Savaitės tema

Balandžio 26 dieną Prezidentės spaudos tarnyba informavo mus, kad Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios varžo žodžio laisvę, pamina pamatinius demokratijos principus ir sukuria prielaidas nepagrįstam žurnalistų baudžiamajam persekiojimui. Kažkodėl šios pataisos Seime buvo priimamos labai skubotai, visuomenei net nespėjus gerai susigaudyti, kas vyksta.

Žiniasklaidos poveikis mūsų sveikatai akivaizdus: kartais gana portalų antraštes peržvelgti ar TV reportažą pasižiūrėti, ir jau susinervini. Žinojimas sveikatos neprideda, tik ar žiniasklaida kalta dėl to, kas vyksta pasaulyje ar mūsų kieme? Kad Lietuvoje savižudybė yra kasdienybė? Tačiau šiandien žinoma ir tai, kad neatsakingai parengtos žinios kai kuriems iš mūsų gali kainuoti gyvybę, tapti postūmiu pabaigti šį gyvenimą. Todėl žurnalistai privalo paisyti tam tikrų informavimo apie savižudybės įvykį taisyklių. Jau daugiau mėnuo kaip veikia naujasis Visuomenės informavimo etikos kodeksas, papildytas konkretesnėmis rekomendacijomis, aiškesnės ir ribos, kurių šiukštu nedera peržengti rašant apie šiuo skaudžius įvykius.

Balandžio 19 dieną Prezidentės spaudos tarnyba informavo žiniasklaidą, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama didesnio teismų atvirumo. Teikiamų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jiems pritarė ir Teisėjų taryba. Įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti galimybę transliuoti, filmuoti ar fotografuoti teismo sprendimo paskelbimą, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, jei tai būtina visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais.

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ atstovai ir žurnalistai 2013 metų pavasarį iš skirtingų teismų pabandė gauti juos dominančius viešai paskelbtus nuosprendžius. Pasirodo, dokumentai, kurie vadovaujantis Teismų įstatymu ir Teisėjų tarybos sprendimu turi būti prieinami visuomenei, saugomi kaip pasakų herojams užrakintos princesės – po devyniais užraktais, aukštoje pilyje. Norėdami susipažinti su viešo nuosprendžio motyvais kolegos privalėjo gauti raštišką teisėjo leidimą, vykti į specialias patalpas, o viešai skelbto nuosprendžio negalima buvo net nukopijuoti. Jau tuomet „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) specialistai teigė, kad tokia tvarka kelia didelį nerimą. Taip mažinamas teismų sistemos skaidrumas ir ribojama visuomenės teisė gauti viešą informaciją.

Kultūros ministerijoje vyko ministro Šarūno Biručio ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų - ESBO žiniasklaidos laisvės atstove Dunja Mijatovič ir ESBO žiniasklaidos laisvės biuro atstovu iš Ukrainos Andrei Richter. Susitikime aptarti svarbiausi kovos su priešiška propaganda aspektai ir žurnalistikos iššūkiai.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro kreipimasis „Dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų“ Lietuvos Respublikos Prezidentei,Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms,Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai

Geriausiu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (KF) dėstytoju išrinktas Žurnalistikos instituto direktorius docentas Deimantas Jastramskis. Žiniasklaidos lauką tiriantis mokslininkas studentus moko būti pilietiškus, tačiau žino, kad vertybinę poziciją vis dėlto jie renkasi patys.

Apie žurnalisto profesiją, pokyčius ir dilemas šių dienų žurnalistikoje kalbamės su daugiau nei keturiasdešimties metų patirtį turinčiu, Lietuvos televizijos žurnalistu, publicistu, redaktoriumi ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku, Petro Babicko ir Vinco Kudirkos premijų laureatu Vidu Mačiuliu bei nusipelniusia Lietuvai žurnaliste, daugelio žurnalų ir laikraščių redaktore, Vytauto Gedgaudo premijos laureate Aldona Žemaityte – Petrauskiene.

Norėčiau pratęsti LŽS svetainėje pradėtą pokalbį apie piliečių ir profesionalią žurnalistiką. Dažnai tenka išgirsti teiginį – žiniasklaida tėra verslas, kurio pagrindinis tikslas bet kokiomis priemonėmis uždirbti kuo daugiau pinigų. Ir į šį verslą vis labiau įtraukiama piliečių ir profesionali žurnalistika. Situacija, kai straipsnį laikraštyje, žurnale ar reportažą radijo, televizijos laidose galima nusipirkti kaip bandelę, netgi priimama kaip normalus faktas. Panašius tiklus gali turėti ir piliečių žurnalistika, ypač jie tie “piliečiai” yra papirkti ar kitaip įtaigoti.

Gal čia galėtų būti tema pokalbiui laikraštyje ar televizijos laidoje, nors dabar labiau linkstama kalbėti apie kitokią meilę. Ir vis dėlto noriu pasidalinti savo mintimis. Žinios iš plačiojo pasaulio, iš netolimų šalių ne pačios maloniausios, jos verčia galvoti apie savo Tėvynės likimą-išlikimą.

Paskutinį rudens savaitgalį Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, įvyko tarptautinė konferencija „Žiniasklaidos ir žurnalistikos perspektyvos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, kurią organizavo Kultūros ministerija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Friedricho Eberto fondas. Trijų šalių žurnalistai aktyviai ir įdomiai diskutavo aktualiomis temomis: apie žiniasklaidos verslo situaciją ir aktualijas Baltijos šalyse, pokyčius žurnalistikoje ir iššūkius žurnalistų profesinėms sąjungoms, informacinį saugumą ir žiniasklaidos raštingumą, žiniasklaidos teisinio reguliavimo ypatumus ir savireguliaciją Baltijos šalyse.

Mūsų LŽS internetiname laikraštyje besitęsiančią diskusiją apie regioninės spaudos ateitį pasiūliau pratęsti Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorei, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojai Vilijai Butkuvienei. Tačiau kolegė Vilija pasiūlė netikėtą variantą.

Man regis, periodinė laikraštinė spauda pernelyg anksti marinama. Dar 1990 metais, pirmą kartą lankydamiesi kelių laikraščių redakcijose Švedijoje, girdėjome: po penkerių, gal po dešimties metų laikraštinė (popierinė) spauda išnyks, viskas persikels į internetą. Tokios prognozės tiesiog šokiravo, juolab kad tuo metu Lietuvoje nei internetinio tinklo, nei skaitmeninių fotoaparatų dar net nebuvome matę. Didžiausi to meto leidybos technikos stebuklai buvo teletaipas ir pranešimų gaviklis.

LŽS internetinė svetainė toliau plėtoja šią svarbią temą. Mums svarbu, ką apie tai mano patys regioninės spaudos atstovai. Į LŽS svetainės klausimus atsako Biržų rajono laikraščio „Biržiečių žodis” redaktorė Janina BAGDONIENĖ.

Lietuvoje išliko platus regioninės spaudos tinklas. Beveik visuose rajonuose, savivaldybėse leidžiami 2-3 laikraščiai. Atsiranda ir balsų, kad internetas, naujosios technologijos nurungs spausdintus laikraščius. Jų ateityje neliks. O ką apie tai mano patys regioninės spaudos atstovai? Į www.lzs.lt redaktoriaus Vytauto Žeimanto klausimus atsako Vilkaviškio krašto laikraščio „Santaka“ redaktorė Dangyra APANAVIČIENĖ.