjo subūrusi žurnalistus, stigmatizuojamų grupių atstovus, žmogaus teisių ir kitų sričių ekspertus etiškos žiniasklaidos apdovanojimams. Tai jau trečias tokio pobūdžio renginys, kuriame įvertinta dažniausiai stigmatizuotas grupes išgirdusi žiniasklaida ir diskutuojama apie Lietuvos žurnalistikos situaciją.

PRASIDEDA „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS" PRENUMERATA, kurią organizuoja leidybos įmonė KRIVENTA. Direktorius Kazimieras Matačiūnas. Prenumeratos kaina 79 Eur. su PVM. P R E N U M E R U O K I T E!***Jei kas dar nespėjo pateikti apie save informaciją „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJAI", tai dar galite padaryti. Tik paskubėkite. Žinios lauksiu vzeimantas@gmail.com

LRT Taryba renka generalinį direktorių ir prižiūri, kaip vykdoma LRT misija. Akivaizdu, kad veiklą įslaptinusi LRT Taryba neatlieka savo darbo, todėl visuomenė turi teisę pareikalauti, kad Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka viešai paaiškintų, kodėl Taryba nereaguoja į akivaizdų faktą, jog LRT tendencingai politikuoja ir dirba partijai, kurią palaiko tik maždaug 11 proc. rinkėjų.

Artėja gegužės 7 diena, kai minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, kuri mums primena ne tik rusų carinės valdžios represijas prieš lietuvių kalbą, raštą ir laisvą žodį, bet ir tampa gera proga pasvarstyti dabartinės žurnalistikos padėtį bei jos veiksmingosios atšakos žiniasklaidos skaudulius.

Kviečiame teisininkus prisijungti prie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos komandos! Šiuo metu ieškome dviejų teisininkų.

Kolega Ipolitas Skridla Motinos dienos proga atsiuntė eilėraštį "Motinos pamoka".

„Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijai“ paruoštų spaudai personalinių straipsnių sąrašas. Jame jau yra daugiau kaip 1820 pavardžių. O enciklopedijai planingai ruošti sudarytame Vardyne yra 2080 pavardžių. Taigi, kolegos, pajudėkite. Gyvi - patys prisistatote. Dėkingi būsime jei parašysite už mirusius kolegas. Laukiame. Informaciją teikite šiuo adresu: vzeimantas@gmail.com.

2023 m. gegužės 11 d. 16.30 val. kviečiame į Lietuvos MA Vrublevskių biblioteką (Žygimantų g. 1) paminėti vienos pirmųjų moterų, išsikovojusių pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime, vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) 150-ąsias gimimo metines. Ta proga apžvelgsime bibliotekoje eksponuojamą parodą „Felicijos Bortkevičienės epistolinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“. 17 val. vakarą, skirtą F.Bortkevičienei, pratęs profesoriaus Andriaus Vaišnio paskaita. ,,Aplankydama tu atvežei čia man dalį širdies, bet ir savo skausmo dalį. Tu čia visus mus, caro tremtinius, Lietuvos ilgesiu apdalinai. Ir paliksi mane mirti be jokios vilties grįžti"

Kviečiame į Jurgio Usinavičiaus atsiminimų knygos „Vėjas“ pristatymą, kuris vyks gegužės 10 d. 17 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio – Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Dalyvauja: knygos autorius Jurgis Usinavičius dailininkas, fotomenininkas Rimantas Dichavičius LGGRTC Leidybos skyriaus vedėja Laimutė Grikinienė.

Visokio kalibro valdininkai, o ir šiaip viršininkai mėgsta demonstruoti savo nepakantumą materialioms šiukšlėms. Tačiau retas iš jų vengia kalbos šiukšlių ir viešai jas kreikia (per radiją, televiziją, feisbuką ypač ir t.t.). Tai būdinga ir kai kuriems broliams žurnalistams. Todėl Horacijus Drapakas nepraleidžia progos eiliuotai pasišaipyti iš tokių reiškinių.

Vilniaus Rotušėje įvyko dvidešimt antrojo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija” nugalėtojų apdovanojimų ceremonija, kurios metu aštuoni “Auksiniai kadrai” buvo įteikti šešiems fotografams - Pauliui Peleckiui, Ramūnui Danisevičiui, Augustui Četkauskui, Ievai Budzeikaitei, Benui Gerdžiūnui bei Sauliui Žiūrai. Be to, tradiciškai, iš visų į metraštį bei parodą patekusių nuotraukų patys konkurso dalyviai išrinko jiems labiausiai patikusį kadrą, kurio autoriui - Modestui Rolandui Patašiui atiteko „Kolegų prizas“ už pasaką primenančią rytiniame rūke paskendusio Kauno nuotrauką.

Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia dalyvauti kūrybinių darbų konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“.

Vilniuje balandžio 27 d. mirė žurnalistas, redaktorius Aras Lukšas. Jam buvo 60 metų. Tariame nuoširdų užuojautos žodį Aro Lukšo šeimai ir artimiesiems.

Bendraudamas su šia drąsia ir stipria nedidelio kaimelio moterimi, neseniai palaidojusia Avdejevkoje žuvusį sūnų, supratau, kokiu būdu Ukrainoje užauga kariai didvyriai, sugebantys apginanti šalį nuo Kremliaus slibino.