Žurnalistikos istorija

Tęsiame Majamio universiteto (JAV) Antropologijos katedros profesorės daktarės Neringos Klumbytės tyrimą "Laiškų institucija ir kritinis pilietiškumas satyros ir humoro žurnale "Šluota”.

Dėkoju Albertui Lukšai ir Onai Banadienei, kurie suteikė svarbios informacijos apie ,,Šluotos” laiškų skyriaus darbą. Esu labai dėkinga Kęstui Šiaulyčiui, Andriui ir Birutei Cvirkoms, Stasei ir Albertui Lukšoms, be kurių bičiulystės ir pagalbos mano projekto apie ,,Šluotą” sėkmė būtų neįsivaizduojama. Nuoširdžiai dėkoju Vladimirui Beresniovui, Andriui Deltuvai, Godai Ferensienei, Šarūnui Jakštui, Romualdui Lankauskui, Romui Palčiauskui, Algirdui Radvilavičiui, Domui Šniukui, Jonui Varnui, Laimai Zurbienei ir Vytautei Žilinskaitei savo prisiminimais ir įžvalgomis daug prisidėjusiems prie mano projekto įgyvendinimo. Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo (KGB dokumentų skyriaus, VRM dokumentų skyriaus, LKP dokumentų skyriaus), Lietuvos centrinio valstybės archyvo darbuotojų patarimai ir suteikta galimybė susipažinti su saugomais archyviniais dokumentais buvo ypač svarbūs projekto sėkmei. Dėkoju Kristinai Šliavaitei, Vyčiui Čiubrinskui, Auksuolei Čepaitienei, Danguolei Svidinskaitei ir dviem anoniminiams recenzentams, pateikusiems labai svarbių komentarų ir pastabų šiam straipsniui.

J. Miklovas – vienas iš laikraščio „Palanga“ redakcinės kolegijos narių. Pačiame pirmame „Palangos“ numeryje, išėjusiame 1991 m. sausio 1 d., parapijos klebonas sveikino miestiečius laikraščio gimtadienio proga, poetiškai drąsino atgimstančios tautos laisvę, skatino keltis ir statyti gyvenimą iš naujo, primindamas biblijinę istoriją apie izraelitus, grįžusius iš nelaisvės ir radusius sugriautą savo Jeruzalės šventovę.

Tarp savo senų knygų, kurias nė nežinau kodėl iki šiol išsaugojau, radau 1927 metų „Lietuvos“ redakcijos Kaune leidinį – literatūros almanachą „GUBOS“, o jame Vaclovo Biržiškos, Liudo Giros, Vinco Krėvės, Salomėjos Nėries, Stasio Santvaro, Vaižganto ir kitų ano meto autorių kūrinių: prozos, poezijos, net dailės darbų reprodukcijų.

Tęsiame kolegos Vytauto Valentino Česnulio žurnalistinį tyrimą apie Vilniaus krašto lietuvių periodinės spaudos problemas, „Kelio" ir „Vilniaus rytojaus" konfiskavimą

Iki gegužės 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia mažoji trijų stendų paroda „Cenzūros atspindžiai XX. a. lietuvių periodinėje spaudoje“, skirta Spaudos atgavimo dienai. Parodos pristatymas vyks gegužės 7 d. 15 val.

Pažymint LŽS-90-metį, norisi prisiminti ir tuos kolegas, kurie dirbo Lietuvoje ir užsienyje, kuriems rūpėjo Lietuvos ir lietuvių žurnalistika. Vienas jų buvo Bronys Raila. Čia skelbiame jo 1994 metais Los Andžele parašytą įžangą prie leidyklos “Žurnalistika” išleistos jo knygos “Rašalo ašaros” (Vilnius, 1995 metai, atsakomasis redaktorius Domas Šniukas).

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57) pristatoma Kauno IX forto muziejaus paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuviškoje spaudoje“.Paroda bibliotekoje veiks iki 2019 m. gegužės 31 d.

1993 metų vasario 14 dieną buvo renkamas ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Tuo metu dirbau Lietuvos radijuje, apie rinkimus teko daug šnekėti.

Artėjant spaudos atgavimo šimtmečiui, teko pakeliauti senais uždrausto lietuviško žodžio gynėjo, kilusio iš Pasvaliečių kaimo, Antano Macijausko keliais. Į Pabiržę, kur po ilgo ieškojimo buvo rastas A. Macijausko kapas, pakvietė kolega Danielius Mickevičius.

Tęsiame kolegos Juliaus Norkevičiaus studiją apie Telšių laikraščius, ėjusius prieš karą.

Ši archyvinė fotografija primena vieną itin džiugią 1977 m. liepos dieną, kai Vilniaus Universiteto šv. Jonų bažnyčios bokšto varpas mums, įvairiu laiku krimtusiems neakivaizdines žurnalistikos studijas, priminė apie Universiteto baigimo diplomų įteikimą. Esame lapkričio išvakarėse, ir noriu tarti keletą žodžių apie tuos kurso draugus ir gerbiamus Universiteto dėstytojus, kurių šiandien nebėra, bet prisimename su dėkingumu, pagarba bei šviesiomis mintimis apie Juos.

Žurnalisto Antano Šimkūno pokalbis su buvusiu „Lietuvos aido“ korespondentu, žinomu istoriku Vincu Trumpa, transliuotas per Lietuvos radiją 1997 12 26

Apie demografijos problemas iki šiol pasaulyje beveik nekalbama, nors jos yra gana liūdnos. Vis skaičiuojami pinigai, pelnai, ekonomikos augimas, o skaičiuoti žmones politikams laiko nebelieka. Dažną dabar Lietuvoje sutiktą paklausus, kiek dabar Lietuvoje gyventojų, tikslaus skaičiaus neišgirsi.

Ežerų akimis besižvalgančio Molėtų krašto gražuolių Bebrusų pakrantė kadaise susemdavo visos šalies žurnalistų šurmulį. Anuomet čia rengtos stovyklos-seminarai, plunksnos brolių ir sesių sambūris būdavo kupinas šviesių potyrių. Per laiką „Privatizavimo škvalas“ nupūtė stovyklos namelius, suprivatizuoti buvo ir žurnalistai, bet Bebrusų pakrantėje klegesys nenurimo...

Po daugelio metų 1999 metais išleistoje memuarų knygoje „Pupų dėdė. Atsiminimai“ Petras Biržys rašė: „Mano didieji sumanymai išleisti visų Lietuvos miestų ir miestelių monografijas apskritims baigėsi tuo, kad 1932 metais biržiečio Valerijono Atkočiūno lėšomis (jis Kaune turėjo savo spaustuvę) išleidau antrą tomą, Biržų apskritį, ir dar du tomus – apie Kėdainių ir Marijampolės apskritis.“

1907 metų sausio 16 dienos „Nedėldienio skaitymo“ laikraštyje (Nr. 3) senokai Biržuose buvęs, Martino Verpeto slapyvardžiu pasirašęs autorius pasakoja savo įspūdžius iš Biržų. Atvykęs į Biržus čia atradęs didelių permainų.