Savaitės tema

Nepriklausomas ekspertinis įvertinimas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649. Jį atliko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis.

Kai tie, kurie galėjo spręsti, leido moterų lietuviškas pavardes, senjorų manymu, klaikiai darkyti, tada jau buvo pastebėta, jog tai kalbos griūties pradžia. Taip ir atsitiko: nuo pavardžių prie vardų, paskui prie trumpinimų, santrumpų ir kt. Prisimiršo marklinas (marksizmo leninizmo santrauka) ar tolimas, buvęs broliškas vietnamietiškas Lin So (pokalbyje Hanojuje buvau susipažinęs su studentu, kurio vardas Lin So, lietuviškai – Tarybų Sąjunga). Net merginų vardas Ninel (skaitykit Lenin nuo galo) nebedarė įspūdžio.

Galima tik pasidžiaugti, kad laikas nuo laiko televizijoje, spaudoje skiriama truputėliuką daugėliau laiko valstybinei kalbai, jos viešam vartojimui; pavyzdžiui, paaiškinama kokia vieno ar kito žodžio reikšmė ir kokiu žodžiu netinkamąjį reikėtų keisti ir pan., kas daro, anot lietuvių kalbos dideliausios žinovės, vienos televizijos laidos vedėjo pašnekovės, gėdą lietuvių kalbos mokovams ir kt. Net Klausimėlis neliko abejingas lietuvių kalbai ir domėjosi respondentų valstybinės kalbos supratimu, jo svarba. Pirmiausia turime nuoširdžiai prisipažinti, kad tų laidų, straipsnių ir pan. tikrai mažai, jų nepakanka, o dabartiniu globalizacijos laikotarpiu jų labai stokojama.

Netrukus pasirodysianti knyga „Kabinetas 339“ - žurnalistinis tyrimas, kuris, lyg įtemptas trileris atskleidžia tai, kas iš tiesų vyksta Lietuvos politikoje, o kartu iš vidaus parodo ir žurnalistikos virtuvę. Kviečiame daugiau apie šią knygą sužinoti iš pirmų lūpų - žurnalistai ir knygos autoriai Dovydas Pancerovas bei Birutė Davidonytė dalinasi knygos rašymo užkulisiais ir iššūkiais, kuriuos teko įveikti, kad ši knyga galėtų pasiekti kiekvieną skaitytoją.

Netradiciška konferencija Kėdainių Daugiakultūriame centre buvo skirta Vietovardžių metams, o jos pagrindinis akcentas − geografės, VU doc. dr. Filomenos Kavoliutės sudarytos ir neseniai išleistos knygos „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusiųjų kaimų knyga“ pristatymas.

Vilniuje tryliktą kartą surengtas vienintelis Lietuvoje tarptautinis fotožurnalistikos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas“. Pasaulinio lygio spaudos fotografų sukurtus fotopasakojimus sostinėje bus galima pamatyti iki lapkričio 29 dienos, erdvėje priešais Radvilų rūmų muziejų (Vilniaus g. 24).

Šios rekomendacijos skirtos profesionaliems žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Jų tikslas – padėti sukurti aukštus profesinius etikos standartus informuojant visuomenę vaizdu, garsu ar tekstu apie skirtingų lyčių (moterų ir vyrų) sportinę veiklą. Šiomis rekomendacijomis siekiama kurti gerąją praktiką ir padėti išvengti klaidų. Šis dokumentas parengtas vadovaujantis Tarptautinio olimpinio komiteto patvirtintomis „Lyčių vaizdavimo gairėmis“.

Krikščioniškoji žiniasklaida – tai ne reklama, bet komunikavimas protu ir širdimi, kalbėjimas apie tikrus faktus ir liudijimas, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą susitikęs su Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos nariais ir Vatikano informacijos tarnybų darbuotojais. Kalėdamas apie liudijimo svarbą, Pranciškus paminėjo naująjį kardinolą Sigitą Tamkevičių.

Popiežius kalboje italų regionų žurnalistams jų darbą pavadino didžiai reikšmingu. Vietiniai pranešimai neturėtų būti laikomi antraeiliais lyginant su nacionalinio masto pranešimais, pasakė Šventasis Tėvas pirmadienio audiencijoje Italijos visuomeninio transliuotojo Rai regionų redaktoriams.

Jau tradicija tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojame lietuvių kalbos taisykles, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Raštingumas – tai ne vien gebėjimas sudėlioti nosines ir kablelius, bet ir taisyklingas linksnių, gramatinių formų, terminų vartojimas. Šiemet rugsėjo 16 d. 14 val. Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Rugpjūčio 19-ąją, minima Pasaulinė fotografijos diena. XIX amžiuje atsiradusi galimybė užfiksuoti akimirką dar niekuomet nebuvo taip dažnai išnaudojama kaip šiandien, beveik kiekvienam kišenėje turint išmanųjį telefoną. Šia proga Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi 5 įžvalgomis apie tai, kaip telefonai pakeitė įprastą ir išpopuliarino mobiliąją fotografiją.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai pajuto, kad dabar tinkamas laikas plačiau papasakoti apie savo darbo specifiką. Jūsų dėmesiui pristatome pokalbį, kuriame kalbasi kultūros leidinių redaktoriai: Monika Krikštopaitytė („7 meno dienos“), Erika Drungytė („Nemunas“), Gytis Norvilas („Literatūra ir menas“), Giedrė Kazlauskaitė („Šiaurės Atėnai“), Neringa Černiauskaitė (Artnews.lt), Antanas Šimkus („Metai“)

Viešpaties Žengimo dangun iškilmėje, per Šeštines, tradiciškai jau 53-ąjį kartą minėta Vatikano II Susirinkimo pageidauta ir 1967 metais popiežiaus Pauliaus VI įsteigta Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių, žiniasklaidos diena. Tuo tikslu popiežius Pranciškus vėl paskelbė savo metinį kreipimąsi, šį kartą pavadintą „Mes esame vieni kitų nariai“.

"Brangūs broliai ir seserys! Nuo interneto atsiradimo Bažnyčia visuomet stengėsi plėtoti jo naudojimą, kad jis pasitarnautų susitikimui tarp žmonių ir visuotiniam solidarumui. Šia Žinia norėčiau dar kartą paraginti jus pamąstyti apie santykiu grindžiamo mūsų buvimo pagrindą bei reikšmę, kad žvelgdami į didžiulius šiandienos komunikavimo konteksto iššūkius iš naujo suvoktume žmogaus troškimą nelikti vienatvėje, - sako popiežius Pranciškus.

Maloniai kviečiame į poezijos ir muzikos vakarą gegužės 22 d., trečiadienį, 17 val. Rumšiškių kultūros centro kiemelyje (Rumšos g. 37, Rumšiškės, Kaišiadorių r.). Vakare bus įteikta Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premija: Dovilei Zelčiūtei už eilėraščių knygą „Prieglaudos miestai“ („Kauko laiptai“, 2018) ir Stasiui Lipskiui už biografinę knygą apie J. Aisčio gyvenimo dramą „Ilgesio elegijos“ („Žuvėdra“, 2019).