Savaitės tema

Siūlome didinti biudžetą Lietuvos (kultūrinei) žiniasklaidai remti nepriklausomai nuo to, per kurį fondą bus skirstoma parama, iki randant labiau subalansuotą sprendimą.

Rygoje (Latvijoje) vykusiuose komunikacijos apdovanojimuose „Mi:t&links. Baltic Communication Awards“ aukščiausio įvertinimo sulaukė LRT Baltijos kelio 30-mečio minėjimo kampanija „Tegul žydi laisvė“. Ji pripažinta geriausia integruotos komunikacijos kampanija Baltijos šalyse.

Visuomenės informavimo etikos komisija ragina leidėjus ir žurnalistus itin atsakingai vertinti publikuojamus kūrinius, tikrinti šaltinius, remtis tik kompetentingų institucijų bei specialistų išvadomis ir/ar rekomendacijomis, nedidinti įtampos ir neprisidėti prie panikos skleidimo.

Kalbos komisija jau šeštą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet apdovanojami daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autoriai: prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, doc. dr. Antanas Juozas Bražiūnas, prof. dr. Alvydas Kondratas, doc. dr. Donatas Markšaitis, prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, doc. dr. Albinas Palionis, prof. dr. Rymantas Tadas Toločka, prof. dr. Pranas Žiliukas, kultūros ir visuomenės veikėjas, leidėjas, poetas Juozas Žitkauskas, Lietuvių kalbos draugijos narė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė ir organizatorė Aldona Pauliukaitienė ir buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Tradicinių „Sraigių“ – VLKK apdovanojimų už kalbos puoselėjimą – įteikimo šventė vyks vasario 28 d. 14 val. į Lietuvos mokslų akademijos rūmuose.

Vasario 21 d. baigėsi trečią kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Tradiciškai vyko du balsavimai: visuomenės ir komisijos. Visuomenės balsavime portale Alfa.lt 2019-ųjų Metų žodžiu išrinktas GAISRAS, Metų posakiu – MES DZŪKAI – NE PASPIRTUKAI. Pirmoji vieta šiam posakiui atiteko ir nubalsavus komisijai. 2019-ųjų Metų žodžiu komisija išrinko TRINKELIZACIJĄ.

Europos žmogaus teisių fondas neabejoja Fondo ir ekspertų kvalifikacija ir vertinimo objektyvumu, tačiau nori atkreipti dėmesį į tautinių mažumų žiniasklaidos finansavimo klausimą.

Sausio 27 d. grupė Lietuvos internetinės žiniasklaidos priemonių atstovų kreipėsi į Lietuvos respublikos Seimo narius, prašydami nepritarti Seime svarstomoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas (ŽRF). Kreipimosi autoriai atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad minėtoms įstatymo pataisoms pritarianti „Interneto žiniasklaidos asociacija“ neturi įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje: „Pareiškiame, kad savo pritarimą Seime svarstomam Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimui (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) viešai išplatintame laiške išreiškusi „Interneto žiniasklaidos asociacija“ yra sudaryta tik iš 3 interneto portalų atstovų (delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt) ir neturi jokių įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje“, – rašoma 16-os interneto žiniasklaidos priemonių vadovų pasirašytame kreipimesi į Seimo narius.

Nuo 2018-ųjų, kai protestuodami dėl gerokai sumažinto finansavimo kultūros žurnalui „Literatūra ir menas“ išleidome tuščią numerį, iš esmės niekas nepasikeitė. Tuomet į susidariusią situaciją reagavo (bent taip deklaruota) Seimo kultūros komitetas: imtas svarstyti ir rengti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas. Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimas vietoj dabar veikiančio Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pristatytas kaip kultūrinės bendruomenės išprovokuotas veiksmas, siekiant pagerinti kultūrinės spaudos situaciją. Ar tikrai? Galiu drąsiai pareikšti: kultūrine spauda pasinaudota (praktiškai tuo buvau įsitikinęs nuo pat pradžių), pasinaudota tik kaip patrankų mėsa, priedanga

O kol kas, yra visiškai neaišku kokias tokiai Tarybai pavyktų parašyti gaires, kaip įvardintų visus pagrindinius kriterijus, kaip apibūdintų programas, ką Kultūros ministras patvirtintų (jo įtaka čia vis dėlto pasireikštų esmingai) – aišku tik tai, kad šiuose sprendimuose galės labiau pasireikšti komercinė spauda, kurių milijoniniai pelnai ėmė šiek tiek kristi. Žinote, dėl to mums ir buvo sunkiausia susigraudinti, nes visi kultūriniai leidiniai yra pelno nesiekiančios organizacijos ir dažnas svajoja apie tai, kaip vyriausio redaktoriaus algą pakelt iki bedarbio pašalpos. Tai prastas spektaklis. Atleiskit, bet mes įpratę prie kokybiškesnių reginių ir tekstų.

Dabar nuomonės formuotojams, reklamą socialiniuose tinkluose užsakantiems verslininkams bei kitiems suinteresuotiems asmenims pristatome Reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje gairės, parengtos po beveik metus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdytos Lietuvos nuomonės formuotojų reklamos stebėsenos.

Dėkoju už tą gražią premiją, ją skiriu seserims, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniui, Vilniaus universitetui, Žemaitijai, na, ir visai Lietuvai. Noriu, kad ji taip ir subyrėtų visur. Šiandieną mes švenčiame Laisvės dieną todėl, kad mūsų laisvės kova visuomet buvo sąskambyje su Tautos giesme, todėl mes laimėjo tą laisvės dieną.

Šiemet minėjome daug istorinių sukakčių, kurių svarba, bėgant metams, neblanksta ir tik stiprėja. 2019 metai buvo neeiliniai – Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) minėjo 90 - metį. Toliau tęsiame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Dezinformacijos ir propagandos reiškinių žiniasklaidoje tyrimas. Istorinis žurnalistikos vaidmuo”.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Prano Dovalgos 2019 metų premija įteikta istorinių – kultūrinių laidų režisieriui, LŽS ir NŽKA nariui Justinui Lingiui už televizijos laidų ciklą „Nežinoma Čekijos Lietuva". Jis tapo trečiuoju šios premijos laureatu.

Katalikiškų medijų atstovų susitikimas įvyko 2019 m. gruodyje Trinapolio rekolekcijų namuose Vilniuje. Kasmetiniame katalikiškos žiniasklaidos susirinkime dalyvavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupijos apaštališkasis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, įvairių katalikiškų medijų atstovai. Savo žiniomis apie pagrindinius komunikacijos bruožus bei veiklos principus dalijosi komunikacijos specialistas kunigas Gintaras Blužas.

Apie grėsmę lietuvių kalbai reikėtų kalbėti ne tik būsimuoju laiku, nes ta grėsmė jau labai seniai buvo iškilusi, egzistuoja šiuo metu, dirbtinai didinama toliau ir prestižas dėl besaikio anglų kalbos įsigalėjimo nuolat mažėja...