Žurnalistų kūryba

Kolega Jeronimas Laucius šį kartą atsiuntė miniatiūrą apie gyvo vandens pasirinkimą.

Tęsiame kolegos Broniaus Čekanausko rašinį apie jo nuotykius tolimoje Sirijoje.

Keliolika kilometrų palei Nemuną, per Paskalvius (Paskalwen – vietovardis liudija skalvių genties vardą; dab. Dubki), ir mes Mažosios Lietuvos vadinamojoje sostinėje Tilžėje. Viename gražiausių Rytų Prūsijos miestų (teises gavo 1552 m.). Tilžė garsėjo popieriaus ir celiuliozės fabriku (nuo Rambyno matosi kaminai), spaustuvėmis, leidusių daug lietuviškos spaudos.

Buvo 1987-ųjų rugsėjis. Tais laikais tarp taip vadinamų socialistinių ir joms prijaučiančių šalių buvo madingi specialistų mainai. Vieni pas kitus padirbėti kelis mėnesius ar metus vykdavo inžinieriai, mokslininkai, režisieriai, o, pavyzdžiui, žurnalistus siųsdavo pasižmonėti savaitei ar dviem. Aštuonioms dienoms į paslaptingą Artimųjų Rytų šalį Siriją, į Viduržemio jūros šalių X sporto žaidynes, „Sovetskij sport“ laikraščio buvau pasiųstas ir aš, tuo metu dirbęs to leidinio korespondentu Lietuvai.