2018 m. liepos 23 d., Pirmadienis

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas

 

2018-06-23Jonas Laurinavičius: pirmasis redaktorius Visvaldas Miklaševičius

Susitikdavau su V. Miklaševičiumi ir baigęs vidurinę, o dažniausiai, kai pradėjau dirbti Kaišiadorių rajono laikraščio redakcijoje. Mat jis dirbo „Tiesos“ laikraščio korespondentu Pietų Lietuvoje, jam buvo priskirtas ir Kaišiadorių rajonas. Kur buvęs, kur nebuvęs įlėkdavo į kabinetą, staigiai nusimesdavo ant sofos ar kėdės atlošo striukę, sėsdavo priešais mane ar kitą žurnalistą su bloknotu ir pradėdavo klausinėti

2018-06-20Lietuvos Respublikos šimtmečiui..Džiaugėmės dainuojančia revoliucija, žlugo okupantų viltys

Dirbdamas Lietuvos radijuje turėjau galimybę kviesti prie mikrofono įvairiausius žmones – politikus ir diplomatus, kultūros ir meno veikėjus, išeivijos atstovus, su kuriais aptardavome ir vertindavome Lietuvos ir pasaulio įvykius. Ypač šia galimybe naudotis buvo smagu Atgimimo metais, kai per Lietuvą keliavo dainuojanti revoliucija ir ėmė byrėti galingiausios pasaulio imperijos pamatai ir kai pokalbių per radiją nebekontroliavo jokie „glavlitai“. Mes, žurnalistai, tapome ne tik istorinių įvykių liudininkais, bet ir metraštininkais, darantys nemažą įtaką tiems įvykiams.

2018-05-04Karinis komunizmas?

Sveiki, gal verta pakartoti šitą "Vakarinėse naujienose" skelbtą mano reportažą, parašytą 1990 metų gegužės 7 d.?" - rašo LŽS svetainei mūsų kolega Adolfas Strakšys.

2018-04-12Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Juozas Keliuotis - žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas

Tačiau labiausiai žinomas kaip žurnalo „Naujoji Romuva“ (1931–1940) redaktorius. Šiame leidinyje siekė aprėpti plačias kultūros sferas: dailę, muziką, architektūrą, literatūrą. J. Keliuotis buvo pastebima figūra Kaune: telkė įvairių sričių menininkus ir mokslininkus bendram darbui, angažavo naujam mąstymui, diskusijoms, mokėjo derinti nuomones, numatyti tolimas kultūrinio darbo perspektyvas.

2018-03-28Martyno Mažvydo bibliotekoje - Reklamos lapelių paroda

Kviečiame susipažinti su Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Meno erdvė, V a.) eksponuojama XX a. 3-ojo ir 4-ojo dešimtmečių knygų (grožinės ir negrožinės literatūros, verstinių knygų, žinynų, vadovėlių ir kt.) reklamos lapelių ekspozicija. Ši paroda atskleis, kokias knygas ir kaip siūlė to meto knygų leidėjai. Paroda veiks iki balandžio 3 d.

2018-03-14Julius Norkevičius: Laikraščių žvilgsnis į gimtinę

Negaliu paaiškinti, kodėl savęs paklausiau, kada telšiečiai pirmą kartą į rankas paėmė savo krašto – miesto, apskrities – laikraštį. Ir greit supratau, jog tai klausimas ne iš lengvųjų.

2018-03-08Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai (2 dalis)

Tęsiame kolegos, LŽS nario Vytauto Valentino Česnulio straipsnį "Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai.

2018-02-18Julius Norkevičius: Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Pedagoginė spauda - kaip žiburiai tamsoje

„Tėvynės šviesa“ tęsė savo pirmtako pradėtus laikraščio turinio ieškojimus, išliko tie patys teminiai skyreliai ir pasipildė naujais, skirtais tautinės mokyklos kūrimo teorijai ir praktikai. Laikraštis pakeitė formatą, tapo savaitraščiu. Redkolegija, skatindama darbuotojų kūrybiškumą bei savarankiškumą siūlė skyriams imtis viso numerio išleidimo rūpesčius.

2018-02-14Žurnalisto Juozo Kaributo kelionė aplink pasaulį

"Dažnas savo bibliotekoje, matyt, turi kelionių knygų. Manojoje, be kitų, yra kelios tokios, kuriose minimas žodis „aplink“. Tai, aišku, garsioji Ž. Verno „Kelionė aplink pasaulį per 80 dienų“, tai Amerikos lietuvių Vlado Rasko „Trylika kartų aplink Žemę“ ir Juozo Kaributo „Kelionė aplink pasaulį“. Apie pastarąją (manau, mažai girdėtą) ir jos autorių noriu šiek tiek papasakoti", - rašo kolega Algis Kusta.

