Nuomonių barometras

Valstybinės lietuvių kalbos komisija yra sudariusi nevartotinų svetimžodžių sąrašą. LRT Sveikinimų programą sudarantys specialistai jau kelinti metai vartoja anūką (vnuk) vietoje lietuviško atitikmens vaikaitis. Gal LRT neturi raštingų žmonių ir lietuviškai nebeskaito valstybinės lietuvių kalbos komisijos dokumentų.

Tatjana Felgenhauer buvo ilgametė 2022 m. kovą uždarytos radijo stoties „Echo Moskvy“ korespondentė ir laidų vedėja. Žurnalistė jau apie pusę metų gyvena ir dirba Lietuvoje, veda laidas „Deutsche Welle“ „Youtube“ kanale rusų kalba. Ji davė interviu LRT.lt. Žurnalistę kalbino Natalija Zverko.

37 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos frakcijoms, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo nuostatos ir tiek, kiek jų pagrindu nėra nustatoma veiksminga, nepriklausoma visuomeninio transliuotojo kontrolės sistema, neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiai visuomeninio transliuotojo ypatingai konstitucinei misijai, Konstitucijos 25 ir 46 straipsnių nuostatoms bei Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Seime bandė pristatyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma leisti asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus – tai reikštų, kad tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos oficialiame dokumente asmens vardas ir pavardė galėtų būti nė neįskaitomas, kadangi jame būtų gausu rašmenų, nesančių lietuvių kalbos abėcėlėje ir nepažįstamų lietuviams.

Ypač didžiulį pasibjaurėjimą mūsų valstybės piliečių dorai kelia laidos, kaip „Lietuva kalba“, visais žurnalistikos būdais mūsų jaunimą vedančius blogais keliais į iškrypėlišką gyvenimą be šeimos, narkomaniją, kitokią moralinę degradaciją. Kur pradingo žurnalistinės etikos sargai? Štai paskutinėje laidoje buvo „ugdomos“ nuostatos, aiškiai mūsų jaunimą ateityje vedančios link narkotikų legalizavimo ir į visokį dorą paminusį pasaulį.

Lietuvos kultūros taryba kviečia kultūros ir meno bendruomenę dalyvauti grįžtamojo ryšio apklausoje: Apklausos tikslas – sužinoti, kokia Jūsų nuomonė apie Lietuvos kultūros tarybą, jos darbą ir atliekamas funkcijas, siekiant tobulinti Tarybos veiklą. Anketos pildymas turėtų užtrukti 10–20 min. Atsakymų lauksime iki 2022 m. gruodžio 18 d. (imtinai).

Rygoje veikiančią televiziją „Dožd“ sudrebino skandalas, atskleidęs gilius mentaliteto skirtumus net tarp Putinui oponuojančių Rusijos piliečių. Ugnį įplieskė naujienų programos vedėjo Aleksejaus Korostreliovo žodžiai, kuriais jis palydėjo naujienų bloką apie vargstančius dėl prasto aprūpinimo Rusijos kariuomenės šauktinius: „Mes tikimės, kad daugeliui karių sugebėjome padėti, pavyzdžiui, aprūpinimu ir suteikdami fronte elementarius patogumus“.

Lapkričio 28 d., pirmadienį, 11 val. Nacionalinė dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) Meno kūrėjų asociacija rengia konferencija „Menas – prekė ar prasmė?“. Kviečiame kolegas dalyvauti. Bus galima įsijungti į diskusiją ir iš salės.

Ar Laisvės partija nori panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą? – tokį klausimą lapkričio 23 d. spaudos konferencijoje aptarė Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Stasys Tumėnas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

Skelbiame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio mintis baigiant kadenciją.

Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekė Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama peržiūrėti visą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ir savitvarkos institucijų reglamentavimą. Vienas iš konkrečių pokyčių – keičiama Visuomenės informavimo etikos komisijos sudėtis. Dabartiniame įstatymo projekto variante siūloma, kad komisiją sudarytų 9 nariai: 3 Medijų tarybos atstovai, 1 – LRT, 2 – žurnalistų sąjungų ir 3 atstovai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos. Turbūt paklaustumėte, na, ir kas?

Lapkričio 22 d., antradienį, Seimo Konferencijų salėje (III rūmai) nuo 10 val. vyks Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen globojama tarptautinė konferencija „Visuomeninė žiniasklaida demokratijai“. Iki lapkričio 14 d. konferencijos organizatoriai maloniai prašo registruotis užpildant ANKETĄ ir patvirtinant dalyvavimą vietoje arba per nuotolį.

Realybė tikrai žiauri: pavyzdžiui, iš lietuvių norima atimti savastį – gimtąją kalbą. Ne bet kaip atimti, o su aukščiausių šalies institucijų ir asmenų pagalba. Paskui tie galbūt gaus kurio nors užsienio valstybės prezidento sveikinimą... Žinoma, tai nėra paprasta naikinti savus, rizikuojama, jog sekančiuose rinkimuose nebus išrinkti. Tačiau, matyt, rizikuoti, dėl jiems žinomų priežasčių, apsimoka.

Į „Draugo” (Čikaga) redakciją atkeliavo laiškas iš Prancūzijos prezidentūros. Jis adresuotas „Madame Vilma Kava” – rašytojai, „Draugo” tarybos narei. Prancūzijos prezidentas atsakė į lietuvės laišką. Šis Vilmai Kava skirtas laiškas iš Prancūzijos prezidento biuro – tai liepos mėnesį „Draugo” redakcijoje iškeltos iniciatyvos tęsinys.

2022 m. lapkričio 17 d. - kviečiame Jus ir Jūsų kolegas į jau tradicija tapusią Europos Sąjungos komunikacijos konferenciją „Kometa“.