Savaitės tema

2019 m. sausio 2 d. Seime registruotos Visuomenės informavimo įstatymo 19, 31, 341 ir 48 straipsnių pataisos (toliau – VIĮ pataisos) sukėlė nemažai diskusijų žiniasklaidos priemonėse. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) iniciatyva dėl VIĮ pataisų, visų pirma, susijusi su 2018 m. gruodžio mėn. įsigaliojusia peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, kurios nuostatas per 21 mėn. nuo jos priėmimo kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė privalo perkelti į savo nacionalinę teisę.

Nauja LRT įstatymo redakcija turi būti gerai apgalvota, negali būti priimta skubotai nesulaukus Konstitucinio teismo išvados dėl laikinosios Seimo tyrimo komisijos LRT veiklai tirti ir Seimo verdikto dėl jos parengtų išvadų, kurias Seimas kartą jau yra atmetęs. Taip pat būtų išmintinga sulaukti, kol bus išspręstas LRT kuruojančios institucijos vadovo – Kultūros ministro – klausimas. Taip komentavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė po to, kai LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kartu su kitais LVŽS frakcijos Seimo nariais užregistravo naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakciją.

Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto bei jo studentų rengtoje diskusijoje paaiškėjo, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl informacijos apie savižudybių bei bandymų nusižudyti atvejus neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų. Pataisas priėmę politikai nesitarė nei su psichologais, nei su žurnalistais.

Pastaruoju metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) pastebi vis daugiau pavojingų tendencijų Lietuvos žiniasklaidoje paplitusiuose autoriniuose komentaruose. Tokių komentarų autoriai vis dažniau ignoruoja kalbos kultūrą, nešališkumą, jų tekstuose pateikiama informacija ir žodžiai balansuoja ties etikos ir elementaraus padorumo riba.

Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su partneriais skelbia geriausių Lietuvos žurnalistinių darbų konkursą „Skaidrumas – visų mūsų rankose 2018“, kurio nugalėtojai bus paskelbti Tarptautinės antikorupcijos savaitės metu gruodžio 6 d. 14 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Lietuvos žurnalistų bendruomenės darbas ginant prieigą prie informacijos ir žodžio laisvę įvertintas tarptautiniu apdovanojimu. Žurnalistų solidarumas, grąžinęs prieigą prie Registrų centro duomenų bei privedęs prie skandalo dėl sunaikinto vyriausybės pasitarimo įrašo, pelnė tarptautinį Peterio Greste vardo apdovanojimą už nuopelnus žodžio laisvei.

Lietuvos Respublikos Seime vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-mečiui paminėti skirti renginiai: Sąjūdžio žurnalisto ir fotografo Zino Kazėno parodos „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22-23 d.“ atidarymas bei apskritojo stalo diskusija „Sąjūdžio vizija ir realybė“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė į išskirtinės ir aktualios knygos „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai pristatymą ir diskusiją apie Šaltojo karo laikų informacinę priešpriešą. Renginys vyks spalio 18 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje (II aukštas).

Lietuvos žurnalistų bendruomenės vardu prašome Jūsų nedelsiant priimti sprendimus atverti žiniasklaidai Registrų centro duomenis. Rugsėjo 14 dieną be išankstinio perspėjimo ir be konsultacijų su žurnalistų bendruomene Registrų centras nutraukė daugelį metų galiojusią praktiką pagal žurnalistų užklausas neatlygintinai pateikti registrų duomenis.

Siekdama užtikrinti tinkamą informacijos laisvės principo įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas rinkti, gauti bei skleisti informaciją, Susisiekimo ministerija siūlo užtikrinti teisę žurnalistams nemokamai naudotis registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenimis.

Šiandien Europos Parlamente vykusioje diskusijoje apie nepriklausomų nacionalinių transliuotojų vaidmenį Europos demokratijos procese man teko pasisakyti apie tai, kad nerimauju būtent dėl LRT nepriklausomumo.

Vilniaus politikos analizės instituto tiriamosios žurnalistikos konkurso tikslas – skatinti nešališkus ir nuodugnius žurnalistinius tyrimus, padedančius visuomenei geriau suprasti Lietuvos socialinius, ekonominius, politinius iššūkius ir problemas, ginančius visuomenės interesą, žmogaus teises, analizuojančius nacionalinio ir regioninio lygmens viešojo valdymo atvirumą, veiksmingumą ir skaidrumą, socialinės atskirties priežastis, visuomenės atsparumą išorės grėsmėms.

Visuomenės informavimo etikos komisija, skelbdama šį viešą kreipimąsi, siekia atkreipti redakcijos ir skaitytojų dėmesį, kad atsakymo teisės užtikrinimas tapo rimtu iššūkiu dienraščiui „Lietuvos rytas“.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba skelbia kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamųjų projektų, kuriems per Fondą gali būti suteikta valstybės dalinė finansinė parama 2019 m., konkursą. Užpildytos nustatytos formos paraiškos priimamos iki 2018 m. spalio 1 d. adresu: Vokiečių g. 4, LT-01130 Vilnius. Siunčiant paštu galioja spalio 1 d. spaudas.

Po individualizmo triumfo privalo ateiti bendruomeniškumas, kolektyvinis sutarimas, kuris atsigręžtų į akivaizdžius pavojus, prisiimtų atsakomybę už tautos išlikimą. Reikalingas antrasis atgimimas. Lietuviškasis renesansas. Paradoksalu, kad tai, kas atvedė Lietuvą prie šitos krizės, turbūt padės jai atgimti iš naujo.