Savaitės tema

Prestižinės žurnalistinės Vytauto Gedgaudo vardo premijos laureatas RYTIS SABAS pasakoja apie rašomą naują knygą, apie planus kurti serialą ir naujus „Gaono kodo“ atradimus. Rytis neslepia, kad jei šiandien jam iš naujo reikėtų rašyti knygą „Gaono kodas“, ji būtų papildyta naujais personažais ir įvykiais. Tačiau tai, ko nespėta padaryti šioje knygoje, kūrybinėse dirbtuvėse virsta naujais planais ir projektais. Apie pandemiją ir kūrybą, apie praradimus ir atradimus kolegą Rytį kalbina DAINIUS RADZEVIČIUS.

Daug kam netikėtai gudai sukilo prieš neteisybę ir daug kam netikėtai vis dar kovoja nepaisant brutalių A. Lukašenkos represijų. Ir šio fronto priešakinėse linijose Baltarusijos žurnalistai. Baltarusijos kolegoms, kurie nukentėjo vykdydami profesinę pareigą, nuo šiol bus skiriama premija - Vilties Laisvės premija. Šios idėjos iniciatorius ir mecenatas ūkininkas, parlamentaras Kazys Starkevičius bei jo šeima ir dvi Lietuvos žurnalistų organizacijos.

„Mediaskopo“ analitikai ištyrė 2019-2020 metų žiniasklaidos pranešimus apie tėvystę bei motinystę ir atrado didžiulį disbalansą, kaip piešiami tėčio ir mamos portretai.

Per 8 mėnesius, kuomet Lietuva gyvena pandemijos sąlygomis, praktiškai neliko nei vieno sektoriaus, kurio vienaip ar kitaip nepalietė koronavirusas. Vieniems verslams šis pasaulinio masto iššūkis tapo rimtu išbandymu ir privertė iš esmės peržiūrėti verslo strategiją, tuo tarpu kitus palietė mažiau ir netgi atvėrė naujų galimybių. Visgi IT ir IRT sektorių, įvardijamų kaip vienų stabiliausių, atstovai į susiklosčiusią situaciją žvelgia su racionaliu optimizmu.

Lapkričio 16 dieną laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius nuotoliniu būdu dalyvavo pirmajame Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime, organizuotame Kanados ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijų. „Neramina tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau, nei karo zonose. Mes smerkiame visus išpuolius, represijas ir smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie yra persekiojami, sulaikomi ar net žudomi ne tik ginkluotų konfliktų, bet ir taikos metu“, – savo pasisakyme teigė L. Linkevičius.

Partijos ir jų sąrašų lyderiai paskelbė bent 532 apmokėtas reklamas „Facebook“ tinkle per paskutinį politinės kampanijos mėnesį. Kas penkta reklama buvo tikslinė, t.y. nukreipta į konkrečias gyventojų grupes (angl. „political targeting“). Politikai dukart dažniau žymėjo įrašus kaip politinę reklamą savo viešuose profiliuose negu privačiuose. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos penkių, daugiausiai palaikymo rugpjūčio mėn. pabaigos – rugsėjo mėn. pradžios apklausose sulaukusių, partijų ir jų sąrašų lyderių „Facebook“ paskyrų apžvalgos.

Melagingos naujienos šiandien yra itin dažnas reiškinys. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, šis reiškinys yra visada gyvas ir aktyvus, bet pastebimai suklesti visuomenei neramiu metu. „Baimė ir nerimas yra pats geriausias pagrindas paskleisti informaciją, nes žmonės jos patys aktyviai ieško. Bet kokia kaina siekiant situacijos paaiškinimo, ieškant atsakymų, nežinomybė priverčia lengviau patikėti bet kuo, net mažiausiu gandu. Tokia situacija dažnai pasinaudoja ir melagingų naujienų skleidėjai“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Spalio 24-31 dienomis vyksta gražia tradicija tapusi, šiais metais jau 10-oji tarptautinė konferencija, skirta paminėti UNESCO Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę (Global Media and Information Literacy (MIL) Week). Konferenciją pavadinimu „Resisting Disinfodemic: MIL for everyone, by everyone”, atspindinčiu pastarojo laiko aktualijas: dezinformacijos ir netikrų naujienų plitimą, ir Jaunimo forumą, nuolat lydintį konferenciją, nuotoliniu būdu organizuoja UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektorius ir Pietų Korėjos Respublika.

Pandemija paveikė visas mūsų gyvenimo sritis: nuo buities iki darbo ir tarpusavio santykių. Natūralu, kad prie šios naujos realybės turi prisitaikyti ir komunikacija – ne tik prekės ženklų, bet ir įmonių, ar institucijų, kaip kad Europos Sąjungos.

44 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai 2019 m. Lietuvoje valdė kas dešimtą žiniasklaidos priemonę (101). Iš viso pernai šalyje veikė 1125 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė www.STIRNA.info.

Baltarusijoje įsismarkavus protestams prieš sufalsifikuotus prezidento rinkimų rezultatus, brutaliais būdais trukdoma žurnalistams dirbti. Jėgos struktūrų darbuotojai tyčia naudoja prievartą – imasi smurto, gadina techniką, atiminėja laikmenas su filmuota medžiaga. Taip pat vaizdo įrašuose matyti, kad protestų akcijose į žurnalistus šaudytoma ir tai daroma tyčia – t.y., net tada, kai jie dėvi specialias liemenes su užrašais „PRESS“. Oficialiais duomenimis 2020 metais jau užfiksuoti 249 žurnalistų teisių pažeidimai.

Žymus Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas, LŽS narys Algirdas Matulevičius neseniai paminėjo savo amžiaus 80-ąją sukaktį. Nauja istoriko knyga – straipsnių rinkinys, kurį sudarė „Lietuvos aido“ techninio centro vadovė, žurnalistė, LŽS narė Loreta Nikolenkienė.

Pandemijos karantino ir pokarantininiu metu šalyje sporto varžybų nedaug. Su įdomumu žiūrėjome krepšininkų 3 prieš 3 varžybas iš Palangos. Varžybos įdomios, patrauklios, o jų komentavimas per TV atgrasus, nemalonus. Lygiai kaip ir 5 prieš 5, pilna svetimybių – ir žodžiai, ir slaviška, pažodinė vertalynė – sakinių konstrukcija rėžė ausį. Vėl buvo kartojama tai, kas buvo anksčiau kartojama. Buvo lyg ir naujienų: krepšininkas ant baudos ėjo! Gerai, kad ne ant kamščio užlipo. Tačiau kaip jis ant tos baudos ėjo ar lipo nesuprasi. Rusų kalbos gramatikos žodžių konstrukcijų komentatoriai vartojo daugybę.

Birželio 28 dieną mūsų kolegai, LŽS nariui, Lietuvos ir Vokietijos televizijos ir radijo žurnalistui Leonui Stepanauskui sukanka 95 – eri metai.

Neseniai LŽS spaudos fotografų skyrius savo vadove išrinko Evgenia Levin. Ta proga ją kalbina LŽS internetinio laikraščio www.lzs.lt redaktorius Vytautas Žeimantas.