Nuomonių barometras

Seimo Liberalų sąjūdžio ir Demokratų frakcijų pranešimai dėl LRT įstatymo pataisų.

Seimo Audito komitetui trečiadienį paskelbus išvadas dėl LRT, socialdemokratai pažymi, kad LRT vadovės ir LRT tarybos konfliktas pavirto „neregėta įkaitų drama“. Kartu socialdemokratai pabrėžia, kad Seime dabar svarstomas socialdemokratų inicijuotas pakeitimų projektas ir jokių kitų projektų diskutuoti nesirengiama.

Pirmadienį LRT tarybos atstovai – pirmininkas Mindaugas Jurkynas ir tarybos narys Deimantas Jastramskis – dalyvavo susitikime su LRT žurnalistais ir kitais LRT darbuotojais. Susitikimą inicijavo darbuotojai, pakvietę skubiai susitikti.

Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Lietuvos Respublikos Seimas svarstys Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3943(2)), dėl kurio dalis žiniasklaidos atstovų ragina visuomenę burtis į protestą. Pastaruoju metu diskusijos dėl valdančiųjų inicijuotų LRT įstatymo pakeitimų neslūgsta.

Seimo narė Daiva Ulbinaitė pateikė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 50 straipsnių pakeitimo bei papildymo 19¹ straipsniu projektą (toliau – Projektas), kuriuo siekiama kardinaliai pakeisti viešosios informacijos reguliavimo ribas ir suteikti valstybės institucijoms neribotas galias reguliuoti viešąją informaciją, neva „operatyviai“ reaguojant į tariamai melagingą jos turinį.

2025 metų Pasaulio spaudos laisvės indekse Lietuva, surinkusi 82,27 balo iš 100 galimų, nukrito viena pozicija ir užėmė 14 vietą iš 180 vertinamų šalių (2024 m. šalis buvo 13 vietoje). Nors bendras balų skaičius nežymiai pakilo, šis kritimas rodo, kad kitos šalys demonstruoja didesnį progresą ir Lietuvai reikia papildomų pastangų norint išlaikyti lyderės poziciją regione.

Š. m. gruodžio 12 d. (penktadienį) 13 val. kviečiame dalyvauti jau 33-iąjį kartą organizuojamuose Prano Mašioto skaitymuose. Renginys vyks Vilniuje, VDU Švietimo akademijos patalpose (T. Ševčenkos g. 31, A2 auditorijoje). Mokslinio-praktinio vaikų ir paauglių literatūros seminaro tema - "Nauji vardai pagrindinės mokyklos literatūros vadovėliuose".

Pateikiau parlamentarams siūlymą padidinti baudas valdžios institucijų vadovams už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams ir trukdymą jiems atlikti savo profesines pareigas, kad už pirmą pažeidimą grėstų bauda nuo 100 iki 500 eurų, už pakartotinį – nuo 300 iki 1 tūkst. eurų;

Kitų metų biudžete finansavimas Kultūros ministerijai turėtų būti grąžinamas į ankstesnį lygį jo nemažinant 24 mln. eurų, o parama kritiškai ir laisvai žiniasklaidai – dvigubai didinama, siūlo Seimo narys, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys.

Seimo nariai V. Juozapaitis ir V. Kernagis siūlo 2026 metų biudžete nemažinti asignavimų Kultūros ministerijai, o tiesiog palikti tą pačią sumą, kuri buvo numatyta pernai metais 2024 m. gruodžio 19 d. patvirtintame 2025–2027 m. biudžete, t. y. 261,7 mln. eurų. Medijų rėmimo fondą, palyginti su šiais metais, Seimo nariai siūlo didinti 5 mln. eurų.

Seimas svarstys siūlymą padidinti Administracinių nusižengimų kodekse reglamentuotas sankcijas valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams. Projekto iniciatoriaus Seimo nario Rimo Jono Jankūno teigimu, šiuo metu galiojančiame kodekse įtvirtinta sankcija „yra neadekvačiai maža ir neturi pakankamo prevencinio poveikio“.

Matydami kas ir kaip vyksta Lietuvoje, kas ir kaip nori formuoti bei vykdyti Valstybės kultūros politiką, kreipiamės į pagrindinių Valstybės institucijų vadovus, valdančiąsias partijas ir pilietiškai aktyvią visuomenę. Nors ir demokratišku būdu išrinkta politinė jėga siekia vadovauti mūsų šalies kultūrai, t.y. Valstybės veiklos bei politikos formavimo sričiai, bet jos atstovai neturi pakankamo šios srities išmanymo, patirties ir kompetencijos.

Rugsėjį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje sutelkė dėmesį į antivyriausybinį naratyvą, kuris buvo vystomas įvairiais kampais, nuo politinių krizių ir kaltinimų korupcija iki kultūrinių ir gynybos klausimų, bei įgavo įvairias formas, bandant pasiekti kuo platesnę auditoriją. Alternatyviosios žiniasklaidos strategija buvo aiški – susilpninti gyventojų pasitikėjimą Vyriausybe bei skatinti nestabilumo žinutę, vaizduojant Lietuvą kaip izoliuotą ir politiškai trapią šalį.

Kone kasdien esame įtraukiami į informacinius karus, kuriais suinteresuotos grupės siekia daryti įtaką mūsų sąmonei, paveikti politinius procesus ar net sukelti neramumus. Taigi vienas svarbiausių klausimų: ar gebame kritiškai vertinti kalbinę informaciją, atpažinti bandymus manipuliuoti per kalbą? Kaip skirtingoms auditorijoms kuriami pasakojimai, mitai, dabar mėgstami vadinti naratyvais? Įdomu ir tai, kaip visos šios realijos atsispindi mūsų kalboje, kokių naujų ypatybių savo kalbai suteikiame. Apie tai Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kviečia diskutuoti rugsėjo 24 d., trečiadienį, 15 val. nuotoliniame forume „Kalba kaip ginklas: ar esame atsparūs manipuliacijoms?“, kurį tiesiogiai galite stebėti VLKK „Youtube“ kanalu.

Paskirtoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, jog iki gruodžio mėnesio turėtų baigtas rengti kovos su dezinformacija planas. „Šiuo metu yra pradėtas rengti priemonių planas dėl dezinformacijos ir manipuliacijos, kuris turėtų būti parengtas iki gruodžio mėnesio“, – šią savaitę susitikime su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovais kalbėjo socialdemokratė.