2020 m. rugsejo 29 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas

 

2013-09-02Žurnalistas ir internetas – pirmasis pokalbis (6)

Taigi internetas dabar tampa labai svarbiu pasaulio tvarkymo svertu. Iš čia ir žurnalisto atsakomybė, jo skelbiamo žodžio svarba. Dabar, kaip niekad aktualu, pasverti savo žodžio vertę, svarbą, teisingumą. Tiekime tik tikslią, tikrą informaciją, neskubėkime siusti į pasaulį nepatikrintų žinių Juo labiau nevertėtų sąmoningai skleisti dezinformaciją, gandus.

2013-08-28Profesinė sąjunga redakcijoje? Taip! (7)

Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiam paklausimų, ar sudėtinga redakcijoje įkurti profesinę sąjungą? Šis klausimas iškyla ne tuščioje vietoje. Darbiniai santykiai tarp masinės informacijos priemonių savininkų, jų skiriamų redaktorių ir direktorių bei eilinių darbuotojų – korespondentų, fotografų, operatorių, režisierių, dizainerių, stilistų, korektorių ir kitų darbuotojų, deja, ne visada būna paremti šalyje veikiančiais įstatymais. Žurnalistai ir kiti darbuotojai dažnai patyria įvairias skriaudas

2013-08-06Žurnalistams palinkėčiau labiau domėtis mūsų tautos ateitimi (7)

Šiuolaikiniai žurnalistai – fakto vergai, tik nedaugelis vyresniosios kartos žurnalistų dar sugeba jungti faktus į visumą, kad mokėtų analizuoti situaciją, problemą, gyvenimo reiškinius. Tai norėčiau pailiustruoti tokiu pavyzdžiu. Kai vieno solidžiausių dienraščių redakcijai prieš keletą metų pasiūliau apybraižą apie Užpaliuose gyvenančią Keraminų šeimą, auginančią keturis savo vaikus ir dar prisiėmusius aštuonis svetimus neprižiūrėtus, apleistus ir net neįgalius, solidus redaktoriaus pavaduotojas manęs paklausė: „O kur čia kriminalas?“

2013-07-29KUO VISUOMENEI SKOLINGI ŽURNALISTAI? (8)

Pabandykime sau atsakyti, argi nuo žurnalistų iniciatyvos, drąsos, sumanumo, atkaklumo nepriklauso išrinktos valdžios kokybė? Žurnalistai organizuoja viešus pokalbius su valstybės vadovais, politikais, visuomenės veikėjais. Kam užsakomas straipsnis, su kuo organizuojamas pokalbis, kaip pateikiamos mintys, didžiąja dalimi priklauso nuo žurnalisto. Juk žurnalistų veikla daro didžiausią įtaką formuojant viešąją nuomonę.

2013-07-25Gandams ne vieta skaidrioje visuomenėje (6)

Dainius Radzevičius, LŽS ir NŽKA pirmininkas, savo straipsnyje apie gandus, skelbtame Lietuvos žurnalistų sąjungos portale (www.lzs.lt) ragina “…kaip turėtų veikti žurnalistai ir redaktoriai, kurie „gauna" ar „randa" tokius gandus? Ar jiems reikia juos tikrinti? Ar reikia aklai kopijuoti? Ar reikia gilesnės analizės? Vertinti tokius gandus kaip reklaminius triukus ir juos ignoruoti?” Jis rašo apie gandus produktų gamybos bei marketingo technologijos srityje. Tačiau, mano nuomone, gandų vaidmuo daug didesnis politikos srityje.

2013-06-27Apie dvi „artumo“ formas regioninėje žiniasklaidoje (1)

Tarp respublikinės ir regioninės žiniasklaidos yra nemažai panašumų, bet nemažai ir skirtumų. Regioninė žiniasklaida atrodo ramesnė (provincijos gyvenimo ritmas), esanti arčiau vietinių, o ne globalių, problemų, tačiau tai reiškia, kad ir arčiau vietinės valdžios. Paminėtas artumas gali būti dvilypis.

2013-06-18Apie autorių teises internete (3)

Prieš kelias savaites Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė labai svarbų visai Lietuvos žiniasklaidos sistemai sprendimą. Jis įpareigojo bendrovę „15min“ nutraukti neteisėtus veiksmus pažeidžiant naujienų portalo Lrytas.lt ir dienraščio „Lietuvos rytas“ autorines teises. Nurodoma, kad internetinis portalas 15min.lt turės pašalinti 26 iš portalo Lrytas.lt ir dienraščio „Lietuvos rytas“ pasisavintus tekstus bei nuotraukas, be to atlyginti po 25 tūkst. litų patirtos žalos „Lietuvos ryto“ portalui ir dienraščiui.

