Žurnalistikos istorija

Vilniuje leistų lietuviškų laikraščių „Kelias“ ir „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėjęs Julius Navikas gimė 1854 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių). Gimtinė – Gačkiškiai, kaimas Inturkės parapijoje (Molėtų r.). Juozo ir Rozalijos Misiūnaitės sūnus. Nekrologe, išspausdintame vienkartiniame leidinyje „Kelias“ 1938 m. vasario 24 d., rašoma: „1925 metais velionis buvo įtrauktas lietuviškos spaudos talkon. Tais metais jis tapo Vilniuje leidžiamo savaitraščio „Kelias“ atsakinguoju redaktoriumi.

"Prieš 26 metus, 1991 m. gruodžio 20 dieną, po vienuolikos mėnesių laida „Pasaulis ir Lietuva“ vėl buvo pradėta transliuoti iš senosios radijo studijos Konarskio gatvėje, iš pastato, paženklinto desantininkų kulkomis. Kol šis pastatas buvo desantininkų užgrobtas, šią laidą slapta transliavome iš Naugarduko gatvės. Šalia manęs studijoje poetas Marcelijus Martinaitis. Su juo mes ir 1990 metų sausio 11 dieną taip pat sėdėjome šioje studijoje, įrašinėjome laidą „Pasaulis ir Lietuva“, - rašo radijo žurnalistas Antanas Šimkūnas.

I. Simonaitytė ne metus, ne dvejus, bet ištisus dešimtmečius laukė, kad jos buto duris Vilniuje pravertų šitoks talentingas grafikas, žinomas knygų ir periodinių leidinių iliustratorius Edmundas Žiauberis, buvęs Lietuvos žurnalistų ir dailininkų sąjungų narys. Edmundas Žiauberis savo širdimi išaukštino ir I. Simonaitytės romaną ir, žinoma, sukūrė paminklą unikaliam savo talentui.

Iš pradžių Aušros tiražas buvo 1000 egzempliorių. J. Basanavičius pabrėžia, kad tai buvo sunkus darbas, nes leidinio aktyvistai asmeniškai vienas su kitu mažai buvo susipažinę, susirašinėjo laiškais. J. Basanavičius tuomet gyveno Prahoje, A. Vištelis – Poznanės provincijoje, Orliniece (Lenkija), J. Šliūpas – Maskvoje, J. Mikšas – Ragainėje, M. Šernius – Klaipėdoje.

1999 m.minėjome 60-metį, kai du baisiausi XX amžiaus diktatoriai Hitleris ir Stalinas karpė Europos žemėlapį, dalijosi tarpusavyje tautas ir valstybes, paskui okupavo jas ir rengė jose genocidą. Tos kruvinos diktatorių peštynės nusinešė daugiau kaip 50 milijonų gyvybių. Kodėl taip atsitiko? Šį klausimą aptariame su žinomu istoriku, žurnalistu Vincu Trumpa. Pokalbis buvo transliuotas per Lietuvos radiją 1999 07 23 laidoje „Pasaulis ir Lietuva“.

"Varpo" žurnalo redaktorius Algimantas Zolubas atsiuntė žiupsnelį prisiminimų apie jo susitikimą su poetų Paulium Širviu.

Žurnalisto Antano Šimkūno pokalbis su buvusiu „Lietuvos aido“ korespondentu, žinomu istoriku Vincu Trumpa, transliuotas per Lietuvos radiją 1997 12 26

Leidybą įvairiais būdais parėmė ne tik miesto tarybos nariai, bet kultūrinę šviesą, ryškią ir dabar, blaivybės idėjas spinduliavo „Palangos“ laikraščio neetatiniai autoriai – palangiškiai, daugumos „idėjų generatoriai“.

Šiuos Emiliui Jokūbui Trečiokui skiriamus titulus galėčiau tęsti toliau: pedagogas, literatas ir poetas, vertėjas, fotografas, kraštotyrininkas, bibliografas, kalbininkas ir pan

1967 metų pavasarį Kaune savo kelią pradėjo „Nemuno" žurnalas. Miesto humanitarams tai buvo tikra šventė, o ir pragmatiškoji bendruomenės dalis nebuvo abejinga literatūrai ir menui apskritai. Dar daugiau: „Nemunas" žadino kūrybines ambicijas, pasididžiavimą Kaunui (to mums niekada netrūksta), patriotizmą.

Žurnalistus ir visus, besidominčius Lietuvos ir lietuvių diasporos pasaulyje istorija, kviečiame apsilankyti unikalioje parodoje “Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952”, kuri veikia Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Atrijus, III a., ant laiptų prieš pagrindinį įėjimą).

I912 metais įsteigtos spaustuvės steigėjai buvo žinomi Biržų krašto žmonės: Rusijos valstybės Dūmos deputatas, advokatas Martynas Yčas, reformatų kunigas Povilas Jakubėnas, poetas ir vertėjas Stanislovas Dagilis, Biržų ligoninės vedėjas gydytojas Mykolas Kuprevičius, Maskvos provizorius Baltrus Čepulis, prekybininkas ir išradėjas Jurgis Trečiokas, ūkininkas K. Prunskas. Spaustuvės savininku užsiregistravo M. Yčas. Oficialus jos pavadinimas buvo „M. Yčo ir bendrovės spaustuvė.

Kolega Antanas Šimkūnas, išleidęs prisiminimų knygą "Susitiksime prie ąžuolo", pateikė žiūpsnelį žurnalistinių istorijų ir LŽS svetainei.

Pirmasis lietuvis, įsigijęs specialybę Paryžiaus Sorbonos universitete ir žurnalistu dirbęs, buvo Juozas Keliuotis (1902-1983). Grįžęs iš užsienio, J. Keliuotis kurį laiką redagavo krikščionių demokratų partijos organą „Rytas". Paskui įkūrė ir redagavo savaitinį iliustruotą katalikišką kultūros žurnalą „Naujoji romuva". Žurnalas buvo sumaniai redaguojamas, įdomus.

J. Basanavičius nagrinėja tris svarbiausius klausimus: kas buvo Aušros leidimo iniciatorius, svarbesnius laikraščio leidimo etapus ir dėl ko jo leidyba žlugo: šie su Aušros dvidešimtmečiu (1903 m.) susiję klausimai sukėlė buvusių bendradarbių polemiką.

Tautininkų „Vairo" žurnalas siejasi su žurnalu, kuris tuo pačiu pavadinimu ėjo 1914-1915 metais. Po Pirmojo pasaulinio karo jis buvo leidžiamas su pertraukomis, ištisiau ėjo 1929-1940 m.

Baigiame kolegės Gerdos Giedraitytės Gudjurgienės prisiminimus apie žurnalisto duoną vėjų mieste - Klaipėdoje.