Žurnalistikos istorija

NEPARTINIS - VADINASI NEPATIKIMAS... arba nevisavertis. Ši sovietmečio etiketė gadino gyvenimą ir karjerą daugeliui žmonių.

Socialistinis lenktyniavimas, kaip ir „partinė maldelė“ propagandinis vedamasis , buvo privalomas žurnalistų „arkliukas“. Be jų laikraštis nejudėdavo iš vietos.

Kartą, vos pradėjus dirbti, bėgu su korektūros puslapiais koridoriumi. Sustabdo gerai nusiteikęs, išlenkęs taurelę (anuomet darbo metu tai buvo įprastas dalykas) atsakingasis sekretorius (karo dalyvis): „Slušai barišnia, čego ti pripiorlasia v etū redakcijų? Takich mi vidali, oni dolgo zdes nezaderživajutsia. Uchodi poka ne pozno“ (Klausyk „ panele“, ko tu atsidanginai į šitą redakciją? Tokių mes matėme, jie ilgai čia neužsibūna. Išeik, kol nevėlu.).

Baigiame kolegos Česlovo Skaržinsko prisiminimus kaip jis dirbo Šalčininkų rajono laikraštyje ir veikė Šalčininkų rajone.

Tęsiame kolegos Česlovo Skaržinsko prisiminimus kaip jis dirbo Šalčininkų rajono laikraštyje ir veikė Šalčininkų rajone.

Kaip ir kiekviename Lietuvos rajone ir mieste bei miestelyje, taip ir Šalčininkuose, buvo įkurta iniciatyvinė Sąjūdžio grupė. Jos nariai – architektė Natalija Danielienė, mokytojai Juozas Lebionka ir Vincas Kuzminskas, agronomas Stanislavas Voitkevičius (beje, vienintelis Sąjūdžio grupėje buvęs lenkas), žurnalistai Stasys Stacevičius, Ina Marčiulionytė ir kiti sąjūdiečiai – išrinko mane šios veiklos koordinatoriumi Šalčininkų rajone. Beje, iniciatyvinės Sąjūdžio grupės branduolį ir sudarėme mes, trys rajono trikalbio laikraščio Lenino priesakai žurnalistai.

Lazdijų rajono literatūrinę bendruomenę ir ilgamečius šio krašto žurnalistus vasario 27 dieną pasiekė skaudi žinia – savo gyvenimo kelionę baigė ilgametis rajono žurnalistas, redaktorius, literatas, kraštotyrininkas Antanas Pupienis. Lygiai prieš mėnesį jis atšventė savo 93-ąjį gimtadienį. Ir dar visai neseniai, vos prieš porą mėnesių, sutikdavome jį žygiuojantį Lazdijų gatvėmis.

Žinia, kad Lietuvos pramonininkų asociacija (LPA, vėliau Lietuvos pramonininkų konfederacija – LPK) nutarė leisti savo laikraštį pasklido gana greitai. Tuomet, Sąjūdžio metais, daugelis organizacijų ir judėjimų ėmė leisti savo leidinius, tai buvo beveik kaip pareiga. Bet LPA buvo ne šiaip kelių bendraminčių susibūrimas. Todėl daugelis manė, kad ji efektingai panaudos savo leidinį – ir kaip didelės visuomenės dalies vėliavą, ir kaip įtakingos organizacijos ruporą, kaip tais laikais buvo vadinama spauda. Į viešumą ėjo didelė jėga, kaip tada daugeliui atrodė. Nežinau, kodėl LPA vadovai savo laikraščio redaktoriumi pasirinko mane. Nežinau ir kiek kandidatų buvo. Konkursai tuomet dar nebuvo rengiami.

Tilžėje 1886 spalio 17 dieną išėjo laikraštis „Garsas“ skirtas Didžiosios Lietuvos gyventojams. Leidėjas Martynas Jankus tikėjosi, kad naujai išleistas laikraštis galės pakeisti sustojusią „Aušrą“ (jos paskutinis Nr. 40, išėjo 1886 birželio mėn.). „Garsas“ - mėnesinis laikraštis lietuviams, leistas „1886-1887 Tilžėje lotyniškomis raidėmis. Leido ir redagavo M. Jankus. Planuota platinti D. Lietuvoje, siųsti Rusijoje gyvenantiems lietuviams bei į Ameriką išvykusiems tautiečiams.

Baigiame kolegos Romualdo Čėsnos prisiminimus "Aukščiausioji Taryba - dienos ir naktys"

2017 m. vasario 14 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša istoriko, Lietuvos istorijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Česlovo Laurinavičiaus paskaita „Dar kartą apie „Aušros“ reikšmę“.

Istorinis steigiamasis literatų ir žurnalistų sąjungos susirinkimas įvyko 1922 m. sausio 31 d. Jame dalyvavo 14 abiejų profesijų atstovų – Juozas Tumas-Vaižgantas, Matas Šalčius, Bronius Prapuolenis, Jonas Laurinaitis, Antanas Bružas, K.Kristutis, Juozas Pronskus, Petras Ruseckas, Adolfas Klimas, Jonas Strimaitis, Matas Bagdonas, Kazys Samajauskas, Antanas Vienuolis-Žukauskas ir Pranas Būdvytis. Paruoštus įstatus pasirašyti ir pirmąją Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos valdybą sudaryti buvo patikėta Juozui Tumui-Vaižgantui, Jonui Strimaičiui, Antanui Žukauskui-Vienuoliui, Adolfui Klimui ir Jonui Laurinaičiui. Jie tapo organizacijos signatarais. Vaižgantas, pirmininkavęs susirinkimui, buvo išrinktas ir sąjungos pirmininku.

Laikraščio ,,Kaišiadorių aidai“ 70-mečio sukakties proga, spausdiname Leono Bukausko prisiminimus apie jo bendradarbiavimą su šio laikraščio redakcija.

Tęsiame kolegos Romualdo Čėsnos prisiminimus "Aukščiausioji Taryba - dienos ir naktys"

"Skaudi žinia apie iškilaus JAV lietuvių visuomenės veikėjo, žurnalo „Pasaulio lietuvis“ ilgamečio redaktoriaus B. Nainiaus mirtį. Prisiminiau, 1995 metais dariau su juo interviu savaitraščiui „Gimtasis kraštas“. Tuomet jam buvo 75 metai. Atrodė žvalus, kupinas jėgų ir naujų sumanymų. Mūsų pokalbis sukosi apie labiausiai B. Nainiui, tuomečiam Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkui, rūpimus lietuvybės išsaugojimo svetur reikalus. Manydamas, kad tai yra aktualu ir dabar, drįstu priminti tą (kiek sutrumpintą) pokalbį. Tai būtų lyg ir in memoria tam kilniam žmogui," - rašo kolega Algis Kusta.

Tęsiame kolegos Romualdo Čėsnos prisiminimus: Aukščiausioji Taryba - dienos ir naktys(3 dalis)

Tęsiame kolegos Romualdo Čėsnos prisiminimus "Aukščiausioji Taryba - dienos ir naktys"