Savaitės tema

Remdamiesi dvidešimt metų siekiančia ekspertine patirtimi, mūsų komanda surinko konkrečius patarimus ir paaiškinimus, kurie leistų žurnalistams, nuomonės formuotojams, sprendimų priėmėjams ir tiesiog kiekvienam visuomenės nariui etiškai, pagarbiai ir, svarbiausia, jautriai kalbėti psichikos sveikatos ir negalios temomis.

Kaip ir kiekvienais metais visuomeninis transliuotojas pateikia metinę veiklos ataskaitą. LRT apžvelgė praėjusius metus ir išskyrė 20 pagrindinių veiklos reiškinių, kurie plačiau išanalizuoti 2020 metų ataskaitoje – LRT kuriamas turinys, kainuojantis vienam Lietuvos gyventojui 1,38 euro per mėnesį.

Visame kultūros lauke didžiausios pertvarkos palietė žiniasklaidą. Dešimtmečiais šviečiamąją ir informuojamąja funkciją atlikusios literatūrai, teatrui, kinui, dailei ir kitiems menams atstovavusios redakcijos privalėjo persitvarkyti. Vyriausieji redaktoriai ir kiti kūrybiniai darbuotojai neteko galimybės gauti aiškų, pastovų atlyginimą, nes iš biudžetinių visos įstaigos virto viešosiomis, o vienintelis kelias gyvuoti – projektų rašymas naujai susikūrusiems fondams.

Tautinių bendrijų dieną Media4Change kalbina Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos, jungiančios kelias žiniasklaidos priemones lenkų, rusų, anglų kalbomis, vadovą Ernest Alesin apie tautinių bendrijų žiniasklaidos vaidmenį etninėse bendruomenėse.

„Kvietimas ateiti ir pamatyti, kuris lydi pirmuosius jaudinančius Jėzaus susitikimus su mokiniais, yra taip pat kiekvieno tikro žmogiško bendravimo metodas, – rašo popiežius Pranciškus kreipimesi, skirtame Bažnyčioje minimai socialinio komunikavimo dienai. – Siekiant papasakoti apie gyvenimą, tampantį istorija, būtina palikti patogią išankstinę nuostatą „jau tai žinome“ ir išjudėti, eiti ir pamatyti, būti su žmonėmis, klausytis jų, stoti akistaton su tikrove, kuri mus visuomet nustebins kokiu nors aspektu“.

Sudėtingas lietuvių kalbos kelias. Ji, kaip didžiausioji vertybė, padėjo suvienyti tautą ir ištverti siaubingas negandas. Patriotiška, didvyriška, gražu. Tačiau grėsmės, pavojai nedingo. XXI amžiaus pradžioje tarp mąstančių lietuvių ir juos suprantančių kitataučių nedingsta nerimas: lietuvių kalba vejama iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, gujama iš disertacijų tekstų, viešuose renginiuose stengiamasi jos nebevartoti. Mokslininkų nuomone bendrinė lietuvių kalba prasta ir prastėja.

Naršydamas po Facebook‘ą netikėtai randu: “Apie tai galėtume paskelbti ir Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje www.lzs.lt. Kas parašys?, - klausia kalbininkė Jūratė Sofija Laučiūtė ir pateikia savo komentarą. Kreipiamąsi į mus, todėl jį ir skelbiu. Atleiskit, kad tik dabar, bet jis nei kiek nepaseno, aktualus ir šiandien.

Darbo pradžioje didesniu pasitikėjimu ir atvirumu paremtus santykius su šalies žiniasklaida žadėjusi kurti naujoji šalies Vyriausybė pasuko visiškai priešinga kryptimi. Valdantieji ne tik ignoravo Lietuvos žurnalistų bendruomenes vienijančių organizacijų prašymą įtraukti aktualijų žurnalistus, fotografus, operatorius į vakcinavimo prioritetų sąrašą, bet ir galiausiai pareiškė, kad šalies žurnalistai neatlieka valstybei svarbių funkcijų.

Klausydamas per visas žiniasklaidos priemones - per televizijos kanalus ir radiją (laikraščių, žurnalų neliečiu) - negaliu nesistebėti, kad bet kuris žurnalistų pakalbintas viešas „oratorius“ - Seimo narys, ministras, medikas, pedagogas, įstaigos vadovas, ūkininkas, pagaliau bet kas - visi, reikšdami savo asmeninę išmintį, neapsieina be tų viešąją lietuvių kalbą užplūdusių kalbėsenos ydų - parazitų: iš tikrųjų, pakankamai, išties, nepakankamai...

Praėję metai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo išskirtiniai ne tik gautų skundų skaičiumi, bet ir dėl suteiktų konsultacijų. Gauti 408 skundai (28 daugiau nei pernai), suteiktos 1179 konsultacijos. Tai taip pat daugiau nei pernai. Palyginus su 2016 m., ŽEIT suteikė beveik 4 kartus daugiau konsultacijų, skundų skaičius per šį laikotarpį padvigubėjo.

LRS Kultūros komitete Jūs rytoj spręsite, ar reikia politinio prievaizdo Lietuvos žurnalistams ir žiniasklaidai plačiąja prasme, t.y. ar reikėtų keisti esamą reguliaciją ir pasiduoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos norui inicijuoti darbo grupės Seime sukūrimą žiniasklaidos savireguliacijos klausimams spręsti. Šis klausimas yra platesnis nei bandoma tai suabstraktinti į paprastą darbo grupės sukūrimą, ir iš dalies politikus paverčiant atsakingais už būsimą sprendimą ir jo pasekmes. Mano nuomone, tai nėra sąžininga.

Kovo 29 dieną Lietuvos teismai nuotoliniu būdu pristatė 2020 m. veiklos ataskaitą ir kvietė diskutuoti apie žiniasklaidos ir Temidės rūmų santykį. Diskusijoje buvo paliesti ne tik pasitikėjimo teismais, bet ir teisingumo jausmo, kovos su korupcija klausimai ir jų atspindžių žiniasklaidoje problematika. Diskusijoje dalyvavo ir LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kviečiame Jus dalyvauti nuotoliniame tyrimo „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ pristatyme. Tyrimą Lietuvos kultūros tarybos užsakymu parengė Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija kartu su „Ateities visuomenės institutu“. Kovo 26 d. 13 val. kviečiame susipažinti su šio tyrimo rezultatais bei įsitraukti į diskusiją su kultūros bendruomenės atstovais, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kino centro ir kitų institucijų atstovais bei pačiais menininkais.

Lietuvos gyventojai supranta, kad neapykantos kalba yra netinkama ir pasisako prieš ją, tačiau dažnai ją klaidingai priskiria saviraiškos ar žodžio laisvei. Dažnas to nelaiko baustinu nusikaltimu. Absoliuti dauguma nežino, kad neapykantos kalba yra žmogaus teisių pažeidimas ir gali užtraukti teisinę atsakomybę.

Kai „Lietuvos paštas“ paskelbė apie tai, kad nuo kovo 1-osios „pilnu pajėgumu pradeda automatizuotą skirstymą“, nes esą Vilniaus logistikos centre dar lapkritį buvo įjungtas pirmasis konvejeris, per valandą galintis išskirstyti iki 12000 siuntinių, privalėjome prisitaikyti prie šios tvarkos. Tačiau...