Savaitės tema

Lapkričio 26 dieną Vilniaus Rotušėje įvyksiančiame LŽS XVIII suvažiavime planuojame eksponuoti kelias parodas ir kolegų išleistas knygas. Per pastaruosius metus daug kolegų parašė autorines knygas, sudarė, redagavo ir išleido visuomenei aktualių leidinių. LŽS suvažiavimo erdvė sudaro puikią progą pademonstruoti ką esame sukūrę, išleidę. Šią akciją kuruoja mūsų kolega, leidyklos „Kriventa“ vadovas Kazimieras Matačiūnas. Tel. 8 6824 7899. El. p. kriventa@kriventa.lt Laukiame Jūsų knygų, laukiame Jūsų dalyvavimo.

Neretai netgi juokas suima perskaičius ar nugirdus per tą mūsų LRT diskutuojančius, komunikuojančius, netgi paprasčiausiai dažnai mėgstančius prieš klausytoją, žiūrovą pasipuikuoti savo „intelektualia“ gražbylyste šnekorius. Kiek kartų kritikuotas, smerktas, taisytas pasakymas du, trys metai (= dveji, treji), o kai kurie Seimo nariai, net vienas kitas diktorius vis tą pačią klaidą kartoja.

Džiaugiamės daliai kultūros ir meno sektoriaus suteiktomis galimybėmis išgyventi ekonominio sunkmečio metu, tačiau esame nustebę jog pratęsiama lengvata ir toliau vykdomas diskriminacinis netolygumas ir skirtingų meno sričių kūrėjų supriešinimas. Dar 2021 m. liepos 5 dieną dėl šio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų netolygumo Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę pirmininkę ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. 2022 m. gegužės 11 dieną buvo kreiptasi su siūlymu atlikti išsamų tyrimą, apimanti įvairias meno sritis ir kūrybos formas, kaip PVM lengvatos meno kūriniams ar jų atlikimui galėtų suteikti abipuses naudas ir valstybei, ir kūrėjams. Deja, dabartinį sprendimą numatoma priimti neatsižvelgiant į visų kultūros ir meno lauko dalyvių situaciją, lengvatą taikant tik daliai jų, kitus ignoruojant, tarsi sunkmečio pasekmės jų nepalietė.

Antradienį pasirodė informacija, kad Lietuvos paštas, nepaisydamas leidėjams praėjusiais metais pristatyto 3 metų plano ir 100 proc. keltų įkainių, nusprendė vėl branginti leidinių pristatymo kainas. Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narių, tai lems, kad leidinio pristatymo kaina daugeliu atveju viršys leidinio kainą.

„Stengiausi bendradarbiauti, išgirsti ir greičiau spręsti iškilusias problemas seniūnijose, bendruomenėse bei atstovauti gyventojų interesus. Diskusijos, pokalbiai, susitikimai su gyventojais leido geriau suprasti, suvokti gyventojų poreikius, lūkesčius, atsakyti į jiems rūpimus klausimus arba nukreipti pas atsakingus darbuotojus, kad klausimai būtų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. (...) Nuoširdžiai kviečiu bendradarbiauti“, - taip savo veiklos 2021-aisiais ataskaitą baigia vienas iš Kauno rajono savivaldybės tarybos narių, prieš tai išvardinęs, ką konkretaus nuveikė, kur dalyvavo, kaip pateisino jį išrinkusių pakaunės gyventojų pasitikėjimą, ko nepasisekė atlikti. Miesto savivaldybės interneto puslapyje vaizdelis kitoks - kauniečiai rinkėjai neturi galimybės viešojoje erdvėje pamatyti savo išrinktų tarybos narių surašytų veiklos ataskaitų. Nei pamečiui, nei besibaigiant visai ketverių metų trukmės kadencijai. Ir pačius išrinktuosius gal kur nors sutikę iš veido net nepažintų, nes rinko „urmu“, pagal sąrašą. O kai šie tapo miesto politikais, juk ne kiekvienas jų „eina į žmones“, kad pabendrautų ir iš pirmų lūpų išgirstų, ko labiausiai reikia, kokių sprendimų gyventojai tikisi sulaukti iš savos valdžios. Šiaip iš gatvės atėjęs juk neprieisi nei prie savivaldybės tarnautojų, nei juo labiau - prie miesto mero.

