LŽS ir NŽKA pirmininkas

Šias mintis užrašiau Palangoje vykusiame seminare, kuriame kartu su prokurorais, advokatas, teisėjais žurnalistai ir redaktoriai dalinosi patirtimi ir problemomis dėl informacijos šaltinio apsaugos, viešai reiškiamos nuomonės ir skleidžiamos informacijos bei atsakomybės už tai. Šiame kontekste teko pripažinti, kad šiandien viešoje erdvėje bendravimo kultūra ir būdai iš tiesų labai skiriasi priklausomai nuo to, kas, kodėl ir ką sako.

Skopje, vasaris 10, 2014 - ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatović šiandien pareiškė sveikinanti siūlomus Lietuvos Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriais būtų dekriminalizuota dauguma su šmeižtu susijusių veikų.

Vienas kolega Facebook tinkle iškėlė paprastą klausimą – jei daugelis Lietuvos televizijų nuolat rodo paprastą vizualų televizinį šlamštą, tai kodėl į kabelinius tinklus nepasiūlius Rusijos televizijos kanalo “Дождь” (Lietus) programos? Tęsdamas kolegos mintį drįsčiau pasvarstyti, ar nevertėtų tokio kanalo transliuoti nemokamai ir eteryje. Būtų puikus sprendimas.

Nutariau paklausti kolegų, ką jie žino apie tokį milžiniško tiražo (30 tūkst.) nemokamą informacinį leidinį “Artojas”: jo redaktorių, žurnalistus, leidėją, finansavimą ir t.t. Žinojo tik viena kolegė. Šiek tiek. O internete rasite irgi labai kuklią informaciją. Todėl nutariau viešai paskleisti žymiai daugiau žinių apie šį leidinį. Tiek, kiek radau 2013 metų gruodžio numeryje.

Seime užregistruota įstatymo pataisa, kuria naikinamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Tai reiškia, kad Lietuvoje gali būti atsisakyta pažangios valstybės paramos kultūrinei ir šviečiamajai žiniasklaidai sistemos, kuri garantavo nuo politinės valdžios nepriklausomą paramos skirstymą. Pasiūlymo esmė – valstybės paramos žiniasklaidai skirstymas tiesiogiai ir netiesiogiai priklausytų iš esmės nuo vieno žmogaus – kultūros ministro.

Sausio 23 dieną Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pristatė Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektus (atitinkamai Nr. XIIP-1420 ir XIIP-1421), kuriais siūloma baudžiamuoju nusižengimu (šmeižimu) pripažinti tik tokią veiką, kai apie kitą žmogų paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, neva šis padarė nusikaltimą. Sankcijoje nustatoma, jog asmuo už tokią veiką galėtų būti baudžiamas bauda (atsisakant su laisvės apribojimu ar atėmimu susijusių bausmių). Taip pat siūloma atsakomybę už valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidimą numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Šiandien gavau vieno leidinio iškarpą. Ją panaudosiu kaip citatą. Nes manau, jog labai svarbu mums pamąstyti, kodėl kartais negalime objektyviai žiūrėti į pasaulį ir jame vykstančius reiškinius: vieni mato tik grožį, kitiems jo nesimato per problemas. Nesiimsiu vertinti tokių požiūrių, nes mąstančiam žmogui abu jie nėra tinkami. Tačiau emocinis nusiteikimas kartais nulemia būtent vieną iš dominančių. Tad dalinuos ta iškarpa (ją pridedame kaip iliustraciją – red.) ir pats labai rimtai susimąsčiau, ar įmanoma tokio eilėraščio autoriui parodyti ir kitą gyvenimo pusę? O jei parodytum, kaip būtum vertinamas?

Šiuo metu klausausi “Žinių radijo” savininko, verslininko Augustino Rakausko laidos ir pamokslo “Verslumo dvasia“. Tame pokalbyje dalyvauja ir žurnalistė Ingrida Stankevičienė. Nustebino ir šokiravo verslininko viltis sulaukti laikmečio, kuomet žurnalistai ir kiti asmenys už savo veiklą viešoje erdvėje būtų teisiami kaip už nusikaltimus žmogiškumui.

