Savaitės tema

Džiaugiuosi, kad viena iš trijų Kalbos komisijos pirmininko padėkų už lietuvių kalbos puoselėjimą, aktyvią šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, skirtą lietuvių kalbai populiarinti, jos prestižui kelti atkeliavo ir į mūsų laikraščio redakciją. Tai padėka – ne tik man, bet pirmiausia visai „Gyvenimo“ šeimai ir bendraminčiams, palaikantiems mūsų siekį rūpintis gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, krašto istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimu. Padėka dalinamės ir su visais šias vertybes puoselėjančiais mūsų žurnalistų bendruomenės nariais.

Jau baigėsi šeštą kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Per metus rinkimų organizatoriams buvo pasiūlyta 17 žodžių ir 50 posakių. Iš jų komisija sudarė balsavimo dešimtukus. Nuo sausio 20 d. iki vasario 21 d. vyko balsavimas portale „Alfa.lt“. Atskirai Metų žodį ir Metų posakį rinko ir komisija.

Seimo Kultūros komitetas vasario 7 d., antradienį, 10 val. rengia klausymus dėl Vyriausybės pateiktų Seimui įstatymų projektų, kuriais siekiama atnaujinti medijų rėmimo modelį, užtikrinantį paramos tvarumą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir prioritetines paramos sritis.

Sausio 24 d., žurnalistų globėjo šv. Pranciškaus Salezo liturginio minėjimo dieną, buvo paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia šių metų Pasaulinės socialinės komunikacijos dienos proga. Šis minėjimas kasmet švenčiamas septintąjį Velykų liturginio laiko sekmadienį. Šiemet tai bus gegužės 21 d.

Sausio 1 d. pradeda veikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), kurioje šios sistemos naudotojas galės viešai ir neatlygintinai ieškoti, peržiūrėti, analizuoti Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnyje nustatytus duomenis ir informaciją apie Lietuvoje veikiančias žiniasklaidos priemones ir kitus įstatyme nurodytus viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus – leidėjus, reklamos, viešųjų ryšių agentūras, nepriklausomus kūrėjus.

Prieš Kalėdas skaitytojus pasiekė antrasis šių metų almanacho „Žurnalistika“ numeris.

Per šių metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos apdovanojimus Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija „Žurnalistikos metraštininko" prizu pagerbė žurnalistą, publicistą Domijoną Šniuką, pirmąjį atkurtos Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką, ilgai dėsčiusį žurnalistiką Vilniaus universitete (beje, šių metų rudenį atšventusį garbingą 90 metų jubiliejų). Ta proga prisiminkime, kad "Žurnalistika" – Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis, leistas 1973–1991 m. ir nuo 2008 m. vėl atgaivintas – mini savo 50-metį.

Seimas pritarė Pašto įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-2309(2), papildydamas periodinių leidinių pristatymo paslaugos teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą, įtraukiant ne tik kaimo gyvenamųjų vietovių, bet ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratorius, o paslaugų teikimą užtikrinant Vyriausybės įpareigotam universaliosios pašto paslaugos teikėjui.

PRASIDEDA „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS" PRENUMERATA, kurią organizuoja leidybos įmonė KRIVENTA. Direktorius Kazimieras Matačiūnas. Prenumeratos kaina 79 Eur. su PVM. P R E N U M E R U O K I T E!***Jei kas dar nespėjo pateikti apie save informaciją „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJAI", tai dar galite padaryti. Tik paskubėkite. Žinios lauksiu vzeimantas@gmail.com

„Reklamos kalba: stilinga, įtaigi, laužanti normas?..“ – tokiu pavadinimu Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kviečia lapkričio 23 d. (trečiadienį) 15 val. rengiamo virtualaus Kalbos forumo dalyvius diskutuoti apie šiandienos reklamos kalbą.

