2020 m. rugsejo 29 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas

 

2013-11-27Seime įvyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Ukrainos, Moldavijos, Gruzijos atstovai

Seimo spaudos konferencijų salėje lapkričio 28 d., ketvirtadienį 13 val. įvyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka, Parlamentinio demokratijos forumo pirmininkas Emanuelis Zingeris, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Vitalijus Kaliužnijus (Vitaliy Kalyuzhnyi), Moldovos Respublikos Parlamento Užsienio reikalų ir Europos Integracijos komiteto pirmininkė Ana Gucu (Ana Guţu), Gruzijos Parlamento Užsienio ryšių komiteto pirmininkas Tedas Džaparidze (Tedo Japaridze).

2013-11-22Žurnalistai gali pristatyti naujus kultūros projektus (3)

Ką tik kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė, kiti tarybos nariai pristatė kultūros politiką 2014 metams, kultūros finansavimo gaires ir Lietuvos kultūros tarybos darbo prioritetus. Džiugi naujiena, kad jau dabar ir iki gruodžio 13 dienos kultūros projektų autoriai galės teikti paraiškas ir pretenduoti į LKT finansavimą.

2013-11-18Švedijoje atskleidęs šaltinį žurnalistas baudžiamas, Lietuvoje atvirkščiai – persekiojamas už tai, jog neatskleidžia (4)

Taigi dar prieš 20 metų mes mokėmės, ir, kaip atrodė, išmokome naudotis spaudos laisve, kol kratos ir žurnalistų sulaikymai neatskleidė mūsų visuomenės valdžios institucijų negebėjimą veikti demokratinėje visuomenėje. Atrodo, lyg tai numatydamas minimas knygos autorius mus perspėjo: „Spaudos, radijo ir televizijos laisvė gali būti reglamentuojama bendruose įstatymuose ir taisyklėse. Tačiau įstatymai ir taisyklės turi atitikti visuomenės sampratą apie tai, kas yra dora ir teisėta“. O kas vyksta mūsuose?

2013-11-13Žurnalistas ir biblioteka (4)

Turbūt nesumeluosiu sakydamas, kad nėra nei vieno žurnalisto, kuris nebuvo užsukęs į biblioteką. Rašau “turbūt”, nes žinau, kad daugelis mano kolegų visa galva neriasi į internetą, bibliotekose sukautus lobius pasilikdami ateičiai, kai bus daugiau laiko. O to laisvesnio laiko vis nėra ir nėra. Tačiau vaikystėje buvo mokyklų bibliotekos, jaunystėje, studijuojant aukštuosius mokslus – universitetų bibliotekos. Taigi vis ten buvome, esame atvertę ne vieną knygą.

2013-10-31Žurnalistas ir menas turi būti neatskiriamos sąvokos

Dabar Žurnalistų namuose veikia mano kūrybos paroda. Esu žurnalistas, bet negaliu pamiršti ir savo antrosios – dailininko specialybės. Todėl man visada džiugu Parodų salėse sutikti kolegas žurnalistus, padiskutuoti prie vieno kito darbo. Žinoma, kai kurie dalykai, kurie gali praversti žurnalistinėj praktikoj lieka neaptarti.

2013-10-31Baltijos šalių draugystė. O koks žurnalistų indėlis? (4)

Draugauja kultūros darbuotojai, teatralai, kinematografininkai, rašytojai, dailininkai... Beje, šiame sąraše pasigendu kolegų žurnalistų. Tiesa, mūsiškiai su latvių žurnalistais sužaidė draugiškas futbolo rungtines ir net juos nugalėjo. Bet to, manau, maža. Aktyvesnis profesionalus Lietuvos žurnalistų ryšys su kaimynais latviais ir estais tikrai pasitalkintų Baltijos šalių draugystei.

2013-10-18Žiniasklaida: pokyčių fronto linija (2)

Naujienos Lietuvos žiniasklaidos rinkoje nelabai džiuginančios. Neseniai UAB „15 min“ paskelbė apie tai, kad vėl rengiasi mažinti savo darbuotojų skaičių. Šio leidinio, kuris šiandien liko tik internetinės erdvės žaidėju, likimas yra gana simptomatiškas. Startavęs kaip sėkmingas nemokamai platinamas dienraštis (pirmas toks leidinys Lietuvoje, kurio, drįstų teigti, nepranoko greitai atsiradę mėgdžiotojai) jis vėliau neatlaikė rinkos svyravimų. Iš pradžių sumažinęs savo tiražą ir periodiškumą, „15 minučių“ po kurio laiko transformavosi į gana įdomų ir kokybišką savaitraštį, tačiau ir tai nepadėjo išsaugoti popierinės leidinio versijos. Atrodo, kad ir internetinis leidinio likimas nėra rožėmis klotas.

2013-10-15Fantominė žiniasklaida Lietuvoje (1)

Kalba eina apie rusakalbę žiniasklaidą Lietuvoje. Svarbu – ne apie rusišką žiniasklaidą, o būtent apie lietuviškas žiniasklaidos priemones, kurios leidžiamos rusų kalba. Kažkas gali pasakyti: na ir gerai. Pagaliau. Kuo greičiau ji visiškai išniks, tuo bus geriau ir visiems ramiau. Tai netiesa. Rusakalbė žiniasklaida Lietuvoje atlieka netikėtą, bet gana svarbų vaidmenį.