Renginio metu buvo įteikti apdovanojimai ir žurnalistų kūrybinio konkurso „Organų donorystei – Taip!“ nugalėtojams. I vietos nugalėtoja tapo lrt.lt portalo žurnalistė Viktorija Lideikytė. II vietos nugalėtojomis tapo portalo „Rinkos aikštė“ žurnalistės Kristina Kasparavičė ir Rasa Jakubauskienė. III vietą užėmė „Prie kavos“ žurnalo žurnalistė Laura Auksutytė.

Iki metų pabaigos likus trims mėnesiams, laikraščių leidėjams ir leidinių prenumeratoriams vis dar nepasiūlytas modelis, pagal kurį būtų sklandžiai pristatoma regioninė ir kultūrinė spauda, atkreipia dėmesį Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė.

Nevyriausybinės organizacijos "Psichikos sveikatos perspektyvos" vardu norime pakviesti Jus į greitus ir nemokamus mokymus, kur trumpai ir aiškiai aptarsime žurnalistams kylančias dilemas, pateiksime patarimų ir atsakysime į jūsų klausimus.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pabrėžė, kad dabar mūsų kalba nors archajiška, bet moderni, sauganti vertybes, bet atvira, vartojama kiekvienuose namuose, bet besiveržianti į pasaulio virtualiąją erdvę. Jis atkreipė dėmesį, kad žengdami į antrąjį šimtmetį turime galvoti apie perspektyvą, ir pristatė šešių žingsnių lietuvių kalbos ateities programą, kuri turėtų tapti pagrindu strateginiams valstybės dokumentams.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Kupčinskas ir Laurynas Kasčiūnas registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama prailginti dezinformaciją ir propagandą skleidžiančių internetinių puslapių veiklos blokavimo laikotarpį.

Vyriausioji rinkimų komisija, artėjant Rinkimų kodekso įsigaliojimo datai, patvirtino naujas Išorinės politinės reklamos taisykles, Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašą bei Rekomendacijas dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo. Pranešime akcentuojame pagrindines naujoves, susijusias su politinės reklamos skleidimu, kas bus tikrai aktualu artėjant kitų metų Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams.

Gerbiamieji skaitytojai, tikrai nemačiau tų arklių ir jų traukiamų vežimų, todėl negaliu tvirtinti, kad „Lietuvos paštas“ grįžo į XIX amžiuje ir anksčiau buvusią pašto pristatymo tvarką, tačiau tokias išvadas pasidariau iš to, kad didelė dalis birželio 30-ąją į „Lietuvos pašto“ logistikos centrą Kaune pristatytų mūsų siuntų su „XXI amžiumi“ adresatus (laikraščio platintojus) pasiekė tik liepos 13-ąją.

Rodos, skirtumas tik viena raidė, tačiau pietryčių Ukrainos miestą Siverską pavadinę Seversku galime nukreipti į miestą, esantį Rusijoje, taip pat Mirnas Rusijoje, o Myrnas ir Myrnė – Ukrainoje. Žinoma, pastarųjų mėnesių ir savaičių pranešimų kontekstas apie Rusijos karo veiksmus Ukrainos teritorijoje leidžia suprasti, kad apsirinkama dėl šaltinių – informacija ateina įvairiomis kalbomis: ukrainiečių, rusų, anglų, todėl rašyba įvairuoja. Pagrindu rekomenduojama imti oficialias ukrainietiškas vietovardžių formas, jas transkribuoti lietuviškais rašmenimis, o kiti rašybos variantai prireikus gali būti pateikiami skliaustuose.

Iniciatyvos „Skaidrumo akademija“ nuotoliniame renginyje „Antikorupcinė komunikacija: kodėl svarbu ne tik daryti, bet ir apie tai kalbėti?“ dalyvavo beveik 400 Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų ir įmonių atstovų. Savo patirtimi pasidalijo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), UAB „Rimi Lietuva“, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), AB „Ignitis grupės“ ir tiriamosios žurnalistikos atstovai.

Televizija (75 proc.) yra pagrindinis ES piliečių, ypač atstovaujančiųjų vyresniajai kartai, žinių šaltinis, rodo naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys. Apklausoje pateikiama išsami apžvalga apie žiniasklaidos naudojimo įpročius, pasitikėjimą įvairiais žiniasklaidos šaltiniais ir požiūrį į dezinformacijos keliamą grėsmę. Labiausiai ES piliečius domina nacionalinės politikos temos (50 proc. respondentų), tačiau nuo jų nedaug atsilieka Europos ir tarptautiniai reikalai (46 proc.) ir vietinės žinios (47 proc.).