Lapkričio 26 dieną Vilniaus Rotušėje įvyksiančiame LŽS XVIII suvažiavime planuojame eksponuoti kelias parodas ir kolegų išleistas knygas. Per pastaruosius metus daug kolegų parašė autorines knygas, sudarė, redagavo ir išleido visuomenei aktualių leidinių. LŽS suvažiavimo erdvė sudaro puikią progą pademonstruoti ką esame sukūrę, išleidę. Šią akciją kuruoja mūsų kolega, leidyklos „Kriventa“ vadovas Kazimieras Matačiūnas. Tel. 8 6824 7899. El. p. kriventa@kriventa.lt Laukiame Jūsų knygų, laukiame Jūsų dalyvavimo.

Neretai netgi juokas suima perskaičius ar nugirdus per tą mūsų LRT diskutuojančius, komunikuojančius, netgi paprasčiausiai dažnai mėgstančius prieš klausytoją, žiūrovą pasipuikuoti savo „intelektualia“ gražbylyste šnekorius. Kiek kartų kritikuotas, smerktas, taisytas pasakymas du, trys metai (= dveji, treji), o kai kurie Seimo nariai, net vienas kitas diktorius vis tą pačią klaidą kartoja.

Džiaugiamės daliai kultūros ir meno sektoriaus suteiktomis galimybėmis išgyventi ekonominio sunkmečio metu, tačiau esame nustebę jog pratęsiama lengvata ir toliau vykdomas diskriminacinis netolygumas ir skirtingų meno sričių kūrėjų supriešinimas. Dar 2021 m. liepos 5 dieną dėl šio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų netolygumo Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę pirmininkę ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. 2022 m. gegužės 11 dieną buvo kreiptasi su siūlymu atlikti išsamų tyrimą, apimanti įvairias meno sritis ir kūrybos formas, kaip PVM lengvatos meno kūriniams ar jų atlikimui galėtų suteikti abipuses naudas ir valstybei, ir kūrėjams. Deja, dabartinį sprendimą numatoma priimti neatsižvelgiant į visų kultūros ir meno lauko dalyvių situaciją, lengvatą taikant tik daliai jų, kitus ignoruojant, tarsi sunkmečio pasekmės jų nepalietė.

Antradienį pasirodė informacija, kad Lietuvos paštas, nepaisydamas leidėjams praėjusiais metais pristatyto 3 metų plano ir 100 proc. keltų įkainių, nusprendė vėl branginti leidinių pristatymo kainas. Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narių, tai lems, kad leidinio pristatymo kaina daugeliu atveju viršys leidinio kainą.

„Stengiausi bendradarbiauti, išgirsti ir greičiau spręsti iškilusias problemas seniūnijose, bendruomenėse bei atstovauti gyventojų interesus. Diskusijos, pokalbiai, susitikimai su gyventojais leido geriau suprasti, suvokti gyventojų poreikius, lūkesčius, atsakyti į jiems rūpimus klausimus arba nukreipti pas atsakingus darbuotojus, kad klausimai būtų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. (...) Nuoširdžiai kviečiu bendradarbiauti“, - taip savo veiklos 2021-aisiais ataskaitą baigia vienas iš Kauno rajono savivaldybės tarybos narių, prieš tai išvardinęs, ką konkretaus nuveikė, kur dalyvavo, kaip pateisino jį išrinkusių pakaunės gyventojų pasitikėjimą, ko nepasisekė atlikti. Miesto savivaldybės interneto puslapyje vaizdelis kitoks - kauniečiai rinkėjai neturi galimybės viešojoje erdvėje pamatyti savo išrinktų tarybos narių surašytų veiklos ataskaitų. Nei pamečiui, nei besibaigiant visai ketverių metų trukmės kadencijai. Ir pačius išrinktuosius gal kur nors sutikę iš veido net nepažintų, nes rinko „urmu“, pagal sąrašą. O kai šie tapo miesto politikais, juk ne kiekvienas jų „eina į žmones“, kad pabendrautų ir iš pirmų lūpų išgirstų, ko labiausiai reikia, kokių sprendimų gyventojai tikisi sulaukti iš savos valdžios. Šiaip iš gatvės atėjęs juk neprieisi nei prie savivaldybės tarnautojų, nei juo labiau - prie miesto mero.