LŽS ir NŽKA pirmininkas

1945 metų gruodžio 21 dieną savo kelią pradėjusi šiandieninė Gargžduose įsikūrusi „Banga“ ir jos redaktoriai ar žurnalistai yra matę įvairiausių istorinių bangų, socialinių lūžių, ekonominių pakilimų ir nuosmukių, persitvarkymų ir atgimimų. Nuo spausdinto žodžio „Bangoje“ iki skaitmeninio formato garzdai.lt – tokį kelią jau nukeliavo ir dar nežada sustoti „Bangos“ redakcija.

Ar kada atkreipėte dėmesį, kiek dažnai ir dėl kokių motyvų viešoje erdvėje žurnalistai (ir ne tik jie) dėl įvairių gyvenimo nelaimių, sudėtingų situacijų ar problemų ieško KALTŲ ir ATSAKINGŲ žmonių arba institucijų ? Ir ar teko kada susimąstyti, kodėl klausimas „kas kaltas ir kokia turi būti atsakomybė?“ dažniausiai baigiasi paprastais ir net supaprastintais atsakymais apie būtinybę griežtinti atsakomybę ir kuo griežčiau nubausti „kaltininką“? Girdžiu tai taip dažnai ir net per dažnai.

Pavasarį Lietuvos žurnalistų sąjunga Valdovų rūmuose atšventė savo 90 metų jubiliejų. Buvo nutarta atostogų metu šią datą paminėti prasminga kelione, kuri prilygtų ekspedicijai. Pasirinkta buvo Vakarų Ukraina, kurioje išlikęs gausus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas ir daugeliui žurnalistų tai bus tarsi gyvoji istorijos pamoka, leidžianti pamatyti paminklus ir juos supančią aplinką.

Aiškėja vis daugiau detalių dėl praėjusią savaitę iš naujienų portalo „15min.lt“ Tyrimų skyriaus atleisto žurnalisto Šarūno Černiausko veiklos ir santykių su Dariumi Gudeliu, valdančiu viešųjų ryšių agentūrą. Iš to, ką jau žinome šiandien, galima daryti nemažai išvadų.

Gal ir ne visi pastebėjo balandžio pabaigoje naujienų portale lrytas.lt paskleistą garbaus teisininko, Vilnius Universiteto profesoriaus Egidijaus Šileikio komentarą „Apie LRT kluptelėjimą ir (ne)objektyvų požiūrį į kandidatus“. Savo tekste žinomas teisininkas trumpai mums paaiškino, kaip jis supranta terminus tolerancija, visuomeninis transliuotojas ir net žurnalistika.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba įkūrė Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetą, kuris jau ragina žurnalistus fiksuoti bei pranešti apie kiekvieną jų teisių pažeidimą, kuomet nepagrįstai ribojama teisė rinkti ir skleisti informaciją, nepagrįstai persekiojama už kritiką, spaudžiama atskleisti informacijos šaltinius ir panašiai. Visi žurnalistų teisių pažeidimų atvejai bus fiksuojami, viešinami ir ieškomi efektyviausių sprendimo būdų – teisinė gynyba, teisės aktų keitimo siūlymai ir kitos priemonės. Pranešti apie pažeidimus galima elektroniniu paštu manoteises@lzs.lt

Mieli kolegos, praėjusiame kovo mėnesio LŽS Valdybos posėdyje nutarėme įkurti Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetą. Būtų gerai, jei jau balandį toks komitetas galėtų pradėti veiklą. Nusprendėme, kad komitete galėtų dirbti bent septyni kolegos.Taip pat, kaip žinia, esame įkūrę ir dar du komitetus - Bendradarbiavimo ir kolektyvinio atstovavimo komitetas ir Profesinio meistriškumo komitetas. Jiems taip pat reikia kandidatų.

Dabar jūs tikrai jaučiasi, kad prasidėjo Mūsų šventiniai-proginiai metai. Apie tai sužinojo daugybė žmonių, kurie iš mūsų bendruomenės tikisi labiai daug. Todėl turėdami tokį stiprų kūrybinį ir entuziazmo pilną užtaisą šiemet galėsime daug kartų taikliai iššauti. Ir pataikyti į dešimtuką.

Apie žodžio laisvę ir viešosios erdvės kontrolę pastaruosius keletą metų Lietuvoje kalbėta labai daug. Ir priežastys labai paprastos – politikai ne kartą viešai kritikavo žiniasklaidą ir jos turinį.

