Savaitės tema

Kviečiame žiūrėti antrąją šių metų tinklalaidę „Slenkstis“. LŽS ir NŽKA pirmininkas Audrys Antanaitis kalbina Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską. Tema: „Kada ir kaip baigsime LRT istoriją?“. Primename, kad pašnekovų nuomonė yra jų asmeninė pozicija, kuri nebūtinai sutampa su laidos autorių nuomone.

Nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. įsigaliojęs Europos žiniasklaidos laisvės aktas (EMFA) žymi istorinį ES lūžį saugant demokratiją. Tai pirmasis taisyklių rinkinys, tiesiogiai užtikrinantis žiniasklaidos pliuralizmą ir redakcinę laisvę visose valstybėse narėse.

Gerbiami forumo dalyviai, mieli svečiai, žurnalistai iš Baltijos šalių ir Baltarusijos, džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus Lietuvos Respublikos Seime, renginyje, kuris šiandien tampa svarbia žinute visam regionui. Susirinkome kalbėti apie žurnalistiką – profesiją, kuri globalių konfliktų metu tampa ne tik informavimo, bet ir atsparumo bei apsaugos garantu.

Gruodžio 8 dieną Kultūros ministerijoje buvo paskelbti šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.

Šiuolaikinėje Lietuvos visuomenės medijų erdvėje stebimas reiškinys, kai tradicinės žiniasklaidos atstovai ir žurnalistai vis aktyviau persikelia į komercines socialines platformas. Tokie asmenys neretai veikia abiejose srityse – kaip profesionalūs žurnalistai ir kaip nuomonės formuotojai (įtakdariai). Šis persidengiantis vaidmuo kelia esminį klausimą: kokią įtaką visuomenės nuomonei ir pasitikėjimui gali daryti įtakdarių įsitraukimas į viešus, politiškai jautrius debatus? Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirmiausia būtina aiškiai apibrėžti, kas yra nuomonės formuotojas ir kuo jo veikla skiriasi (ar sutampa) nuo tradicinės žurnalistikos.

LRT taryba yra aukščiausias kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Ji remia stiprią, atsakingą ir nepriklausomą LRT, pranešama LRT tarybos pranešime žiniasklaidai. Taryba nuosekliai pasisako už nuosaikų LRT biudžeto augimą, siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų misijos įgyvendinimui skirtas turinys, LRT atsparumas krizinėms situacijoms bei LRT darbuotojų užmokesčio fondas.

Ar gebame atpažinti kalbines manipuliacijas ir ar suprantame, kaip veika propagandos mechanizmai, ypač Rusijos melo kampanijos, vadinamieji Kremliaus naratyvai? Kaip krizių metu kinta pati kalba, kokių ypatybių ir vaidmenų įgauna? Tokiomis temomis diskutuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) surengtame forume „Kalba kaip ginklas: ar esame atsparūs manipuliacijoms?“.

Portalo „Delfi“ žurnalistams Tomui Janoniui ir Arūnui Milašiui praėjusią savaitę susidūrus su gan nekorektišku Žemės ūkio ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros, pavaldžios Aplinkos ministerijai, elgesiu, kai vietoje atsakymų į žurnalistų klausimus buvo išplatinti pranešimai spaudai, situaciją įvertino ir premjerė Inga Ruginienė. Jos teigimu, valstybinės institucijos taip neturėtų elgtis.

Seimo narės Daivos Ulbinaitės inicijuotas tarptautinis forumas „Informacinis karas: kuo atsišaudome. Lenkijos, Suomijos ir Lietuvos patirtys“ apnuogino skaudžią tiesą: „Mums nedelsiant reikia stipresnių ginklų ne tik oro, bet ir informacinės erdvės gynybai – nacionalinių, regioninių ir europinių. Nes dezinformacija yra nusikaltimas ir grėsmė nacionaliniam saugumui – ir atsakas turi būti adekvatus. Kova su dezinformacija turi būti valstybės prioritetas – jeigu didiname lėšas gynybai, turime didinti ir lėšas kovai su Kremliaus melagienomis“, – sako Seimo narė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad psichologinis smurtas (visuomenėje dažnai vadinamas mobingu) yra viena rimčiausių problemų, galinčių kilti darbo aplinkoje. Tai ne tik daro žalą darbuotojų sveikatai ir gerovei, bet ir pažeidžia įstatymus.

Seimo I rūmuose, Lietuvos Tarybos salėje surengtas Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko inicijuotas tarpinstitucinis susitikimas dėl kovos su dezinformacija. Posėdyje taip pat dalyvavo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis

DI atmintinė Susidūrus su situacija, kai žurnalisto, redaktoriaus ar kito medijų darbuotojo atvaizdas yra neteisėtai panaudotas sukuriant „deepfake“ vaizdo įrašą ar kitą turinį sukčiavimo (angl. SCAM) tikslais, būtina veikti greitai ir koordinuotai.

Reaguodamas į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) kreipimąsi dėl vis dažniau pasitaikančių atvejų, kai pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) kuriamas melagingas audiovizualinis turinys, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas inicijavo tarpinstitucinį susitikimą. Jame dalyvavo IŽA, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT), Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK), Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), Kultūros ministerijos bei Seimo atstovai.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinti senaties terminą skundui pateikti. Pataisų iniciatorius Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teisės akto aiškinamajame rašte pažymi, kad nors teismų praktika šiuo klausimu suformuota, nesant aiškaus įstatyminio reguliavimo dėl dvejų metų senaties, pareiškėjai dažnai neįvertina šios esminės aplinkybės ir praėjus daugiau nei dvejiems metams po publikacijos paskelbimo teikia nepagrįstas pretenzijas redakcijoms, vėliau žurnalistų etikos inspektoriui, o pastarojo teisėtus sprendimus atsisakyti nagrinėti skundus skundžia administraciniams teismams.

Bažnyčia atsimena įkalintus žurnalistus, žavisi jų liudijimu, sakė popiežius Leonas XIV pirmadienį, gegužės 12 d., susitikęs su tarptautinės žiniasklaidos atstovais, kurie pastarosiomis dienomis būdami Romoje sekė su konklava susijusius įvykius ir apie juos informavo visą pasaulį.