Televizija

Kviečiame žiūrėti paskutinį, ketvirtąjį, laidos „Žurnalistikos DNR“ epizodą. Laidoje nagrinėjame dirbtinio intelekto (DI) vaidmenį šiuolaikinėje žurnalistikoje bei kasdieniame gyvenime - technologiją, kuri tampa vis sunkiau atpažįstama, nors iš esmės tėra įrankis, stokojantis tikrosios sąmonės. Naujos technologijos kelia esminių reguliavimo klausimų. Skirdami dėmesį artėjančiam DI akto įsigaliojimui ir privalomam DI generuojamo turinio žymėjimui, svarstome, ar nėra natūralu, kad kiekviena technologija yra sukurta palengvinti žmogaus darbą. Be jokios abejonės, nereikia pamiršti, kad DI modeliai yra kuriami verslui. Aptariame pasaulines diskusijas apie pažangesnes DI architektūras bei būtinybę reguliuoti šią sritį. Taip pat keliame filosofinį klausimą: ar technologinis patogumas nepradės stumti į šoną autentiško žmogiškojo bendravimo, kai, siekdami išvengti emocinio diskomforto ar nepatogių situacijų, žmonės vis dažniau rinksis sąveiką su dirbtiniu intelektu? Laidoje dalyvauja prof. dr. Giedrė Valūnaitė Oleškevičienė (Mykolo Romerio universiteto tyrėja, lektorė). Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Nuo šių metų rugpjūčio 2 d. įsigalioja esminės ES Dirbtinio intelekto akto nuostatos, kurios tiesiogiai palies žiniasklaidą: dirbtinio intelekto (DI) generuotas ar reikšmingai modifikuotas turinys privalės būti atitinkamai pažymėtas. Tačiau kyla klausimų: kur brėžti ribą? Ar žymėjimo prievolė netaps pertekline našta? Kur baigiasi pagalbinio įrankio naudojimas (informacijos sisteminimas, gramatikos taisymas) ir prasideda „DI generuotas turinys“? Ar reglamente lieka erdvės autentiškam, žmogiškajam prisilietimui, kurio žymėti nereikės? Apie tai – pokalbis su intelektinės nuosavybės teisės ekspertu, „Vinted“ teisininku, VU Teisės fakulteto dėstytoju Pauliumi Jurčiu. Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Žurnalistikos DNR“ – tai keturių tinklalaidžių ciklas, gimęs iš būtinybės permąstyti profesijos pamatus dirbtinio intelekto (DI) amžiuje. Šiandien technologijos iš esmės keičia tai, kas žiniasklaidoje formavosi dešimtmečius: redakcijų darbo procesus, turinio kūrimą ir komunikaciją. Nors kyla pavojinga pagunda manyti, kad ši profesija gali išnykti, realybė rodo priešingai – DI klysta, todėl žmogiškoji faktų patikra išlieka svarbiausiu profesijos stuburu. Netrukus kviesime klausytis dviejų naujų tinklalaidžių, kuriose ieškosime atsakymų į esminius technologinės transformacijos klausimus. Trečiajame epizode „Žmogiškasis faktorius: kaip išsaugoti žurnalistikos stuburą DI eroje?“, kuriame dalyvaus technologijų teisės ekspertas, intelektinės nuosavybės bei inovacijų profesionalas Paulius Jurčys, aptarsime artėjantį ES Dirbtinio intelekto akto poveikį. Nuo rugpjūčio 2 dienos įsigaliojančios nuostatos įpareigos žymėti DI generuotą ar reikšmingai modifikuotą turinį, o tai kelia aibę klausimų: kas bus laikoma „DI turiniu“? Ar žymėjimas netaps nauja cenzūros forma? Kas tikrins šį žymėjimą? Ketvirtoje tinklalaidėje „Tiesos kriterijai algoritmų komunikacijoje“ diskutuosime su Mykolo Romerio universiteto profesore dr. Giedre Valūnaite Oleškevičiene: ar šioje transformacijoje vis dar egzistuoja objektyvūs tiesos kriterijai, ar „tiesa“ algoritmų amžiuje tapo tik dar viena kintamąja, modeliuojama pagal auditorijos lūkesčius? Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Radijas niekada nebuvo tik kultūros sklaidos tinklas – tai visuomet buvo arena, kurioje susiduria valstybių galios ir ideologijos. Kviečiame žiūrėti tinklalaidžių ciklą „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“, kuriame per dramatišką istorijos prizmę analizuojame mechanizmus, formuojančius mūsų šiandienos pasaulėvoką. Šis pasakojimas nėra tik retrospektyva – tai nuoseklus keturių dalių ciklas, kuriame kartu su istorikais, politologais bei informacinio karo ekspertais ieškome atsakymų į esminį klausimą: kaip atpažinti manipuliacijas, kuriose tiesos ir melo ribos tampa vis sunkiau apčiuopiamos. Nuo tarpukario didžiųjų lūžių iki šiandienos kibernetinių grėsmių – projektas atskleidžia, kodėl radijas, kažkada buvęs galingu propagandos instrumentu, šiandien vėl tampa kritiškai svarbiu mūsų saugumo garantu. Tai pasakojimas apie atsparumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą išlikti budriems sparčiai kintančiame informaciniame lauke. Kviečiame visus, dar nespėjusius įsigilinti, atrasti šią temą ir žingsnis po žingsnio peržiūrėti jau parengtą ciklą. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Paskutinėje laidų ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ dalyje kartu su radijo istorijos tyrinėtoju Sigitu Žilioniu bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tyrėju, informacinio karo ekspertu dr. Nerijumi Maliukevičiumi aiškinsimės, kaip šis transliacijų kanalas tapo daugelio lūžių liudininku – nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų geopolitikos. Laidoje analizuosime, kaip tarpukariu sklandžiusi „poodinės adatos“ teorija virto šiuolaikiniais dezinformacijos tinklais ir kodėl nekaltas gegutės kukavimas istoriniais momentais tapo ginklu kovoje dėl žmonių protų. Informacinė geopolitika, kaip teigia dr. Nerijus Maliukevičius, – tai savotiška kova dėl informacinių teritorijų, kuriose užkariautojas gali pateikti savo politinį pasakojimą, naratyvą. Svarstysime, ar radijas šiandien vis dar yra patikima technologija ir kodėl jį visgi verta turėti savo „valandos X“ krepšyje. Taip pat laidoje pamatysite, kaip atrodė pirmasis detektorinis imtuvas, sužinosite jo veikimo principą ir suprasite, kodėl radijas išlieka neatsiejama mūsų valstybės likimo dalimi. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV!

