Savaitės tema

Lietuvos Respublikos Seime vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-mečiui paminėti skirti renginiai: Sąjūdžio žurnalisto ir fotografo Zino Kazėno parodos „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22-23 d.“ atidarymas bei apskritojo stalo diskusija „Sąjūdžio vizija ir realybė“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė į išskirtinės ir aktualios knygos „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai pristatymą ir diskusiją apie Šaltojo karo laikų informacinę priešpriešą. Renginys vyks spalio 18 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje (II aukštas).

Lietuvos žurnalistų bendruomenės vardu prašome Jūsų nedelsiant priimti sprendimus atverti žiniasklaidai Registrų centro duomenis. Rugsėjo 14 dieną be išankstinio perspėjimo ir be konsultacijų su žurnalistų bendruomene Registrų centras nutraukė daugelį metų galiojusią praktiką pagal žurnalistų užklausas neatlygintinai pateikti registrų duomenis.

Siekdama užtikrinti tinkamą informacijos laisvės principo įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas rinkti, gauti bei skleisti informaciją, Susisiekimo ministerija siūlo užtikrinti teisę žurnalistams nemokamai naudotis registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenimis.

Šiandien Europos Parlamente vykusioje diskusijoje apie nepriklausomų nacionalinių transliuotojų vaidmenį Europos demokratijos procese man teko pasisakyti apie tai, kad nerimauju būtent dėl LRT nepriklausomumo.

Vilniaus politikos analizės instituto tiriamosios žurnalistikos konkurso tikslas – skatinti nešališkus ir nuodugnius žurnalistinius tyrimus, padedančius visuomenei geriau suprasti Lietuvos socialinius, ekonominius, politinius iššūkius ir problemas, ginančius visuomenės interesą, žmogaus teises, analizuojančius nacionalinio ir regioninio lygmens viešojo valdymo atvirumą, veiksmingumą ir skaidrumą, socialinės atskirties priežastis, visuomenės atsparumą išorės grėsmėms.

Visuomenės informavimo etikos komisija, skelbdama šį viešą kreipimąsi, siekia atkreipti redakcijos ir skaitytojų dėmesį, kad atsakymo teisės užtikrinimas tapo rimtu iššūkiu dienraščiui „Lietuvos rytas“.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba skelbia kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamųjų projektų, kuriems per Fondą gali būti suteikta valstybės dalinė finansinė parama 2019 m., konkursą. Užpildytos nustatytos formos paraiškos priimamos iki 2018 m. spalio 1 d. adresu: Vokiečių g. 4, LT-01130 Vilnius. Siunčiant paštu galioja spalio 1 d. spaudas.

Po individualizmo triumfo privalo ateiti bendruomeniškumas, kolektyvinis sutarimas, kuris atsigręžtų į akivaizdžius pavojus, prisiimtų atsakomybę už tautos išlikimą. Reikalingas antrasis atgimimas. Lietuviškasis renesansas. Paradoksalu, kad tai, kas atvedė Lietuvą prie šitos krizės, turbūt padės jai atgimti iš naujo.

Galime pasidžiaugti Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva. Jai pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir didžiausios Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonės rugpjūčio 28 dieną pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje.

Augantis socialinių tinklų naudojimas keičia žmonių kasdieninius įpročius. Socialiniuose tinkluose šiuo metu ypač populiarūs nuomonės lyderiai – tinklaraštininkai, įžymybės, visuomenės veikėjai, tam tikros srities ekspertai ar tiesiog aktyvūs entuziastai, kurių komentarai, išsakyta nuomonė ar požiūris daro poveikį tinklų vartotojams, savanoriškai sekantiems lyderius.

Lietuvoje atsiranda naujovė – Kultūros pasas. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją. Dabar jau bus skelbiami kvietimai kultūros ir meno įstaigoms, menininkams bei edukatoriams teikti pasiūlymus, ką įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį. “Atsiradęs Kultūros pasas numato kultūros paslaugų plėtrą jauniems žmonėms ir valstybės finansavimą. Manau, kad galima būtų padiskutuoti ir apie galimybę įtraukti į paslaugas ir spaudos prenumeratą ir padidinti finansavimą, “ – sako LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Nesuprantame, kodėl norima didinti valstybės reguliavimą žiniasklaidai? Norėdami padėti žiniasklaidai tapti skaidresnei, o žurnalistams – saugesniems, turėtume orientuotis į savireguliaciją, o ne valstybinę žiniasklaidos kontrolę. Žurnalistai ne politikų prašė apsaugoti žiniasklaidą ir juos pačius nuo persekiojimo, o kad tai darytų įstatymai“, - sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas.

Lietuvos retransliuotojus vienijančios organizacijos – Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija – ir autorių teises ginančios Kolektyvinio administravimo asociacijos AVAKA, LATGA ir AGATA pasirašė ilgalaikį bendradarbiavimo susitarimą. Jis numato, kad Lietuvos kabelinių televizijų operatoriai per 9 metus Kolektyvinio administravimo asociacijoms sumokės per 22 mln. eurų, kuriuos šios paskirstys autoriams ir gretutinių teisių turėtojams.

Dabar veikia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Žurnalistams, rašantiems apie nepilnamečius, iškyla daug problemų: ką galima rašyti, o ko geriau vengti, ar iš viso apie tai nerašyti? Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, vadovaujama Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės, atsako į mums rūpimus klausimus.