LŽS ir NŽKA pirmininkas

Po ilgojo savaitgalio ir keleto be technologinių įrenginių praleistų dienų Papėje šiandien toliau testuoju galimybes išmaniaisiais telefonais didinti Lietuvos televizijų auditoriją. Tiksliau sakant, norėčiau stebėti mano mylimo visuomeninio transliuotojo programas išmaniajame telefone, bet… nedarysiu to kol kas, nes nekenčiu patyčių iš Android vartotojo.

Jau netrukus pasirodysiančiame almanache “Žurnalistika” bus daug įžvalgų ir pamąstymų apie žurnalisto profesiją ir jos likimą spaudoje. Ne žiniasklaidoje, o spaudoje. Ir šiame kontekste nejučia dar kartą nutariau perskaityti Deivido Rendelo dar prieš 15 metų išleistoje knygoje “Universalus žurnalistas” išsakytas įžvalgas.

Štai perskaičiau tokią lyg ir žinią, kad televizija TV3 naujajame sezone gali pakeisti savo logotipą ir jo esminis pokytis – nauja spalva. Rašoma, kad raudoną spalvą turi keisti į geltoną. O kaip turėtų ir galėtų keistis turinys?

Nuo rugpjūčio pradžios tyliai tyliai įsigaliojo naujasis Reklamos įstatymas. Kol kas mačiau tik LRT ir kitų medija kanalų pranešimą apie tai, kad naujasis įstatymas padės geriau plėtotis reklamos verslui. O įstatyme šis momentas/akcentas nukištas į patį galą… Jei kas atidžiai skaitė įstatymo tikslus, tai jie skamba taip, kaip skambėjo ir iki šiol, t.y. jokių naujų tikslų nebuvo keliama.

Mieli kolegos, prasidėjęs rugpjūtis leidžia su džiugesiu Jums pranešti, kad gavus LŽS Valdybos narių pritarimą buvo patvirtinti nauji, gerokai patobulinti LŽS Žurnalistinių tyrimų fondo nuostatai. Buvo atsižvelgta į visus gautus pasiūlymus ir pastabas, ypač dėl didesnio fondo veiklos skaidrumo ir darbo efektyvumo. Naujus nuostatus galima rasti www.lzs.lt Tyrimų fondo rubrikoje.

Net Norvegijos gigantiškos leidybos įmonės leistas “15 minučių” – jau istorija Šiandien ryte FB tinkle gavau vienos kolegės iš rajono laikraščio žinutę, kuria ji dėkojo man, “išdrįsusiam spaudos žurnalistams pasakyti apie nykstančią jų profesiją”. Kolegė taip pat klausė, ar po tokio žingsnio nereikėtų visiems pagalvoti apie kažkokius mokymus, diskusijas, kad susėdę kartu galėtume pagalvoti, o ką šioje situacijoje tiems nykstančios profesijos atstovams veikti? Ji taip pat sakė “tikiu, kad išeičių yra, tik reikia jas surasti”.

Internete daugybės nusikaltimų padarymu kaltinamas Robertas Mažitovas šį pirmadienį bus teisiamas Jonavos rajono apylinkės teisme. Esu kviečiamas liudytoju šioje byloje, mat, kaip įtariama, šio veikėjo administruojamas kantas.net buvo daromas mano vardu, t.y. pavogus mano tapatybę.

Šiandien portale 15min.lt paskelbtas puikus žurnalistinis tekstas, kuris parengtas remiantis „The Wall Street Journal“, galbūt net šiuo tekstu. Straipsnio pavadinimas pradedamas žodžiu “gandai”. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas sako, kad taip daryti neetiška, nes nepatikrintų žinių skelbimas pateisinamas tik tuo atveju, jei nepaskelbus nukentėtų visuomenė. Tačiau šią temą-problema galima panagrinėti ir giliau…

Diskutuojant apie vadinamąją juodosios buhalterijos bylą ir Darbo partijos lyderių nuteisimą už sukčiavimą neapleidžia mintis, kad ši byla yra tik tarpinė stotelė sprendžiant tikrąsias su šia byla susijusias problemas. Juk kelių asmenų nuteisimas nėra tikrasis sprendimas. Svarbiausia – išanalizuoti jų veikimo schemą, modelius ir veikėjų elgesį bei bandyti surasti priemones, kurios neleistų ateityje kitiems ar tiems patiems asmenims veikti tokiu pat principu.

“Respublika” kiršina kultūros visuomenę su politikais? Tai paneigti leidėjui bus sunku. Seniai nesijaučiau taip keistai – perskaitęs titulinį vieno Lietuvos dienraščio straipsnį sužinai, jog jame yra didžioji dalis informacijos laužta iš piršto ir dar kažkodėl ja kiršinama visuomenė. Ir nors to dienraščio, kuris vadinasi skambiu “Respublikos” vardu, reputacija seniai yra nekokia, tačiau ar šį kartą Olava Strikulienė ir dienraščio redaktorius kažkodėl ėmėsi kiršinti kultūros visuomenę ir šios srities politikus? Kodėl taip daroma?

Pas mus svečiuojasi žurnalistė, dokumentinio kino kūrėja Audronė Kosčiuškienė. Jos dokumentiniai filmai ir kūryba apie išskirtines asmenybes jau buvo įvertinti prestižinėmis vardinėmis V. Kudirkos ir V. Gedgaudo premijomis.