Savaitės tema

Seime po pateikimo pritarta Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko pateiktoms pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti, kad redakcijų sukurtam turiniui būtų taikomas 2 metų senaties terminas. Jei jos bus priimtos, turiniu nepatenkinti gyventojai jį skųsti galėtų tik tuomet, jei informacija paskelbta ne seniau nei prieš 2 metus, o dar seniau publikuotas turinys, pavyzdžiui, prieš 7, 8, 10 m., negalėtų būti skundžiamas. Už šias pataisas balsavo 78 parlamentarai, prieš - 0, susilaikė – 15.

Lituanistai, diplomatai, komunikacijos ir etiketo specialistai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) surengtame forume „Kalbos stiliai ir etiketas: ar mokame pasirinkti?“ diskutavo apie nūdienos viešosios retorikos tendencijas. Forumo moderatorius Aurimas Perednis jau pokalbio pradžioje pripažino, kad pasaulis sparčiai keičiasi, ne išimtis ir mūsų kalba. Turėdami žodžio laisvę ir daugybę „mikrofonų“, galime pasakyti daug – kartais karščiau, aštriau, kartais priartėdami prie ribinių dalykų norminės kalbos požiūriu. Todėl verta aptarti, kaip keičiasi kalbos stiliai šiais laikais, kur link krypsta viešasis kalbėjimas ir ar netinkama retorika gali sukelti gilesnių problemų. Koks stilius tinkamas vienoje ar kitoje situacijoje ir kas tai lemia.

Vasarį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje suintensyvino pastangas diskredituoti šalies strateginius sprendimus. Su Kremliumi siejami naratyvai Lietuvoje daugiausia sukosi apie nacionalinį saugumą, NATO ir dezinformaciją, nukreiptą prieš Ukrainą bei Lietuvos Vyriausybę.

Lietuvoje ir pasaulyje prasideda Lietuvių kalbos dienos, šiemet jau dešimtosios. Vasario ir kovo mėnesiais šalies muziejuose, bibliotekose, kitose įstaigose ir organizacijose, pasaulio lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose vyks šimtai renginių, skirtų lietuvių kalbai, literatūrai, istorijai. Jubiliejines Lietuvių kalbos dienas, kaip ir kasmet, inicijavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), aktyviai prisideda Lietuvių kalbos draugija. Šių dienų tikslas – skatinti domėjimąsi ir pasididžiavimą lietuvių kalba, stiprinti norą jos mokytis, burti draugėn tautiečius.

Sausio 25 d., šeštadienį, Komunikacijos pasaulio Jubiliejinio susitikimo dalyviai žengė per Šventojo Petro bazilikos Šventųjų durų slenkstį, O po to popiežius Pranciškus Vatikano Pauliaus VI audiencijų salėje susitiko su žurnalistais ir katalikų informacijos darbuotojais, atvykusiais į Romą iš viso pasaulio į jiems skirtas Jubiliejaus dienas.

Žiniasklaidai aptikus sostinės knygyne parduodamus žemėlapius, kuriuose Ukrainos sritys vaizduojamos kaip Rusijos federacijos teritorijos, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas inicijuoja institucijų pasirengimo užkirsti kelią propagandai vertinimą.

1991 metų sausį aš Kaune žiūrėjau per televizorių, kai buvo užgrobta Lietuvos radija ir televizija, nuėjau į kambarį, susidėjau savo fotoaparatus, objektyvus, suskaičiavau foto juosteles ir pasijutau kaip karys, kuris ruošia ginklus, šovinius būsimam neišvengiamam mūšiui. Namuose palikau verkiančia žmoną, miegančius vaikus ir išvažiavau į Vilnių.

1714 sausio 1 d.– tai mūsų garsaus poeto Kristijono Donelaičio gimtadienis. 1919 sausio 1 d. – Gedimino pilies bokšte buvo iškelta trispalvė, kaip laisvos Lietuvos ženklas sostinėje ir ši data dabar švenčiama kaip Vėliavos pakėlimo į Gedimino bokštą diena.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas, Lietuvos kultūros kongresas su LR Seimo Kultūros komitetu ir kitais socialiniais partneriais surengė mokslinę – praktinę konferenciją „Politinė kultūra ir Kultūros kongresų pamokos“. Ji buvo skirta I-jo Lietuvos kultūros kongreso artėjančiam 35-mečiui ir tarpukaryje vykusio Pirmojo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečiui bei vieno iš Kultūros kongreso iniciatorių, Romualdo Ozolo gimimo 85-čiui paminėti.

Ką tik dienos šviesą išvydo leidinys „Propagandos amžius. Kovos su dezinformacija priemonių rinkinys“. Jį išleido „Pilietinio atparumo iniciatyva“ (angl., Civic Resilience Iniciative). Leidinys skirtas regioninei žiniasklaidai, mokykloms ir interneto vartotojams. Jis atsirado bendradarbiaujant su Tarptautiniu respublikonų institutu (angl. International Republican Institute, IRI) projekte „Kova su autoritariniu susivienijimu, stiprinant demokratinį atsparumą ir mažinant kenkėjišką įtaką“ (angl. Confronting the Authoritarian Nexus, Bolstering Democratic Resilience To Compounding Malign Influence).

Svetimžodžiams brautis į lietuvių kalbą per beveik porą okupacinių šimtmečių buvo lengva, bet juos išguiti iš lietuvių kalbos nėra paprasta.

Birželio 16 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje įvyko įvyko konferencija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę”. Konferenciją organizavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas ir savaitraštis „Šiandien”. Joje buvo diskutuojama apie valstybinės kalbos padėtį, ateitį ir perspektyvas. Įvairių sričių visuomenės atstovai kėlė klausimus, kiek vietas Lietuvoje dar liko laisvam žodžiui ir kas ateityje laukia lietuvių kalbos. Konferencijoje pranešimą “Ginti pažeistas žmogaus teises – konstitucinė pareiga” skaitė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, žurnalistas, LŽS narys Vytautas Budnikas.

10 šalies žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų, vienijančios keliasdešimt redakcijų ir daugiau kaip 600 žurnalistų, kreipiasi į politikus ir perspėja – politikų bandymai kištis į visuomeninio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos – vadovo rinkimus yra netoleruoti, to negali būti demokratinėje šalyje, o visus šiuos procesus jau stebi tarptautinė bendruomenė, vertinanti žodžio laisvę pasaulio šalyse. Tad jei politikai Seime imsis iniciatyvos LRT vadovo konkurso metu koreguoti įstatymus, tai bus traktuojama ne tik kaip politikų bandymas užvaldyti LRT, bet ir numuš Lietuvą spaudos laisvės indekse žemyn iš pirmojo dešimtuko.

Seimas pritarė siūlymui naujai reglamentuoti Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – Asociacija) formavimo tvarką. Visuomenės informavimo įstatyme nebebus įtvirtintas Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių baigtinis sąrašas. Asociacijos nariais galės būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančios organizacijos.

Svarbią pergalę teisme laimėjo naujienų portalas 15min, kai redakcija apgynė visuomenės teisę žinoti apie nusikaltimus. Ši byla įeis į šalies žiniasklaidos istoriją.