2024 m. vasario 29 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Gerda Giedraitytė Gudjurgienė: žurnalisto duona vėjų mieste arba prisiminimai apie Klaipėdą. (5 dalis)

2017-05-30
 
Gerda Giedraitytė  Gudjurgienė

Gerda Giedraitytė Gudjurgienė

 

Gerda Giedraitytė  Gudjurgienė

 

Tęsinys. Pradžia 2017 04 06  

 

Maskvos pučo išvakarėse

 

Aštuntajame dešimtmetyje, lyg iš gilaus miego, pabudo ir Klaipėda. Mieste įvyko kultūros lūžis, ėmė steigtis aukštosios mokyklos. Įkurti Šiaulių pedagoginio instituto filialas, Valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Klaipėdos fakultetai, Jūrų muziejus, Laikrodžių muziejus, pradedama senamiesčio restauracija, 1986 m. atidaryta Tarptautinė jūrų perkėla  Klaipėda - Mukranas. Tai buvo langas į pasaulį ir miestas prie jūros atgijo. Kažkas atsitiko, kažkas pasikeitė, kažkaip drąsiau ir lengviau žmonės pradėjo kvėpuoti ir kalbėti...

Netikėtai, kaip žaibas iš giedro dangaus,  1987 m. vasarą iš Vilniaus atskriejo žinia, kad rugpjūčio 23 d. prie A. Mickevičiaus paminklo įvyko antitarybinis mitingas. Klaipėda nuo Vilniaus toli, bet sukruto ir klaipėdiečiai.

Tačiau nerimą kėlė vis dažniau gatvėse pasirodanti sovietinė karinė technika ir būriai kariškių. Kartą, paskambinę į  redakciją, gyventojai pranešė, kad Baltijos prospekte, šalia mėsos kombinato, slenka tankų kolona su ginkluotais kariškiais. Su fotokorespondentu A. Stubra skubiai nukūrėme į nurodytą vietą. Vaizdas priminė dar nepamirštą karą - tankai, vamzdžiai, ginkluoti kareiviai. Puolėme klausinėti, ko jie čia atvažiavo ir gąsdina žmones? O gal karas prasidėjo? Kareiviai tylėjo, o vadas aiškino, kad tai manevrai... Ką matėme ir girdėjome, viską  išklojome kitos dienos reportaže. Tą pačią dieną kabinete suskambo telefonas. Jūrų pėstininkų brigados vadas, pulkininkas Ivanas Černychas buvo labai nepatenkintas fotoreportažu, piktai priekaištavo, kodėl nesuderinome su juo. Aiškinau, jog norėjome nuraminti gyventojus, kad  ne karas prasidėjo. O jis nei klausyti nenori ir savo giesmę gieda: tarybinė armija yra Lietuvos išvaduotoja ir patranka, ir Leninas stovėjo ir stovės miesto aikštėse ir griežtai pareikalavo daugiau taip „ne vystupat" - nerašyti. Tai buvo  pirmas kartas redakcijoje, kad korespondentui skambintų toks aukštas karinis pareigūnas.  O mieste įvykių vis gausėjo.  1989 m. išrenkama pirmoji  nekomunistinė  Klaipėdos miesto taryba.

Vyko pasipriešinimo okupacijai mitingai, reikalaujama versti  sovietinius paminklus, ant namų sienų pasirodė užrašai „Raudonoji armija - lauk".