Prieš ketverius metus žurnalistų teisę gauti informaciją iš valdžios įstaigų stojo ginti Seimo kontrolierius Raimondas Šukys. Nes jau neapsikentėme patyčių. Deja, per tą laiką radosi ne daugiau laisvių ir teisių žurnalistams, o daugiau naujų ribojimų ir draudimų žurnalistams ne tik skleisti, bet net ir rinkti informaciją.

Šiandien (2018 09 11) Seimas papildė Visuomenės informavimo įstatymą nuostata, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai, skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų. Taip pat draudžiama traktuoti savižudybes kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdą ar kaip savaime suprantamą, kasdienį faktą. Draudžiama vartoti ir savižudybes romantizuojančius apibūdinimus, rodyti savižudybės procesą ar bandantį nusižudyti žmogų ar nusižudžiusio kūną. Seimas dar įdėjo ir prievolę informacijoje apie savižudybes ar bandymus nusižudyti pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Jau kurį laiką atidžiai stebiu, kaip dalis politikų su akivaizdžiu ir neslepiamu pykčiu žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ar savo skunduose įvairioms institucijoms lieja savo nepasitenkinimą dėl žurnalistų, kurie tokius politikus ar jų partijas uoliai kritikuoja. Toks įspūdis, kad tokie politikai neskaitė ar neatidžiai vartė Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame juodu ant balto parašyta, jog draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

Didžiulio skaitytojų atgarsio sulaukusiame straipsnyje rašėme, kaip nuvykus į Valstybinę ligonių kasą (VLK) mus, žurnalistus, apspito apsaugos darbuotojai, kuriems vadovavo „viešiukas“, bandantys neleisti susirinkti informacijos apie tragikomišką situaciją įstaigoje, pakalbinti koridoriais besiblaškantį buvusį VLK vadovą Algį Sasnauską, kuris teismo sprendimu turi būti grąžintas į darbą. Apie tai išgirdęs Žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius tiesiai šviesiai rėžė: „Skųskite Seimo kontrolieriams ir Administraciniam teismui! Vienas du skundai ir ledai turėtų pajudėti. Net ministras tokiu būdu yra „nuimtas“.

BNS paviešinta VSD pažyma (daug informacijos ir dabar viešoje erdvėje nematoma šioje pažymoje) Seimui apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politikai, valdžios įstaigoms ir žiniasklaidai yra skandalinga vien dėl to, jog nurodytos aplinkybės savaime sukelia abejonių dėl visų minimų organizacijų, įstaigų ir numanomų asmenų veiklos skaidrumo ir sąžiningumo. Politikai ir valdžios įstaigos man rūpi mažiau. O štai nuolat eskaluojama žurnalisto Tomo Dapkaus pavardė ir šio žurnalisto veikla jau dabar apnuogino ne tik silpnąsias žiniasklaidos veiklas, bet ir smarkiai kirto per pasitikėjimą žurnalistika apskritai. Net jei toje pažymoje ne viskas tiesa arba yra tik aplinkybių sutapimas, kontekstas yra prastas ir atrodo viskas labai negerai.

Mieli kolegos, sulaukėme naujos iniciatyvos, kuria kai kurios valdžios įstaigos norėtų plėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą. Tai teoriškai, kad ir bausti būtų galima už daugelį dalykų žurnalistus. Paskaitykite atidžiai raštą. Tikrai apsitarsime su teisininkais, kaip reikėtų reaguoti. Bet akivaizdu, kad iniciatyva visiškai keista ir nesuprantama. (Jos tekstą pridedame)

Žiniasklaidos priemonių kalbos kultūra - tai kalbos taisyklingumas ir kalbos etika, kai įvairių žanrų tekstuose ar siužetuose siekiama informuoti, prisiimant atsakomybę už parašytą ar transliuotą žodį ir galimą to žodžio poveikį žiniasklaidos priemonių auditorijai. Visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnyje esame prisiėmę svarbius įsipareigojimus: „Taisyklinga kalba, kalbos kultūra yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.“ Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlo kolegoms ir partneriams bendrą iniciatyvą - siekti taisyklingos ir etiškos žurnalistikos kūrinių kalbos.

2018 m. sausio 8 dieną LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius pasiuntė Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui Nagliui Puteikiui laišką DĖL SEIMO NARIO NAGLIO PUTEIKIO PASISAKYMŲ APIE ŽURNALISTĄ AUDRIŲ MATONĮ