Žiniasklaidos finansavimas 2025-aisiais: po Medijų rėmimo fondo ataskaitos Seime aiškinamės, ką tai reiškia visam žiniasklaidos laukui ir kokių pokyčių galime tikėtis. Audrys Antanaitis kalbina Medijų rėmimo fondo direktorių Ruslaną Iržikevičių. Prisijunkite prie NŽKA TV!

Trečioje ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ laidoje atverčiame vieną dramatiškiausių mūsų miesto ir valstybės istorijos puslapių – tarpukarį. Tuomet Vilnius garsėjo kaip margas daugiakultūris miestas, kurio kasdienybę formavo gausios lenkų, žydų, gudų, rusų bei lietuvių bendruomenės: kokiomis nuotaikomis gyveno visuomenė, ar kultūrinė įvairovė atsispindėjo radijo programų tinklelyje? Taip pat nagrinėsime nacių valdymo laikotarpį: koks buvo radijo programų turinys, skleidžiamas naratyvas ir kaip šis ideologinis spaudimas veikė visuomenės sąmonę. Apie tai diskutuos istorijos žinovai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas dr. Arūnas Bubnys bei istorikas, monografijos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais“ autorius, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, hum. m. dr. Artūras Svarauskas. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Prisijunkite prie NŽKA TV kanalo „YouTube“ platformoje.

