Nuomonių barometras

Šiemet minimas Lietuvos partizaninio karo pradžios 80-metis. Keičiantis kartoms ir nykstant gyvajam pasakojimui, moksleiviams darosi vis sunkiau suprasti laisvės kovų istoriją, jų dalyvių motyvus bei šio pasirinkimo svarbą.

Skelbiama, kad Lietuvių kalbos mokslo sistema yra neklystanti ir neapskundžiama. Kalbininkai tai labai gerai žino, nes už sistemos pažeidimą grėsė iki tūkstančio eurų bauda. Žinome, kad mūsų visuomenėje dar pasitaiko tam tikros diskriminacijos ir už tai net numatyta konkreti atsakomybė. Atsiradusią dilemą (kalbinę ir socialinę, jos giminingos, todėl dažnai sujungiamos) bandoma spręsti ir sprendžiama įvairiausiais būdais. Vienas jų – siūlymai.

2024 m. spalio 16 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) skyrė įspėjimą Algiui Ramanauskui už draudžiamos informacijos platinimą dalijimosi vaizdo medžiaga platformos „YouTube“ paskyroje „Algis Ramanauskas“.

Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvos meno kūrėjų asociacija, kartu su poetės Salomėjos Nėries vaikaite Salomėja Bučaite, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu – prašymu atšaukti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (toliau – Centras) 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. SVOA-107 „Dėl viešojo objekto pašalinimo“, kuriuo nurodoma Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti viešąjį objektą – poetės Salomėjos Nėries įamžinimui sukurtą paminklą Vilniuje.

Po ilgo ir atidaus svarstymo su kultūros bendruomene, Kultūros ministerijoje, Seimo komitetuose birželio 18 dieną Seime pagaliau priimtas Kultūros politikos pagrindų įstatymas, esu tikras, vienas iš svarbiųjų Lietuvos politinio gyvenimo įvykių, vainikavusių dar 2010 metais Seimo priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ užsibrėžtų siekių įgyvendinimą. Prireikė net keturiolikos metų, kad pačiu aukščiausiu lygiu suprastume ir pripažintume kultūros, kaip visa rišančios ir vienijančios materijos svarbą ne tik kiekvieno individo, bet ir valstybės sąrangos tvarumui ir prasmei.

Kreipiamės į LR Seimą ir LR Prezidentą dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIVP-3546 pokyčių neproporcingumų, galimų procedūrinių pažeidimų ir kviečiame nepalaikyti siūlomų pakeitimų. Kviečiame juos tinkamai ir demokratiškai apsvarstyti ir tik radus visapusį sutarimą imtis įstatymo atnaujinimų, o ne daryti tai skubotai.

Eimanto Belicko režisuoto filmo „Karta.eu“ apie Lietuvos jaunimą, gimusį 2004 m. gegužės 1 d., herojės Mildos Bartašytės kalba Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečio ir Europos dienos minėjime.

Kviečiame dalyvauti simpoziume „Politinės komunikacijos sankirtos: visuomenė, žiniasklaida, politika“. Jis įvyks gegužės 6 dieną 10 val. Lietuvos Respublikos Seime.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose yra įtvirtinta sąžinės ir žodžio laisvė, tačiau vis dažniau įstatymai ignoruojami ir realybėje įsigali vadinamoji cancel (atšaukimo) kultūra. Bene akivaizdžiausiai sąžinės ir žodžio laisvės pažeidimą stebėjome, kai LRT ėmėsi persekioti žurnalistą Virginijų Savukyną po to, kai jis 2022 m. rugsėjo 30 d. savo asmeninėje feisbuko paskyroje paskelbė tokį teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos veiksmus vertinantį įrašą

Balandžio 19 d. 9 val. Mykolo Romerio universitete vyks Lietuvos filosofų draugijos organizuojama metinė konferencija „Kantiškosios kontroversijos“. Renginys yra skirtas garsaus filosofo Emanuelio Kanto 300 metų gimimo sukakčiai paminėti. Universitetui yra didelė garbė tapti vieno reikšmingiausių 2024 metų Lietuvos filosofinių įvykių namais.

LRT Taryba oficialiai nusprendė, kad LŽS nariui Virginijui Savukynui palankus teismo sprendimas dėl nuobaudos už etikos pažeidimą panaikinimo nebus skundžiamas. Tai reiškia, kad kolega buvo teisus. Tai svarbus precedentas ir kolegos pergalė.

Pamatykime atotrūkį, atsiradusį tarp redakcijų ir darbininko, triūsiančio prie rankraščių daug dešimtmečių. Ir tik prieš pora metų, demaskavus tikrovę, susirūpinta, jog taip gyventi kaip iki šiol, nebepadoru, nes daugel plunksnos brolių ir sesių kenčia nuoskaudas dėl keistos žaismės su rankraščiais ir su autoriniais honorarais.

Ką tie kalbininkai su mūsų kalba daro!“ – vis dar galima išgirsti sakant. Papriekaištaujama, kad lietuvių kalba tampa vis dirbtinesnė, o žodžio meistrai, kūrėjai nustumti nuo kalbos reikalų. Tačiau vos ne kiekvienas iškilęs kalbos klausimas sukelia audringų visuomenės reakcijų ir aštrių nuomonių. Kartais pajuokaujama, jog lietuviai visi kalbininkai. O kaip yra iš tiesų? Kas ir kaip formuoja naujus kalbos reiškinius? Kuria linkme mūsų kalba vystosi? Apie tai bus diskutuojama kovo 27 d., trečiadienį, nuo 15 val. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rengiamame nuotoliniame kalbos forume „Kieno rankose lietuvių kalbos kūryba?“, forumą kviečiama stebėti tiesiogiai per VLKK „Youtube“ kanalą.

Šiandien norėčiau pakalbėti apie žiniasklaidos visuomenei teikiamos informacijos kokybę, remdamasis internetinio portalo „Delfis“ informacinėmis žinutėmis. Pastaruoju metu pastebėjau, kad jų kokybė suprastėjo.

Pilietinio atsparumo iniciatyva (angl. Civic Resilience Initiative) su Oxylabs sukurto „Awario“ duomenų analizės įrankio pagalba vykdo nuolatinį dezinformacijos stebėjimą Baltijos šalių medijų erdvėje. Šios veiklos tikslas – sistemingai kovoti su žalingu socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių ir kitų komunikacijos kanalų naudojimu melagienų skleidimui Baltijos regione, analizuojant didžiausios sklaidos sulaukusias kampanijas.