Savaitės tema

Nevyriausybinės organizacijos "Psichikos sveikatos perspektyvos" vardu norime pakviesti Jus į greitus ir nemokamus mokymus, kur trumpai ir aiškiai aptarsime žurnalistams kylančias dilemas, pateiksime patarimų ir atsakysime į jūsų klausimus.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pabrėžė, kad dabar mūsų kalba nors archajiška, bet moderni, sauganti vertybes, bet atvira, vartojama kiekvienuose namuose, bet besiveržianti į pasaulio virtualiąją erdvę. Jis atkreipė dėmesį, kad žengdami į antrąjį šimtmetį turime galvoti apie perspektyvą, ir pristatė šešių žingsnių lietuvių kalbos ateities programą, kuri turėtų tapti pagrindu strateginiams valstybės dokumentams.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Kupčinskas ir Laurynas Kasčiūnas registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama prailginti dezinformaciją ir propagandą skleidžiančių internetinių puslapių veiklos blokavimo laikotarpį.

Vyriausioji rinkimų komisija, artėjant Rinkimų kodekso įsigaliojimo datai, patvirtino naujas Išorinės politinės reklamos taisykles, Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašą bei Rekomendacijas dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo. Pranešime akcentuojame pagrindines naujoves, susijusias su politinės reklamos skleidimu, kas bus tikrai aktualu artėjant kitų metų Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams.

Gerbiamieji skaitytojai, tikrai nemačiau tų arklių ir jų traukiamų vežimų, todėl negaliu tvirtinti, kad „Lietuvos paštas“ grįžo į XIX amžiuje ir anksčiau buvusią pašto pristatymo tvarką, tačiau tokias išvadas pasidariau iš to, kad didelė dalis birželio 30-ąją į „Lietuvos pašto“ logistikos centrą Kaune pristatytų mūsų siuntų su „XXI amžiumi“ adresatus (laikraščio platintojus) pasiekė tik liepos 13-ąją.

Rodos, skirtumas tik viena raidė, tačiau pietryčių Ukrainos miestą Siverską pavadinę Seversku galime nukreipti į miestą, esantį Rusijoje, taip pat Mirnas Rusijoje, o Myrnas ir Myrnė – Ukrainoje. Žinoma, pastarųjų mėnesių ir savaičių pranešimų kontekstas apie Rusijos karo veiksmus Ukrainos teritorijoje leidžia suprasti, kad apsirinkama dėl šaltinių – informacija ateina įvairiomis kalbomis: ukrainiečių, rusų, anglų, todėl rašyba įvairuoja. Pagrindu rekomenduojama imti oficialias ukrainietiškas vietovardžių formas, jas transkribuoti lietuviškais rašmenimis, o kiti rašybos variantai prireikus gali būti pateikiami skliaustuose.

Iniciatyvos „Skaidrumo akademija“ nuotoliniame renginyje „Antikorupcinė komunikacija: kodėl svarbu ne tik daryti, bet ir apie tai kalbėti?“ dalyvavo beveik 400 Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų ir įmonių atstovų. Savo patirtimi pasidalijo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), UAB „Rimi Lietuva“, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), AB „Ignitis grupės“ ir tiriamosios žurnalistikos atstovai.

Televizija (75 proc.) yra pagrindinis ES piliečių, ypač atstovaujančiųjų vyresniajai kartai, žinių šaltinis, rodo naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys. Apklausoje pateikiama išsami apžvalga apie žiniasklaidos naudojimo įpročius, pasitikėjimą įvairiais žiniasklaidos šaltiniais ir požiūrį į dezinformacijos keliamą grėsmę. Labiausiai ES piliečius domina nacionalinės politikos temos (50 proc. respondentų), tačiau nuo jų nedaug atsilieka Europos ir tarptautiniai reikalai (46 proc.) ir vietinės žinios (47 proc.).

Jau galime atsiversti naujausią, spaustuvės dažais kvepiantį vienintelį žurnalistų profesinės gildijos spausdintą žodį – almanachą „Žurnalistika 2022 (I)“. Rūsti gyvenimo realybė sudėliojo ir šių metų almanacho “Žurnalistika” pirmojo numerio temas. Vos aprimus pandemijai, pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose atsidūrė Rusijos karas Ukrainoje, šiurpindamas pasaulį kruvinais nusikaltimais. Orkai (šitaip socialinėse medijose pavadinta rusų kariauna) nusitaikė ir į civilius gyventojus, o jų pirmuoju taikiniu tapo ne tik savo šalį ginantys kariai, bet ir žurnalistai.

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai 2021 m. Lietuvoje valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę (129). Daugiau nei 4 proc. visų viešojo sektoriaus viešinimo bei informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis bei įstaigomis, turinčiomis sąsajų su politikais arba jų sutuoktiniais.

„Didžiausią grėsmę dezinformacija kelia pasėdama nepasitikėjimą ir abejonę, sužadindama neigiamas emocijas, ir visa tai poliarizuoja, nuteikia priešiškai ir radikalizuoja visuomenės nuotaikas. Kol kas Lietuvoje stebime nuomonės viršenybę prieš gilų žinojimą, o tai nejungia – skaldo, sėja nepagrįstai skeptišką žvilgsnį“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, tyrėja, viena iš DIGIRES tyrimo centro įkūrėjų dr. Auksė Balčytienė.

Sekmadienį, kai Lietuvos Bažnyčioje švenčiamos į šventadienį atkeltos Šeštinės, Kristaus žengimas į Dangų, bus minima 56-oji Pasaulinė socialinės komunikacijos diena. Kad tai – svarbus įvykis Visuotinės Bažnyčios gyvenime, patvirtina faktas, jog II Vatikano Susirinkimo metu tarp visų visuomeninės veiklos sričių tik žiniasklaidai buvo paskelbtas atskiras dokumentas „Inter Mirifica“.

Šį sekmadienį, gegužės 22 dieną Vilniaus Rotušėje įvyko dvidešimt pirmojo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija” nugalėtojų apdovanojimai. “Auksiniai kadrai” šiemet buvo įteikti septyniems fotografams - Artūrui Morozovui, Ričardui Grigui, Dmitrijui Matvejevui, Eimantui Geniui, Augustui Četkauskui, Mykolui Juodelei bei Vidmantui Balkūnui.

Gegužės 15 d. 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, Nacionalinio Kauno dramos teatro balkone ir Laisvės alėjoje, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekoje prasidės 58-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ ištikimiausius gerbėjus ir skaitytojus gegužės 15–29 d. kviečia net į 125 renginius visoje Lietuvoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, o virtualūs tiltai suteiks galimybę susitikti su poetais, gyvenančiais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Vokietijoje, Lietuvoje.

Šią dieną organizacija Reporteriai be sienų skelbia pasaulio šalių spaudos laisvės indeksą. Jo sąraše Lietuva šiemet užima aukštą devintąją vietą. Mūsų kaimynai: Estija net ketvirta, Latvija – 22-ra, Lenkija 66-ta, Baltarusija 153-čia, Rusija 155-ta.