Nuomonių barometras

Spalio 24–31 dienomis Lietuvoje vyks tradicinė, jau 11-oji Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo (MIR) savaitė. Pirmąkart ją organizuoja šalies bibliotekos. Nuo 2012-ųjų UNESCO inicijuotą MIR savaitę kasmet rengia vis kita šalis – šįkart Nigerija. Tuo pat laiku, paskutinę spalio savaitę, diskusijas, seminarus, konferencijas, pristatymus, mokymus ir pan. savo šalyje organizuoja kiekviena UNESCO valstybė narė.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba kartu su Mykolo Romerio universiteto ekspertais subūrė įvairių valstybės, savivaldybių institucijų ir organizacijų atstovus į praktinę konferenciją „Valdžios institucijų teisės ir pareigos, vykdant žurnalistų prašymus pateikti turimą informaciją, kurioje esama asmens duomenų: teisės gauti informaciją ir asmens duomenų apsaugos derinimas praktikoje“. Ji vyko Teisingumo ministerijoje.

LPSK jaunimo centras rengia akciją, skirtą paminėti Tarptautinei dienai už orų darbą. Akcija vyks spalio 7 d., penktadienį, Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje, renkamės 13 val. statyti poreikių piramidės iš kartoninių dėžių, pradžia – 14 val. Kviečiame prisijungti!

2022 m. vasario 25 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą laikinai sustabdyti 6 propagandinių rusų kalba retransliuojamų televizijos programų: „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“, „Belarus 24“, „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ laisvą priėmimą Lietuvos teritorijoje. Televizijos programų „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ transliuotoja „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ (toliau – VGTRK) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti šį LRTK sprendimą. Įvertinęs visas faktines aplinkybes, teismas nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko galioti LRTK sprendimą.

Žvalgausi po interneto platybes. Lankau įvairias svetaines – tiek draugiškas Ukrainai, tiek priešiškas, žinoma, daugiausiai rusiškas. Kad susidaryčiau, kaip sakoma, objektyvų vaizdą. Tokia gi žurnalisto priedermė. Bet tai nelengvas užsiėmimas. Atskirti grūdus nuo pelų net profesionalui sunku. Juk tą informacija kuria irgi išmanantys technologijas, kurias dažnai vadiname juodomis.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Mykolo Romerio universitetas kviečia į mokslinę praktinę konferenciją, skirtą Gerosios praktikos vadovui pristatyti: „Valdžios institucijų teisės ir pareigos, vykdant žurnalistų prašymus pateikti turimą informaciją, kurioje esama asmens duomenų: teisės gauti informaciją ir asmens duomenų apsaugos derinimas praktikoje“. Konferencijos data: 2022-09-30, nuo 8:30 iki 13:00. Konferencijos vieta: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Gedimino pr. 30, Vilnius. Registracija į konferenciją vyksta iki rugsėjo 26 d. el. paštu: zeit@zeit.lt

Diskusiją rengia Vytauto Didžiojo universitetas, Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras Digires ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ji vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje (III a.) rugsėjo 19 dieną, pirmadienį, 15 val.

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristato dešimtą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją tema „Ateities pedagogika“. Diskusija vyks rugsėjo 7 d. 17val. nuotoliniu būdu.

Jeigu mes savo oficialiuose dokumentuose pradėsime naudoti svetimybes, ar tada ta lietuvių kalba vis dar bus valstybinė? O kaip dėl minėto Konstitucijos straipsnio – ar čia nėra prieštaravimo?

Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos nuomone, visais atvejais, kai dėl Seimo narių duomenų kreipiasi žurnalistai, jie asmens duomenų prašo visuomenės informavimo tikslais teisėto intereso pagrindu, o žurnalisto nurodytas tikslas „publikacijos rengimas“ yra pakankama sąlyga vertinant teisėto intereso buvimą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), 2020 m. gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi priimti prejudicinį sprendimą, š. m. rugpjūtį paskelbė, kad kai kurios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos prieštarauja ES teisei.

2022 m. liepos 27 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) iniciatyva įvyko susitikimas aptarti technines galimybes dėl neteisėto turinio internete efektyvesnio užkardymo. Susitikime dalyvavo Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos, bendrovių Telia Lietuva, „Bitė Lietuva“, „Cgates“, „BALTICUM TV“ ir „Init“ atstovai.

Stebėdama kai kurių telekomunikacijų operatorių vis dar retransliuojamas Europos Sąjungos jurisdikciją turinčias televizijos programas rusų kalba, LRTK atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikiantys televizijos programų retransliuotojai ar platintojai internete turėtų atsargiai vertinti tokių televizijos programų turinį, dėl to, kad Rusijai palanki propaganda gali būti skleidžiama veikiant „minkštosios galios“ priemonėmis.

Iki trijų kartų didinami laikraščių prenumeratos pristatymo per Lietuvos paštą įkainiai – tai netiesioginė grėsmė žodžio laisvei ir nuomonių pliuralizmui Lietuvos regionuose, įspėja liberalai. Institucijos, ypač už pašto veiklą atsakinga Susisiekimo ministerija, turi užtikrinti, kad padidėjusios kainos bus proporcingai kompensuotos per žiniasklaidos rėmimo modelį kitais metais.

Lietuvoje pastaraisiais metais kibernetinio saugumo incidentų kiekis ir jų daroma žala auga. Įvairių tarptautinių ataskaitų duomenimis, Lietuva užima maždaug 6 vietą Europos Sąjungoje pagal grėsmę jos gyventojams tapti kibernetinio nusikaltimo aukomis.