Nuomonių barometras

Nacionalinio televizijos ir radijo vadovybė negirdomis nepraleido fakto, kad žinoma mokslininkė knygos pristatyti nuėjo ne į LRT (kur, tiesa, jos niekas nekvietė), o į odiozinę televiziją. Kadangi LRT generalinė direktorė kaip socialinė partnerė dalyvauja VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto veikloje, jo posėdyje buvo apsvarstytas klausimas dėl J. Mažylės profesinės kompetencijos, vertybių bei įsitikinimų (oho!). Posėdyje buvo svarstoma, ar nereiktų docentę pašalinti iš universiteto, netgi buvo surinkta keliasdešimt studentų parašų. Svarstymas vyko už akių...

Seimas plenarinio posėdžio metu jau imsis svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriais žiniasklaidos finansavimas numatomas perkelti iš plačiai (dvidešimt vieno dalininko) atstovaujamo Spaudos radijo ir televizijos fondo (SRTRF) į naujai kuriamą Medijų fondą, kuriame bus tik trys dalininkai, kurių vienas – Kultūros ministerija. Šio siūlymo aiškinamajame rašte nėra konkrečių aiškių argumentų, dėl kurių būtų reikalinga steigti naują fondą, o ne tobulinti esamą SRTRF. P

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pradėjo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektų svarstymo procedūrą ir laukia piliečių pasiūlymų ir pastabų šiais klausimais. Svarstomais pakeitimais siūloma Baudžiamojo kodekso 192 straipsnyje nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą kūrinio ar gretutinių teisių objekto padarymą viešai prieinamais kompiuterio tinklais (internete).

Pastaruoju metu visuomenę vis dažniau pasiekia informacija apie Vilniaus universitete (VU) už pažiūras ir įsitikinimus persekiojamus mokslo darbuotojus. 2023 m. kovo 13 d. į VU atsakingus darbuotojus kreipėsi Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) dėl nepagrįsto LŽS narės, žurnalistės bei VU Komunikacijos fakulteto (toliau – Fakultetas) Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentės, mokslų daktarės Jolantos Mažylės persekiojimo už jos pažiūras ir įsitikinimus.

„Tai - antieuropinis skandalas“, – taip per kovo 13 d., pirmadienį, vykusią spaudos konferenciją Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos parlamentaras Česlav Olševski įvertino faktą, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas (LRT) vis įžūliau įsitraukia ir bando paveikti šalyje vykstančius politinius procesus. Nepaisant to, kad Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją didžia dalimi išlaiko skirtingų politinių pažiūrų Lietuvos mokesčių mokėtojai.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sutarė, kad Seimas privalo reaguoti į žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo politinės publicistikos knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ iškeltus faktus apie galimą piktnaudžiavimą Valstybės saugumo departamente ir slaptos informacijos apie Lietuvos piliečius rinkimo pagrįstumą.

Žiniasklaidoje šią savaitę pasklidus informacijai apie tai, iš kur gali būti kilę ar gyvena įtariamoje pedofilijos istorijoje nukentėję nepilnamečiai, dar kartą primename – tokie duomenys, kokie viešinami, sukelia labai daug rizikų ne tik nukentėjusiems, bet ir kitiems vaikams, kurie gali būti susiję su minimu miestu, veikla ar aprašytais įvykiais.

Lietuvoje dažnai, tegu ir netyčia, tiek medijose, tiek net ir ligoninėse, gydymo įstaigose - priklausomybės ligomis sergančius asmenis vis dar apibūdiname netinkamai, neetiškai, nepagarbiai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai, reaguodami į naujienų portalo „LRT.lt“ paskelbtą tyrimą apie tai, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Bronislovas Matelis iš parlamentinių lėšų apmokėjo straipsnius apie save Panevėžio rajono laikraštyje „Panevėžio kraštas“, kurio dabar vienintelė leidinio savininkė ir vadovė yra jo sutuoktinė, kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).

2022 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 62 balai iš 100 galimų ir 33 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 12 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Pirmoje vietoje pasaulyje išlieka Danija (90 balų).

Grupė opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungos, „Vardan Lietuvos“ ir Darbo partijos frakcijoms priklausančių Seimo narių registravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičių.

Valstybinės lietuvių kalbos komisija yra sudariusi nevartotinų svetimžodžių sąrašą. LRT Sveikinimų programą sudarantys specialistai jau kelinti metai vartoja anūką (vnuk) vietoje lietuviško atitikmens vaikaitis. Gal LRT neturi raštingų žmonių ir lietuviškai nebeskaito valstybinės lietuvių kalbos komisijos dokumentų.

Tatjana Felgenhauer buvo ilgametė 2022 m. kovą uždarytos radijo stoties „Echo Moskvy“ korespondentė ir laidų vedėja. Žurnalistė jau apie pusę metų gyvena ir dirba Lietuvoje, veda laidas „Deutsche Welle“ „Youtube“ kanale rusų kalba. Ji davė interviu LRT.lt. Žurnalistę kalbino Natalija Zverko.

37 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos frakcijoms, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo nuostatos ir tiek, kiek jų pagrindu nėra nustatoma veiksminga, nepriklausoma visuomeninio transliuotojo kontrolės sistema, neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiai visuomeninio transliuotojo ypatingai konstitucinei misijai, Konstitucijos 25 ir 46 straipsnių nuostatoms bei Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Seime bandė pristatyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma leisti asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus – tai reikštų, kad tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos oficialiame dokumente asmens vardas ir pavardė galėtų būti nė neįskaitomas, kadangi jame būtų gausu rašmenų, nesančių lietuvių kalbos abėcėlėje ir nepažįstamų lietuviams.