2018-02-07Julius Norkevičius: Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Pedagoginė spauda - kaip žiburiai tamsoje

Pirmasis pedagogus jiems skirtas žurnalas „Lietuvos mokykla“, išleistas Kaune, pasiekė 1918 metų pradžioje. Šią dovaną parengė žinomas kultūrininkas, visuomenininkas Pranas Dovydaitis, kuris ne vienerius metus redagavo šį leidinį. Po metų žurnalo leidimo rūpesčius prisiėmė Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga.

2018-02-05Lietuvos Respublikos šimtmečiui. 1918 metų “Lietuvos aidas”: „NAUJOS GADYNĖS PRADŽIA“

Šiandien, po 100 metų, įdomu pavartyti 1918 metų vasario 19 d. „Lietuvos aido“ 22 numerį, kurio pirmajame puslapyje stambiomis raidėmis pranešama: „LIETUVOS TARYBA SKELBIA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ...“

2018-01-07Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai (1)

Julius Navikas tapo laikraščio „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi. Laikraštis išėjo sujungus „Kelią“, „Vilniaus aidą“ ir „Dirvą“. Iš pradžių „Viln. rytojus“ buvo savaitraštis, o vėliau ėjo du kartus per savaitę. J. Navikas jo ats. redaktoriumi buvo visą laiką – nuo 1928 m. gruodžio 1 d. iki 1937 m. spalio 26 d., kai dėl lenkų valdžios sulaikymo išėjo paskutinis numeris („Viln. rytojaus“ faktiškasis redaktorius buvo Vincas Budrevičius). 1932–1937 m. su „Viln. rytojumi“ ėjo priedas vaikams „Aušrelė“ (išleisti 172 numeriai). Jos redaktoriumi taip pat pasirašinėjo J. Navikas. „Aušrelė“ atskirai nebuvo prenumeruojama, o siuntinėjama tik su „Viln. rytojumi“.

2017-12-31Gerardas Bagdonavičius: pedagogas, dailininkas, fotografas

Šį tekstą apie šiaulietį fotografą, dailininką ir pedagogą Gerardą Bagdonavičių LŽS svetainei atsiuntė mūsų kolega Dainius Ručinskas.

2017-12-10Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai

Vilniuje leistų lietuviškų laikraščių „Kelias“ ir „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėjęs Julius Navikas gimė 1854 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių). Gimtinė – Gačkiškiai, kaimas Inturkės parapijoje (Molėtų r.). Juozo ir Rozalijos Misiūnaitės sūnus. Nekrologe, išspausdintame vienkartiniame leidinyje „Kelias“ 1938 m. vasario 24 d., rašoma: „1925 metais velionis buvo įtrauktas lietuviškos spaudos talkon. Tais metais jis tapo Vilniuje leidžiamo savaitraščio „Kelias“ atsakinguoju redaktoriumi.

2017-12-05Pasitinkant Lietuvos Respublikos 100-metį. Iš Lietuvos radijo laidų: „Pasaulis ir Lietuva“  (1)

"Prieš 26 metus, 1991 m. gruodžio 20 dieną, po vienuolikos mėnesių laida „Pasaulis ir Lietuva“ vėl buvo pradėta transliuoti iš senosios radijo studijos Konarskio gatvėje, iš pastato, paženklinto desantininkų kulkomis. Kol šis pastatas buvo desantininkų užgrobtas, šią laidą slapta transliavome iš Naugarduko gatvės. Šalia manęs studijoje poetas Marcelijus Martinaitis. Su juo mes ir 1990 metų sausio 11 dieną taip pat sėdėjome šioje studijoje, įrašinėjome laidą „Pasaulis ir Lietuva“, - rašo radijo žurnalistas Antanas Šimkūnas.

2017-11-28Klasikė Ieva Simonaitytė irgi džiaugėsi grafiko Edmundo Žiauberio iliustracijomis (2)

I. Simonaitytė ne metus, ne dvejus, bet ištisus dešimtmečius laukė, kad jos buto duris Vilniuje pravertų šitoks talentingas grafikas, žinomas knygų ir periodinių leidinių iliustratorius Edmundas Žiauberis, buvęs Lietuvos žurnalistų ir dailininkų sąjungų narys. Edmundas Žiauberis savo širdimi išaukštino ir I. Simonaitytės romaną ir, žinoma, sukūrė paminklą unikaliam savo talentui.

2017-11-26Lietuvos valstybės šimtmečio sukakčiai: „Aušros“ leidimas ir platinimas (1)

Iš pradžių Aušros tiražas buvo 1000 egzempliorių. J. Basanavičius pabrėžia, kad tai buvo sunkus darbas, nes leidinio aktyvistai asmeniškai vienas su kitu mažai buvo susipažinę, susirašinėjo laiškais. J. Basanavičius tuomet gyveno Prahoje, A. Vištelis – Poznanės provincijoje, Orliniece (Lenkija), J. Šliūpas – Maskvoje, J. Mikšas – Ragainėje, M. Šernius – Klaipėdoje.
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media