Savaitės tema

Praėję metai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo išskirtiniai ne tik gautų skundų skaičiumi, bet ir dėl suteiktų konsultacijų. Gauti 408 skundai (28 daugiau nei pernai), suteiktos 1179 konsultacijos. Tai taip pat daugiau nei pernai. Palyginus su 2016 m., ŽEIT suteikė beveik 4 kartus daugiau konsultacijų, skundų skaičius per šį laikotarpį padvigubėjo.

LRS Kultūros komitete Jūs rytoj spręsite, ar reikia politinio prievaizdo Lietuvos žurnalistams ir žiniasklaidai plačiąja prasme, t.y. ar reikėtų keisti esamą reguliaciją ir pasiduoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos norui inicijuoti darbo grupės Seime sukūrimą žiniasklaidos savireguliacijos klausimams spręsti. Šis klausimas yra platesnis nei bandoma tai suabstraktinti į paprastą darbo grupės sukūrimą, ir iš dalies politikus paverčiant atsakingais už būsimą sprendimą ir jo pasekmes. Mano nuomone, tai nėra sąžininga.

Kovo 29 dieną Lietuvos teismai nuotoliniu būdu pristatė 2020 m. veiklos ataskaitą ir kvietė diskutuoti apie žiniasklaidos ir Temidės rūmų santykį. Diskusijoje buvo paliesti ne tik pasitikėjimo teismais, bet ir teisingumo jausmo, kovos su korupcija klausimai ir jų atspindžių žiniasklaidoje problematika. Diskusijoje dalyvavo ir LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kviečiame Jus dalyvauti nuotoliniame tyrimo „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ pristatyme. Tyrimą Lietuvos kultūros tarybos užsakymu parengė Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija kartu su „Ateities visuomenės institutu“. Kovo 26 d. 13 val. kviečiame susipažinti su šio tyrimo rezultatais bei įsitraukti į diskusiją su kultūros bendruomenės atstovais, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kino centro ir kitų institucijų atstovais bei pačiais menininkais.

Lietuvos gyventojai supranta, kad neapykantos kalba yra netinkama ir pasisako prieš ją, tačiau dažnai ją klaidingai priskiria saviraiškos ar žodžio laisvei. Dažnas to nelaiko baustinu nusikaltimu. Absoliuti dauguma nežino, kad neapykantos kalba yra žmogaus teisių pažeidimas ir gali užtraukti teisinę atsakomybę.

Kai „Lietuvos paštas“ paskelbė apie tai, kad nuo kovo 1-osios „pilnu pajėgumu pradeda automatizuotą skirstymą“, nes esą Vilniaus logistikos centre dar lapkritį buvo įjungtas pirmasis konvejeris, per valandą galintis išskirstyti iki 12000 siuntinių, privalėjome prisitaikyti prie šios tvarkos. Tačiau...

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG atlikta .lt domeno vardų analizė parodė, kad vos 7 proc., arba apie 2000 iš 28 000, registruotų ir potencialiai atitikmenis su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis galinčių turėti .lt domeno vardų užrašyti naudojant lietuviškos abėcėlės raides ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Visi likusieji, arba net 93 proc. registruotų .lt domeno vardų, yra švepli, t. y. užrašyti raidėmis be diakritikų – taško, brūkšnelio, nosinės ar varnelės. Apie tai, kodėl lietuviai internete švepluoja, kokią įtaką interneto vartojimas daro lietuvių kalbai apskritai ir kaip šveplavimas veikia bendrąjį asmens raštingumą, kalbamės su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku AUDRIU ANTANAIČIU.

Mus pasiekė gera naujiena: žinomas žurnalistas, ilgametis Akmenės rajono laikraščio redaktorius Leopoldas Rozga apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai". Šiuos apdovanojimus skiria Lietuvos Seimo kanclerio įsakymu penkeriems metams sudaryta vertinimo komisija, kurios pirmininkas dabar yra Stasys Kašauskas. Garbingo apdovanojimo proga kolegą Leopoldą kalbina LŽS svetainės www.lzs.lt redaktorius Vytautas Žeimantas.

Trečiadienį įvyko paskutinis darbo grupės posėdis dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo. Grupės vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Kernagis pažymi, kad pagrindinis darbo grupės tikslas buvo sudaryti sąlygas žurnalistams nemokamai ir laisvai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų bei užtikrinti visuomenės teisę žinoti.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. „Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Ji terodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą“. Taip apie tautą ir kalbą XIX amžiaus viduryje rašė Simonas Daukantas . Lietuvių kalba – seniausia gyva indoeuropiečių kalba, besigiminiuojanti su sanskritu. Ta proga skelbiame kolegos Ipolito Skridlos eilėraštį „Nuoskauda“.

Kalbos išsaugojimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tautos išlikimu. Vargu, ar verta kartoti žinomas tiesas apie savo kalbos puoselėjimą. Tad kodėl vėl apie tai prašnekome?

Nors kartais ir gali atrodyti priešingai, žodžio laisvė nesuteikia teisės sakyti visko, kas kabo ant liežuvio galo. Ypač, jei tai – žmonių žeminimas, menkinimas, diskriminavimas ar net raginimas susidoroti. Pasak žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės, tiriančios skundus dėl neapykantos kalbos viešojoje informacijoje, šią tiesą vis dar tenka priminti.

„Propagandos apsupty“ – taip vadinasi knyga, kurią parašė LŽS narys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro asistentas bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Viktor Denisenko. Šią knygą naujoje mokslo populiarinimo serijoje išleido Vilniaus universiteto leidykla.

Visuomenės informavimo asociacijoje preliminariai planuojame vasario 9 dieną surengti atvirą diskusiją apie savireguliacijos veikimą ir perspektyvas. Apžvelgsime esančia veiklą, tarptautinę patirtį ir padiskutuokime dėl ateities. Lauksime Jūsų idėjų dėl tokio renginio ir kviesime aktyviai dalyvauti. Jau kitą savaitę žinosime daugiau detalių. O kol kas kviečiame susipažinti su Prezidentūros pozicija.

Smagu vėl pasisveikinti su Jumis, mieli skaitytojai, atverčiant šių metų antrąją almanacho „Žurnalistika“ knygelę. Kaip ir pirmoji, ji išleista karantino sąlygomis - Covid – 19 virusas kaip reikiant įsisiautėjo Lietuvoje ir pasaulyje.