Savaitės tema

Gerbiamieji skaitytojai, tikrai nemačiau tų arklių ir jų traukiamų vežimų, todėl negaliu tvirtinti, kad „Lietuvos paštas“ grįžo į XIX amžiuje ir anksčiau buvusią pašto pristatymo tvarką, tačiau tokias išvadas pasidariau iš to, kad didelė dalis birželio 30-ąją į „Lietuvos pašto“ logistikos centrą Kaune pristatytų mūsų siuntų su „XXI amžiumi“ adresatus (laikraščio platintojus) pasiekė tik liepos 13-ąją.

Rodos, skirtumas tik viena raidė, tačiau pietryčių Ukrainos miestą Siverską pavadinę Seversku galime nukreipti į miestą, esantį Rusijoje, taip pat Mirnas Rusijoje, o Myrnas ir Myrnė – Ukrainoje. Žinoma, pastarųjų mėnesių ir savaičių pranešimų kontekstas apie Rusijos karo veiksmus Ukrainos teritorijoje leidžia suprasti, kad apsirinkama dėl šaltinių – informacija ateina įvairiomis kalbomis: ukrainiečių, rusų, anglų, todėl rašyba įvairuoja. Pagrindu rekomenduojama imti oficialias ukrainietiškas vietovardžių formas, jas transkribuoti lietuviškais rašmenimis, o kiti rašybos variantai prireikus gali būti pateikiami skliaustuose.

Iniciatyvos „Skaidrumo akademija“ nuotoliniame renginyje „Antikorupcinė komunikacija: kodėl svarbu ne tik daryti, bet ir apie tai kalbėti?“ dalyvavo beveik 400 Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų ir įmonių atstovų. Savo patirtimi pasidalijo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), UAB „Rimi Lietuva“, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), AB „Ignitis grupės“ ir tiriamosios žurnalistikos atstovai.

Televizija (75 proc.) yra pagrindinis ES piliečių, ypač atstovaujančiųjų vyresniajai kartai, žinių šaltinis, rodo naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys. Apklausoje pateikiama išsami apžvalga apie žiniasklaidos naudojimo įpročius, pasitikėjimą įvairiais žiniasklaidos šaltiniais ir požiūrį į dezinformacijos keliamą grėsmę. Labiausiai ES piliečius domina nacionalinės politikos temos (50 proc. respondentų), tačiau nuo jų nedaug atsilieka Europos ir tarptautiniai reikalai (46 proc.) ir vietinės žinios (47 proc.).

Jau galime atsiversti naujausią, spaustuvės dažais kvepiantį vienintelį žurnalistų profesinės gildijos spausdintą žodį – almanachą „Žurnalistika 2022 (I)“. Rūsti gyvenimo realybė sudėliojo ir šių metų almanacho “Žurnalistika” pirmojo numerio temas. Vos aprimus pandemijai, pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose atsidūrė Rusijos karas Ukrainoje, šiurpindamas pasaulį kruvinais nusikaltimais. Orkai (šitaip socialinėse medijose pavadinta rusų kariauna) nusitaikė ir į civilius gyventojus, o jų pirmuoju taikiniu tapo ne tik savo šalį ginantys kariai, bet ir žurnalistai.

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai 2021 m. Lietuvoje valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę (129). Daugiau nei 4 proc. visų viešojo sektoriaus viešinimo bei informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis bei įstaigomis, turinčiomis sąsajų su politikais arba jų sutuoktiniais.

„Didžiausią grėsmę dezinformacija kelia pasėdama nepasitikėjimą ir abejonę, sužadindama neigiamas emocijas, ir visa tai poliarizuoja, nuteikia priešiškai ir radikalizuoja visuomenės nuotaikas. Kol kas Lietuvoje stebime nuomonės viršenybę prieš gilų žinojimą, o tai nejungia – skaldo, sėja nepagrįstai skeptišką žvilgsnį“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, tyrėja, viena iš DIGIRES tyrimo centro įkūrėjų dr. Auksė Balčytienė.

Sekmadienį, kai Lietuvos Bažnyčioje švenčiamos į šventadienį atkeltos Šeštinės, Kristaus žengimas į Dangų, bus minima 56-oji Pasaulinė socialinės komunikacijos diena. Kad tai – svarbus įvykis Visuotinės Bažnyčios gyvenime, patvirtina faktas, jog II Vatikano Susirinkimo metu tarp visų visuomeninės veiklos sričių tik žiniasklaidai buvo paskelbtas atskiras dokumentas „Inter Mirifica“.

Šį sekmadienį, gegužės 22 dieną Vilniaus Rotušėje įvyko dvidešimt pirmojo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija” nugalėtojų apdovanojimai. “Auksiniai kadrai” šiemet buvo įteikti septyniems fotografams - Artūrui Morozovui, Ričardui Grigui, Dmitrijui Matvejevui, Eimantui Geniui, Augustui Četkauskui, Mykolui Juodelei bei Vidmantui Balkūnui.

Gegužės 15 d. 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, Nacionalinio Kauno dramos teatro balkone ir Laisvės alėjoje, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekoje prasidės 58-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ ištikimiausius gerbėjus ir skaitytojus gegužės 15–29 d. kviečia net į 125 renginius visoje Lietuvoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, o virtualūs tiltai suteiks galimybę susitikti su poetais, gyvenančiais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Vokietijoje, Lietuvoje.

Šią dieną organizacija Reporteriai be sienų skelbia pasaulio šalių spaudos laisvės indeksą. Jo sąraše Lietuva šiemet užima aukštą devintąją vietą. Mūsų kaimynai: Estija net ketvirta, Latvija – 22-ra, Lenkija 66-ta, Baltarusija 153-čia, Rusija 155-ta.

„Vaidilos“ teatre įvyko geriausių radijo ir televizijos laidų konkurso „Pragiedruliai“ nugalėtojų apdovanojimų ceremonija. Konkurso „Pragiedruliai“ vertinimo komisija išaiškino tradicinio – jau dvidešimtąjį kartą paskelbto konkurso nominantus ir nugalėtojus – buvo išrinktos geriausios 2021 m. pirmą kartą transliuotos radijo ir televizijos laidos.

Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Susirinkimų įstatymo pakeitimams, uždrausdamas karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius.

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija vertindamos žurnalisto ir ilgamečio tautinės minties JAV lietuvių laikraščio „Dirva" vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Gedgaudo indėlį puoselėjant profesionalios žurnalistikos skatinimą atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje 2022-uosius metus paskelbė Vytauto Gedgaudo metais.

„Media4Change” apdovanojimai pasiekė dažniausiai stigmatizuotas grupes išgirdusias žiniasklaidos priemones ir tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konkurso „Ateities istorijos” apdovanojimų laureatus.