Žvelgdami į Vilniaus radiofono istorinę patirtį – kai eteris buvo ne tik naujienų šaltinis, bet ir kovos už laisvą žodį arena – suprantame, jog šiandienos informacinis karas tėra nauja, sudėtingesnė to paties mūšio forma. Šiuolaikiniame informaciniame triukšme melas dažnai atrodo įtikinamiau už tiesą. Kaip atpažinti manipuliacijas ir užslėptas kampanijas? Kodėl socialiniuose tinkluose taip greitai plinta gandai? Ar jie gali virsti pavojingu ginklu? Kas skiria tikslingą dezinformaciją, netyčinę misinformaciją ir piktavališką malinformaciją? Kur nubrėžta riba tarp laisvo žodžio ir žalingo manipuliavimo? Kviečiame žiūrėti laidą, kurioje narpliojame informacinio karo užkulisius ir mokomės kritiškai vertinti tai, ką kasdien matome skaitmeninėje erdvėje. Laidos pašnekovės: „Debunk.org“ projektų vadovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė bei LŠS kuopos Lapės šaulė Jūratė Stankuvienė. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė. Laidą žiūrėkite per NŽKA TV. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Minint radijo šimtmetį Lietuvoje, kviečiame atsigręžti į fenomeną, tapusį vienu svarbiausių mūsų valstybingumo ir moderniosios kultūros pamatų. Vos atsiradęs, radijas nebuvo tik technologinė naujovė – jis žaibiškai tapo gyvu politinių bei kultūrinių įvykių liudininku, gebėjusiu vienu metu ir puoselėti meną, ir telkti visuomenę. Tačiau ši milžiniška galia radijo bangas pavertė ir geopolitinių lūžių taikiniu. Ypač dramatiškai tai atskleidžia Vilniaus radiofono istorija: patyrusi daugkartines okupacijas, stotis ne kartą buvo priversta tapti svetimos ideologijos įrankiu. Pirmoje ciklo laidoje per praeities prizmę ieškome atsakymų į šiandienos klausimus. Analizuojame, kaip tarpukario valstybingumo patirtis bei visuomenės atsparumas transformavosi į dabartines informacinio lauko kovas, kurioje vietoje baigiasi meninė įtaka ir prasideda manipuliacija. Kokie buvo Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos radiofonų startai ir kaip radijas tapo galingu informacijos bei propagandos instrumentu, gebančiu daryti įtaką tūkstančių žmonių sprendimams? Galiausiai – ar istoriniai radijo veikimo principai išlieka aktualūs šiandien? Savo įžvalgomis dalijasi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, hum. m. dr. Birutė Avižinienė bei kultūros viceministras dr. Viktoras Denisenko. NŽKA projektą „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Birželio 3 d. „Slenksčio“ laidoje Audrys Antanaitis kalbina vieną iš Sąjūdžio pirmeivių, Lietuviškos žiniasklaidos asociacijos vadovą Gintarą Songailą. Kviečiame žiūrėti!

Jūsų dėmesiui naujas NŽKA TV epizodas – Audrys Antanaitis kalbina LŽS ir NŽKA narę, Vinco Kudirkos premijos laureatę Rūtą Sinkevičienę Kviečiame žiūrėti!

Jūsų dėmesiui naujas NŽKA TV epizodas. Audrys Antanaitis kalbina Visuomenės informavimo etikos asociacijos pirmininkę Vaivą Radikaitę. Kviečiame žiūrėti!

Antroje „Žurnalistikos DNR“ laidoje svečiuojasi Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas, VU MIF Informatikos instituto direktorius doc. dr. Linas Petkevičius. Laidoje klausiama: kas yra dirbtinis intelektas? Ar visuomenė, turėdama tokį įrankį, bus protingesnė, kūrybiškesnė? Ar artėjame prie informacijos šiukšlyno, kur viskas bus sugeneruota DI? Ar pasieksime tai, kad bus skelbiama „parašyta žmogaus“, o skaityti nemokamai bus galima tai, kas „parašyta algoritmo“? Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmojoje tinklalaidėje „Žurnalistikos DNR“ keliami esminiai klausimai apie dirbtinio intelekto (DI) ir autorystės sampratą šiuolaikiniame pasaulyje. Kas pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą laikomas kūrinio autoriumi? Kaip DI naudojimas keičia žurnalisto „kūrybinio indėlio“ sampratą autorių teisių prasme? Pagrindinė laidos tema: „Autorystės dilema dirbtinio intelekto laikmetyje“. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV „YouTube“ kanale! Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Apie dvigubus standartus šiandieninėje lietuvių kalboje žurnalistas Audrys Antanaitis diskutuoja su Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Audriumi Valotka. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV „YouTube“ kanale!

Jau šį sekmadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovų laukia savaitgalio ryto kulinarinė laida „Skanus gyvenimas“, kurioje žinoma kulinarė, receptų knygų autorė ir tinklaraštininkė Ilona Juciūtė į svečius pasikviečia įdomius Lietuvos žmones, kurie vertina gerą maistą bei jaukius pokalbius. Šįkart ji susitiks su vestuvių ir renginių organizatore Kristina Kaikariene.

Jau šį sekmadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovai išvys naują „Skanus gyvenimas“ epizodą, kuriame Ilona Juciūtė susitinka su Edvinu Krupinsku – vienu ryškiausių socialinių tinklų veidų, gebančiu net kasdienes situacijas paversti humoru.