Maskvos pučo išvakarėse redakcijoje buvo jaučiama tam tikra įtampa. Kartą pramonės skyriaus vedėjas atnešė laikraštį „ Sovetskaja Klaipėda" rusų kalba. Tai buvo  1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje išvakarėse. Keturių puslapių laikraštis buvo anoniminis - nenurodyta nei leidimo data, nei redaktoriaus pavardė, tik paskutinio puslapio  gale smulkiu šriftu parašyta, kad laikraštis spausdintas „Kaliningradskaja praveda" leidykloje.  Vedėjas sakė, kad kažkas į redakciją jį atnešė... Laikraščio puslapiuose skandavo rubrikos: „Ot pamiatnikov - ruki proč" (Šalin rankas nuo paminklų"), „S jubiliejem gvardija" („Su jubiliejumi gvardija", sveikinimas Klaipėdos garnizonui), „Apginkime Leniną", „Padėkite mums, broliai ir seserys" ir kt. Susikūręs SSRS piliečių komitetas savo sprendimų projekte reikalavo tuometinio miesto mero P. Vasiliausko negriauti sovietinių paminklų, o palikti juos, kaip „ypatingos svarbos istorijos ir architektūros paminklus" ir t. t. Buvo puolamas „Sąjūdis" ir jo „organas" laikraštis „Klaipėda" bei žurnalistai, kurie „kursto tautų nesantaiką, šmeižia tarybinę santvarką ir koneveikia viską, kas jiems ne prie širdies".

Išgirdome, kad jau minėtas Černychas pasiskelbė Klaipėdos miesto karo komendantu ir su kitu kariškiu Jegorovu kviečia miesto įmonių ir organizacijų vadovus, partijos sekretorius į pasitarimą karininkų namuose. Sklido gandas  kad Maskvoje į valdžią grįš komunistai.

Redaktorius Antanas Stanevičius, dėl viso pikto, pasiūlė eiti į namus ir pasiimti vertingesnius daiktus. Kas čia žino, ar visi rytoj grįš į darbą... Atsisveikindami dar bandėme juokauti ar dar susitiksime, o gal jau dardėsime į rytus gyvuliniuose vagonuose?

Neramią būseną kurstė ir kai kurie kolegos, žvilgsniais, žodžiais ir keistais juokeliais grįžę į sovietmetį... Lyg duodami suprasti, kad Sąjūdis baigėsi, grįžtame į senas vėžes. O ir Černychas dabar karo komendantas, jis turi gerą atmintį.

Eidama į namus pro kaimynystėje esančius karininkų namus, sutikau ne vieną pažįstamą įmonių vadovą, nuleidusį galvą ir einantį į pasitarimą. Jie bijojo pakelti galvą ir pasisveikinti. Vėliau pasakojo, kad ėjo iš baimės, ne savo noru. O jeigu pučas laimės?  Jų lauks paruošti gyvuliniai vagonai į Sibirą.

Teko  girdėti, kad Klaipėdoje jau buvo sudaryti sąrašai, kas, grįžus sovietams, bus pirmiausia tremiami pas baltas meškas ir sodinami į kalėjimus. Naktis buvo nerami ir nemiegota. Ankstų rytą radijas pranešė, kad pučistai pralaimėjo. Atskubėjusi į darbą pirmą sutikau P. Martinkų. „Viskas baigta. Jie pralaimėjo ir daugiau nepakils", džiaugsmingai sušuko. Darbe visi elgėsi taip, lyg vakar dienos nebuvo.

Vėliau Atgimimo dokumentuose skaičiau, kad 1991 m. rugpjūčio 19 d. I. Černychas, pasiskelbęs miesto karo  komendantu, vykdė SSRS GKČP (Ypatingosios padėties valstybinis komitetas) nurodymus. Tais pačiais metais, pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sankciją jis buvo sulaikytas. Dėl jo arešto suaktyvėjo Rusijos kariuomenės veiksmai. Štai koks stambus tūzas laikė Klaipėdą savo geležiniame kumštyje.

Tomis neramiomis pučo Maskvoje dienomis Rusijos Aukščiausioje Taryboje, apsuptoje barikadų ir tūkstančių maskviečių, buvo ir klaipėdietis, visuomeninis korespondentas Vytautas Urniežius. Jis skambindavo į redakciją ir pranešdavo karštas žinias. Vėliau savo prisiminimuose rašė, kad „ Klaipėdos" laikraštį jis platino metro stotelėse. „ Klaipėda" labai pasitarnavo  Maskvos radijui ir pažangiems laikraščiams. „Klaipėda" buvo istorinių įvykių sūkuryje.

                                                              ( Bus daugiau)

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-05-30 12:53
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media