Šiandien gavau vienos kolegės laišką apie tai, kad jau beveik dvi savaites nebeleidžiamas laikraštis “Kėdainių garsas” pasitraukė iš gyvenimo labai tyliai ir ramiai ir net žurnalistų bendruomenė pakankamai ramiai priėmė šį faktą. Kodėl taip yra?

Daugeliui pajūrio gyventojų puikiai pažįstamas laikraštis “Klaipėda” jau ne vienerius metus turi ir brolį dvynį – interneto portalą klaipeda.lt. Tiesa, dar yra ir www.kl.lt, taip pat klaipeda.diena.lt. Yra ir klaipėda.daily.lt. Dar yra savivaldybės puslapis klaipeda.lt. Bet apie juos gal kiek vėliau… Šį rytą nutariau paskaitinėti laikraštį “Klaipėda” internete...

Šiemet tik nacionaliniai dienraščiai pirmadieniais buvo priversti užsidaryti. Reikia taupyti. Tačiau Druskininkų miesto valdžios palaimintas, sukurtas ir finansinėmis injekcijomis tobulai finansuojamas propagandinis leidinys “Mano Druskininkai” vakar pademonstravo naują stilių ir “žurnalistinį” profesionalumą – dirbti merui, merui ir tik merui.

Pradėsiu nuo to, kad jau kurį laiką šią redaktorę įvairiomis teisinėmis priemonėmis už elementarią kritiką persekioja valstybės tarnybos atstovas. Nors įstatymas tai draudžia daryti (persekioti už kritiką), bet tokį puolimą organizuojantiems asmenims, pasirodo, šiandien nėra jokios adekvačios bausmės

Šiais metais, jau skelbta, pirmadieniais nebebus leidžiami nacionaliniai dienraščiai “Lietuvos rytas”, “Lietuvos žinios”, “Respublika” ir verslo dienraštis “Verslo žinios”. Tačiau savo skaitytojus ir toliau planuoja džiuginti gausūs rajoniniai ir regioniniai laikraščiai.

Šie metai žurnalistikai tampa esminių iššūkių metais. Visų pirma dėl to, kad sparčiai traukiantis spaudos leidinių rinkai ir tuo pačiu giliausias tradicijas turinčiai žurnalistikai atsiranda rimta dilema – ar žurnalistai sugebės išlaikyti brangiausią turimą turtą, t.y. žmonių pasitikėjimą jais.

Ar galėjo būti geresnė ir tikresnė Seimo dovana Lietuvos žurnalistams ir kitiems žmonėms nei Seimo vadovybės iniciatyva dekriminalizuoti atsakomybę už aštresnę valdžios žmonių kritiką? Šiandien (gruodžio 23 d.) jau užregistruoti būtini įstatymų pakeitimai. Ačiū Seimo vadovei Loretai Graužinienei ir tai sakau nuoširdžiai

Šiuo metu LNK laidoje “Valanda su Rūta” Seimo narys, buvęs Seimo narys ir tokios internetinės laidos “Provokacija” prodiuserė diskutuoja apie provokacijas Seime prieš tautos išrinktuosius. Tokią vieną dar ir parodė – kur kažkoks vaikinukas bando glostyti vieną parlamentarą. Tipo lyg ir žurnalistas, lyg ir provokuoja. Kadangi laidos prodiuserė pripažino, kad jie yra pramogą gaminantys, o ne informuoti siekiantys, tai viešai aiškiai save nubloškė nuo žurnalistikos.

Jau keletą dienų galvoju, kaip taikliau reikėtų pavadinti du Druskininkų savivaldybės tarnautojus, kuriems atrodo, jog apie aktualias problemas Druskininkų visuomenės geriau neinformuoti, nes pati valdžia tyliai ir ramiai viską gali išspręsti žymiai “sparčiau” be jokio viešumo.