2013-10-04Kreipimasis į žurnalistus dėl 10 aktualiausių žurnalistinės etikos dalykų (8)

Laba diena, kolegos, Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija, siųsdama šį Kreipimąsi į žurnalistus dėl 10 aktualiausių profesinės etikos dalykų, yra įsitikinusi, kad kalbėjimas apie profesinę etiką – tai gera galimybė mokytis bendrai ginti savo teises nuo siekių suvaržyti žurnalistikos laisvę.

2013-10-04Terorizmas ir informacija (4)

Koks yra pagrindinis teroristo ar teroristinės organizacijos ginklas? Atsakant į šį klausimą neverta bandyti prisiminti visas priemones, kurios yra naudojamos teroro aktų vykdymui. Seniai žinoma, kad tikruoju teroro išpuolių taikiniu tampa ne žmonės atsitiktinai atsidūrę sprogimo ar susišaudymo epicentre, o visų kitų, likusių gyventi, protai ir jausmai. Teroro akto siekis – pasieti baimę, išjudinti visuomenės pozicijas – versti abejoti valdžios, kariuomenės, jėgos struktūrų efektyvumu. Padaryti tai galima tik kuo plačiau paskleidus žinią apie teroro aktą, todėl pagrindiniu teroristų ginklu galima pavadinti informaciją.

2013-09-30Klausimas žurnalistui: kur ir kaip egzistuoja menas? (4)

Parodų salėse džiugu sutikti kolegas žurnalistus, padiskutuoti prie vieno kito darbo. Žinoma, kai kurie dalykai, kurie gali praversti žurnalistinėj praktikoj lieka neaptarti. Gal šis straipsnelis nors maža dalimi kompensuos šį stygių. Manau, kad stovėdamas prie dailės kūrinio – paveikslo, skulptūros ar gilindamasis į vaizdą grafikos lakšte, kiekvienas susimąsto, kodėl vienas darbas kažkuo patraukia, sudomina ir tarsi atsiveria savąja tiesa, kuri nėra apčiuopiama, nėra lengvai suformuluojama žodžiais, tačiau neabejoji, kad kūriniu atskleidžiama tiesa, kurią gal tik nujauti, tačiau suvoki, kad prieš tave vis dėlto tikras meno kūrinys, meno kalba bylojantis tiesą.

2013-09-24O GAL REIKALINGA ATSKIRA PROGRAMA LIETUVIŠKAI SPAUDAI REMTI?  (6)

Mūsuose spaudos materialiniai reikalai dažniausiai ginami kovose dėl siaubūno PVM mažinimo. Ir jau metų metai kartojasi panašūs vaizdai: viena valdantieji didina, kiti dar labiau padidina, tada tretieji atėję valdžion sumažina. Manyčiau, jog lietuviškajai spaudai apskritai nereikia PVM mokesčio. Tačiau siaubūnas PVM nustatomas įstatymu, o prieš įstatymą visi leidiniai lygūs, tačiau tikrovėje nelygūs pagal išteklius. Ką turiu galvoje? Ogi tai, jog kitos valstybės stengiasi ir padeda kitakalbiams. Taigi, sakysime, kitakalbiai organizaciniai junginiai naudojasi mūsų šalies PVM lengvata plius parama iš kitos valstybės. O ką daryti lietuviškai spaudai ir kaip turi elgtis knygnešė valstybė, vengianti šios naštos? Ogi teikti pagalbą. Bet kaip?

2013-09-20Kultūrinių ir ekologinių leidinių vaivorykštė neturi išblėsti (3)

Šiandien daugelis kultūrinių ar ekologinių leidinių iš spaustuvių iškeliauja su užrašu ant pakuotės 2 -2,5, ar net 1 tūkst. egzempliorių tiražu. Nemažai leidinių dėl vienokių, ar kitokių priežasčių jau paliko ”spaudos vaivorykštę”, kiti – neišvengiamai verčiami negaluoti ir pagaliau visai išnykti. “Sergančios” spaudos diagnozę savo analitiniame straipsnyje ”Matomi ir nematomi, bet juntami pokyčiai žiniasklaidoje” (Žurnalistika, almanachas, 2012(II) bando nustatyti dr. Jonas Vėlyvis. Jis rašo: “Knygų bei periodinių leidinių rinka po 1990 m. labai smarkiai susitraukė ir tai mažiau, manyčiau, atspindi ne tik visuomenės požiūrį į kultūrą bei švietimą (ekologinį švietimą taip pat, J.S.), bet ir kur kas daugiau valstybės politiką šioje srityje.”

2013-09-15Žurnalistas ir lietuvių kalba (7)

Šio rašinio tema prieš kelias dešimtis metų pasirodytų visiškai neaktuali. Tada Lietuva tapo laisva, baigėsi brutalus „didžiosios“ rusų kalbos brukimas į mūsų savastį – į mokslą, švietimą, kultūrą, buitį, net į lietuviškus vaikų darželius. Su Sąjūdžio banga atsirado daug naujos periodinės spaudos, kalbėjome lietuviškai garsiai ir išdidžiai. Atrodė, kad tai amžiams. Deja.

2013-09-08„Sodra“ atsisako dalies ryšių su visuomene specialistų. Kam tai naudinga? (13)

Liūdna tiesa - dešimtyje „Sodros“ teritorinių skyrių naikinamos ryšių su visuomene specialistų pareigybės.Laikraštyje „Sekundė“ radau štai tokį šio žingsnio paaiškinimą: „Pareigybės naikinamos siekiant geresnės „Sodros“ komunikacijos ir klientų aptarnavimo“. Toks paaiškinimas yra daugiau negu keistas. Juolab, kad vietoje atleistų ryšių su visuomenė specialistų atsiranda tik keletas etatų klientų priėmimo administratoriams
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media