Savaitės tema

Vietinė žiniasklaida ir žurnalistai COVID-19 pandemijos metu žmonėms yra ypač svarbūs – iš jų sužinoma kritiškai svarbi informacija apie viruso plitimą ir apie tai, kaip apsaugoti savo draugus, šeimas bei bendruomenes. Žiniasklaida koronaviruso pandemijos metu dirba ypač sudėtingomis sąlygomis, maža to, dabartinė ekonominė krizė jai smogė pirmiausia. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją, šiandien įsteigtas Europos žurnalistikos COVID-19 paramos fondas, kurio paramą galės gauti vietinė Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, žiniasklaida.

Sprendžiant dėl COVID-19 viruso protrūkio kilusias kultūros sektoriaus problemas, Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui kompleksinei kultūros sektoriaus skatinimo programai papildomai skirti 5 mln. eurų.

Dėl paskelbto karantino susiklosčius sudėtingai situacijai redakcijose ir daugėjant paklausimų dėl teisinių darbo santykių reguliavimo. LŽS narius konsultuoja ir jų teises gina advokatų kontora Triniti, su kuria nuolatinio bendradarbiavimo sutartis pasirašyta siekiant stiprinti LŽS narių teisių gynimą. Dabar - advokato Nerijaus Kasiliausko atsakymai žurnalistams į šiuo metu dažniausiai užduodamus klausimus.

Maršrutus LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai sudarė pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) turimą informaciją, kaip po šalį judėjo naujuoju koronavirusu COVID-19 užsikrėtę asmenys. Žemėlapį galima rasti LRT.lt, duomenys nuolat atnaujinami. Pasitikrinkite, ar jūsų ten tuo pačiu metu nebuvo.

Asociacijos “Nacionalinė spauda”, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos ir Interneto žiniasklaidos asociacijos kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą DĖL KORONAVIRUSO ĮTAKOS LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS SEKTORIUI.

Siūlome didinti biudžetą Lietuvos (kultūrinei) žiniasklaidai remti nepriklausomai nuo to, per kurį fondą bus skirstoma parama, iki randant labiau subalansuotą sprendimą.

Rygoje (Latvijoje) vykusiuose komunikacijos apdovanojimuose „Mi:t&links. Baltic Communication Awards“ aukščiausio įvertinimo sulaukė LRT Baltijos kelio 30-mečio minėjimo kampanija „Tegul žydi laisvė“. Ji pripažinta geriausia integruotos komunikacijos kampanija Baltijos šalyse.

Visuomenės informavimo etikos komisija ragina leidėjus ir žurnalistus itin atsakingai vertinti publikuojamus kūrinius, tikrinti šaltinius, remtis tik kompetentingų institucijų bei specialistų išvadomis ir/ar rekomendacijomis, nedidinti įtampos ir neprisidėti prie panikos skleidimo.

Kalbos komisija jau šeštą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet apdovanojami daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autoriai: prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, doc. dr. Antanas Juozas Bražiūnas, prof. dr. Alvydas Kondratas, doc. dr. Donatas Markšaitis, prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, doc. dr. Albinas Palionis, prof. dr. Rymantas Tadas Toločka, prof. dr. Pranas Žiliukas, kultūros ir visuomenės veikėjas, leidėjas, poetas Juozas Žitkauskas, Lietuvių kalbos draugijos narė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė ir organizatorė Aldona Pauliukaitienė ir buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Tradicinių „Sraigių“ – VLKK apdovanojimų už kalbos puoselėjimą – įteikimo šventė vyks vasario 28 d. 14 val. į Lietuvos mokslų akademijos rūmuose.

Vasario 21 d. baigėsi trečią kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Tradiciškai vyko du balsavimai: visuomenės ir komisijos. Visuomenės balsavime portale Alfa.lt 2019-ųjų Metų žodžiu išrinktas GAISRAS, Metų posakiu – MES DZŪKAI – NE PASPIRTUKAI. Pirmoji vieta šiam posakiui atiteko ir nubalsavus komisijai. 2019-ųjų Metų žodžiu komisija išrinko TRINKELIZACIJĄ.

Europos žmogaus teisių fondas neabejoja Fondo ir ekspertų kvalifikacija ir vertinimo objektyvumu, tačiau nori atkreipti dėmesį į tautinių mažumų žiniasklaidos finansavimo klausimą.

Sausio 27 d. grupė Lietuvos internetinės žiniasklaidos priemonių atstovų kreipėsi į Lietuvos respublikos Seimo narius, prašydami nepritarti Seime svarstomoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas (ŽRF). Kreipimosi autoriai atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad minėtoms įstatymo pataisoms pritarianti „Interneto žiniasklaidos asociacija“ neturi įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje: „Pareiškiame, kad savo pritarimą Seime svarstomam Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimui (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) viešai išplatintame laiške išreiškusi „Interneto žiniasklaidos asociacija“ yra sudaryta tik iš 3 interneto portalų atstovų (delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt) ir neturi jokių įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje“, – rašoma 16-os interneto žiniasklaidos priemonių vadovų pasirašytame kreipimesi į Seimo narius.

Nuo 2018-ųjų, kai protestuodami dėl gerokai sumažinto finansavimo kultūros žurnalui „Literatūra ir menas“ išleidome tuščią numerį, iš esmės niekas nepasikeitė. Tuomet į susidariusią situaciją reagavo (bent taip deklaruota) Seimo kultūros komitetas: imtas svarstyti ir rengti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas. Žiniasklaidos rėmimo fondo (ŽRF) steigimas vietoj dabar veikiančio Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pristatytas kaip kultūrinės bendruomenės išprovokuotas veiksmas, siekiant pagerinti kultūrinės spaudos situaciją. Ar tikrai? Galiu drąsiai pareikšti: kultūrine spauda pasinaudota (praktiškai tuo buvau įsitikinęs nuo pat pradžių), pasinaudota tik kaip patrankų mėsa, priedanga

O kol kas, yra visiškai neaišku kokias tokiai Tarybai pavyktų parašyti gaires, kaip įvardintų visus pagrindinius kriterijus, kaip apibūdintų programas, ką Kultūros ministras patvirtintų (jo įtaka čia vis dėlto pasireikštų esmingai) – aišku tik tai, kad šiuose sprendimuose galės labiau pasireikšti komercinė spauda, kurių milijoniniai pelnai ėmė šiek tiek kristi. Žinote, dėl to mums ir buvo sunkiausia susigraudinti, nes visi kultūriniai leidiniai yra pelno nesiekiančios organizacijos ir dažnas svajoja apie tai, kaip vyriausio redaktoriaus algą pakelt iki bedarbio pašalpos. Tai prastas spektaklis. Atleiskit, bet mes įpratę prie kokybiškesnių reginių ir tekstų.

Dabar nuomonės formuotojams, reklamą socialiniuose tinkluose užsakantiems verslininkams bei kitiems suinteresuotiems asmenims pristatome Reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje gairės, parengtos po beveik metus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdytos Lietuvos nuomonės formuotojų reklamos stebėsenos.