Savaitės tema

Šį šeštadienį teko apsilankyti Klaipėdoje. Buvo vėl smagu susitikti ir pabendrauti su klaipediškais Jolanta Beniušyte, Gediminu Pilaičiu, kitais kolegomis. Iš J. Beniušytės rankų ir gavau šį įdomų, gausiai iliustruotą leidinį, pavadintą “Ženios” vardu.

Visuomenės informavimo etikos asociacijos pirmininkės pavaduotojas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos vadovas Viktoras Trofimišinas pateikė praktinį pavyzdį. Vienoje interneto svetainėje patalpinus dvi informacijas apie sužeistą gyvūnėlį ir sužeistą vaiką, daugiau dėmesio sulaukė pirmoji. „Užuojautos jausmas pabunda „mažesniesiems broliams“, o ne tos pačios genties atstovams. Tai akivaizdi tendencija, nežinau iš kur ji atsirado“,- teigia V.Trofimišinas.

Šiemet sukanka 25 metai, kai Lietuvos spaudai, radijui ir televizijai buvo suteikta teisė savo veiklą organizuoti ir plėtoti demokratiniais pagrindais, įtvirtintais specialiame įstatyme. 1990 m. kovo 1 d. pradėjo galioti Lietuvos žurnalistų sąjungos iniciatyva parengtas ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. vasario 9 d. priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas. Įstatymą rengusi komisija, sudaryta iš žurnalistų ir teisininkų (pirmininkas D. Šniukas), atsižvelgė į demokratinių šalių spaudos įstatymus, todėl iš principo jis atitiko pagrindines spaudos laisvės nuostatas.

Neseniai teko moderuoti diskusiją Žurnalistų namuose. Diskusijos tema buvo ne iš lengvųjų - „Ar įmanomas konstruktyvūs žiniasklaidos, verslo ir politikos bendradarbiavimas?“. Atsakymas į šį klausimą, ko gero, diskusijos metu taip ir nebuvo atrastas, tačiau iš tikrųjų suteikė peno pamąstymams...

Mano nuomone, žurnalistinė visuomenė turėtų aktyviau išreikšti savo nuomonę dėl savivaldybių laikraščių uždarymo. Leisti savivaldybių merams pataikaujančią propagandą už valdiškus pinigus yra neleistina. Seimas turėtų uždrausti savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms leisti periodinius leidinius.

Šiandien tapo geru tonu peikti lietuvišką žiniasklaidą. Daug priekaištų ji sulaukia dėl paviršutiniškumo (ypač daug tokiais dalykais kaltinami internetiniai portalai) bei neišradingumo. Deja, bet dažnai tai tikrai nėra vien tušti kaltinimai... Daug įdomių pastebėjimų galima padaryti, lyginant skirtingų geopolitinių erdvių žiniasklaidą. Patikslinsiu, kad šiame tekste noriu apsiriboti vien internetiniais informaciniais portalais, kaip lengviausiai pasiekiamais bei sparčiausiai besivystančiais.

Kiekvienais metais tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ skelbia žemėlapį, kuriame atvaizduojama spaudos laisvės situacija pasaulyje. Šiais metais minėtas žemėlapis paskelbtas visai neseniai. Kaip ir ankščiau, jį įdomu nagrinėti – pirmiausiai žiūrint į Lietuvos poziciją, po to – pasižvalgant aplinkui...

Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos komisija, atsakydama į kolegų diskusijose iškeltą klausimą, ar žurnalistų organizacijoms etiška priimti paramą (pinigais, turtu, paslaugomis), primena, kad paramos gavimo ir naudojimo klausimus reglamentuoja Labdaros ir paramos įstatymas bei konkrečių organizacijų (jų skyrių) įstatai.

Neslėpsiu, kai LŽS XVI suvažiavime priiminėjome nutarimą “Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje”, aš pakėliau dvi rankas. Valstybinės kalbos įstatymą Seimas priėmė 1995 m. sausio 31 d. Įstatymas nustatė valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Ar šis Įstatymas visuotinai veikia?

Nelegaliai naudojantis intelektine nuosavybe – filmais, muzika, knygomis, fotografijomis, kompiuterinėmis programomis ir kitais kūriniais, apvagiami kūrėjai, atlikėjai ir kiti žmonės, prisidėję prie intelektinės nuosavybės gimimo ir kūrimo, kiekviena vagystė yra didelis nuostolis tiek savininkui, tiek valstybei, teigė kultūros ministras Šarūnas Birutis. Naudojimosi intelektinę nuosavybe situacija Lietuvoje atsispindi sausio 29 dieną Kultūros ministerijoje pristatytame Gyventojų tyrime dėl naudojimosi intelektine nuosavybe, kurį atliko „Spinter tyrimai“.

Neseniai, bendradarbiaudamas su fondu „Unija 1219“, skaičiau internetu paskaitą Ukrainos žurnalistams. Tema buvo daugiau nei aktuali – kaip profesionaliems žurnalistams išgyventi netikrų (abejotinų) žinių pasaulyje. Ruošdamasis šiai paskaitai staiga supratau, jog nėra jokios priežasties išradinėti dviračio – atsakymas į pagrindinį paskaitos klausimą ir profesionalaus elgesio receptas yra labai paprastas.

Iš Rytų pastaraisiais metais labai suaktyvėjęs informacinis karas kelia mums naujus uždavinius. Labiausiai mes atakuojami per kai kuriuos rusiškai transliuojančius televizijos kanalus, radijo stotis, priešiška informacija platinama per internetą. Su tokia padėtimi negalima taikstytis. Tačiau pasirodo, kad mūsų seniau ruošti įstatymai, priimti kai buvo sąlyginai rami politinė situaciją, dabar nepadeda aktyviai kovoti su mums brukama priešiška propaganda. Šias įstatymų spragas būtina taisyti. Kultūros ministerija informavo, kad ministro Šarūno Biručio pavedimu yra sudaryta darbo grupė dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo, kuri siūlys Vyriausybei svarstyti įstatymo pakeitimus, siekiančius pažaboti propagandą audiovizualinėse informacijos prieigose.

Išpuolis prieš prancūzų satyrinį laikraštį „Charlie Hebdo“ sukrėtė visą pasaulį, tačiau dar labiau jis sukrėtė globalią profesinę žurnalistų bendruomenę. Minėtas teroro aktas tapo akivaizdžiu iššūkių žodžio ir saviraiškos laisvei, todėl žurnalistai visame pasaulyje ypač aktyviai palaikė žuvusių laikraščio darbuotojams atminti skirtą akciją „Je Suis Charlie“, t. y. „Aš esu Charlie“ – šūkis, parodantys, kad visi už laisvą žodį (plačiąja prasme) pasisakantys žmonės yra vienoje valtyje.

Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktų paraiškų 2015 metų 1 programos (Kultūros ir meno leidiniai) ir 2 programos (Šviečiamojo pobūdžio leidiniai) rezultatai.

Valstybės teikiamos dakinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas 2015 metų 4 programos (Radijo ir televizijos) REZULTATAI