2013-06-12Kuo gyvena Šalčininkų rajono laikraštis? (6)

Nuo seno domiuosi prigludusiu prie Vilniaus Šalčininkų rajonu. Šis daugiatautis kraštas turi seną ir gana sudėtingą istoriją. Jis yra išskirtinis Lietuvoje dar ir tuo, kad jame lietuviai sudaro tautinę mažumą. Iš čia kildavo įvairios politinės iniciatyvos, Atgimimo laikais čia bandė įsitvirtinti jedinstveninkai, autonomininkai, dabar aktyviai veikia Lietuvos lenkų rinkimų akcija, čia verda įvairios politinės aistros.

2013-06-055 klausimai laureatui. Pokalbis su Aldona Armale

Į penkis tradicinius portalo LZS.lt klausimus atsako šių metų Vytauto Gedgaudo premijos laureatė, žurnalistė Aldona Armalė.

2013-05-295 klausimai laureatui. Pokalbis su Gerimantu Statiniu

Į penkis portalo LZS.lt klausimus atsako šių metų Vinco Kudirkos premijos laureatas, žurnalistas ir keliautojas Gerimantas Statinis.

2013-05-22Vytautas Žeimantas: pakilti į Parnaso kalną (2)

Kas bendro turi poezija ir žurnalistika? Galima sakyti, kad beveik nieko, tačiau ir vieną, ir kitą kuria žmonės neabejingi Žodžiui. Praeitais metais išleista žurnalistų poezijos knyga „Šitas aidas toli girdis...“ parodė, kad meilė publicistiniam žodžiui gali harmoningai sugyventi su meile žodžiui poetiniam. Šiandien mes kalbiname šios knygos sumanytoją – žurnalistą, poetą ir, be jokių abejonių, didelį entuziastą Vytautą Žeimantą.

2013-05-15Aida Vėželienė: „Tapyba tai atsivertimas ir išsilaisvinimas”

Žurnalistai yra kūrybingi žmonės. Jiems neretai būna ankšta gana siauruose publicistinių žanrų rėmuose. Tai įrodė ir neseniai Lietuvos Respublikos Seime atidaryta žurnalistų tapybos paroda „Būsenos“. Siūlome pokalbį su šios parodos sumanytoja, televizijos režisiere Aida Vėželiene (Verdi).

2013-05-07Kodėl verta kalbėti apie žurnalistų kūrybą?

Žurnalistai, atlikdami savo tiesioginį darbą, labai dažnai balansuoja tarp kūrybos ir amato. Straipsnis (ar televizijos, radijo reportažas) be jokių abejonių yra kūrinys, tačiau žurnalistus retai kada priskiria prie menininkų. Riba tarp „tikros“ (turinčios išliekamąją vertę) ir „netikros“ kūrybos yra labai trapi. Pavyzdžiui, žinomo anglų rašytojo Džordžo Orvelo (George Orwell) žurnalistinės apybraižos neretai publikuojamos po vienu viršeliu su jo plačiai žinomais kūriniais „Gyvulių ūkis“ ir „1984“.

2013-04-30Dr. Andrius Šuminas: „Socialinės medijos palengvina žurnalistams gyvenimą“

Dr. Andrius Šuminas prieš kelis metus sėkmingai apgynė disertaciją apie interaktyvią rinkiminę komunikaciją. Šiandien jis vadovauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimo laboratorijai. Tarp jo profesionalių interesų yra interaktyvi tinklaveika ir komunikacija socialinėse medijose. Žiniomis apie kai kuriuos šios komunikacijos aspektus jis maloniai sutiko pasidalinti ir su LZS.lt skaitytojais.

2013-04-23II dalis. Pasaulis vienu kinišku sakiniu

Kinija – tai šalis, kurioje gyvena daugiausiai interneto vartotojų pasaulyje. Apie šią šalį taip pat galima pasakyti, jog ji turi ir vieną iš geriausių interneto vartotojų skaičiaus augimo potencialų. Pagal interneto vartotojų skaičių Kinija įtikinamai aplenkė antroje pozicijoje esančias Jungtines Amerikos Valstijas. Įdomu ir tai, kad Kinijoje šiuo metu internetu aktyviai naudojasi apie 40 proc. šalies gyventojų, o JAV – 78 proc. Žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje pavyti, o gal net ir aplenkti, Kiniją gali trečioje pozicijoje esanti Indija, kurioje interneto plėtros galimybės yra menkai išnaudotos (Indijoje internetu naudojasi tik apie 11 proc. gyventojų).
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media