Žiniasklaida Lietuvoje

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) neseniai atliktas tyrimas parodė, kad užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų platformos „Netflix“ populiarumas Lietuvoje 2021 m., palyginus su praėjusiais metais vėl augo.

2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą nurodyti AB Swedbank nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas banko sąskaitoje, susijusioje su fiziniu asmeniu, vykdančiu veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai skelbiamas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete).

Kiekvienais metais Europos transliuotojų sąjunga (angl. EBU) įvertina visuomeninių transliuotojų indėlį bei meistriškumą naujienų mainų sistemoje (angl. „Eurovision News Exchange“). Šiais metais tarp trijų finalininkų už indėlį į EBU naujienų mainų programą – LRT TV naujienų tarnyba, įvertinta už greitą reagavimą ir atsidavimą, dalijantis informacija apie Baltarusijos teritorijoje nutupdytą „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Graikijos į Lietuvą.

Seimas rudens sesijoje pritarė Elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektams, kurie atvers naujas galimybes – įteisinta nauja eSIM technologija paspartins daiktų interneto plėtrą ir inovatyvių ryšio paslaugų atsiradimą, o Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pertvarka sudarys sąlygas į tarnybą pritraukti aukščiausios kvalifikacijos ekspertų ir užtikrins skaidrų ir efektyvesnį rinkos reguliuotojo valdymą.

Rugsėjo 24 d., penktadienį, Rygoje vykusį reklamos ir rinkodaros forumą „Baltic Brand Forum 2021“ užbaigė prekių ženklų apdovanojimo ceremonija. Dviejose nominacijose triumfavo Lietuvos visuomeninis transliuotojas LRT. Lietuviai LRT išrinko mylimiausiu medijos prekių ženklu, toje pačioje nominacijoje tarp penkių žiniasklaidos priemonių minimas ir portalas LRT.lt.

Rugsėjo 16 dieną Vilniuje išdalinti Romo Sakadolskio žurnalistikos apdovanojimai, skelbia Vytauto Didžiojo universitetas. Už išskirtinę pramogos žurnalistiką buvo apdovanotas žurnalistas Edvardas Kubilius („Už Vilniaus“, LRT RADIJAS), už išskirtinę nuomonės žurnalistiką – Rimvydas Valatka (delfi.lt), už išskirtinę tiriamąją žurnalistiką – Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas (Laisvės TV), už išskirtinę fakto žurnalistiką – Lauryna Vireliūnaitė (15min.lt).

2021 m. rugsėjo 14 d. finansinių paslaugų internete teikėja PayPal pranešė Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – LRTK), kad ji panaikino galimybę atsiskaityti už neteisėtai paskelbtą turinį visose interneto svetainėse, kurias LRTK užblokavo dėl autorių teisių pažeidimų.

Į mus žvelgia jaunutė mergina – Andrea Januta. Ji apdovanota žurnalistams reikšminga Pulitzerio premija. Nuotraukose ir medalio atvaizdas. „Šiuo kokybės ženklu“ paženklinta žurnalistė kartu su Reuters komanda už rašinių ciklą „Apsaugoti“, apnuoginę policijos brutalumą. Apačioje – ant mamos rankų dar maža Andrea: šeima mini lietuvės močiutės Petronėlės devyniasdešimtmetį.

1917 m. rugsėjo 6-oji – ypatinga data Lietuvos istorijoje. Dar nepasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, tądien pradėtas leisti vienas seniausių Lietuvos laikraščių „Lietuvos aidas“, reikšmingas Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo dokumentas. Jame 1918 m. vasario 19 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Numerį su Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktu uždraudė leisti vokiečių cenzūra, bet redaktoriaus Petro Klimo ir laikraščio bendradarbių pastangomis jis buvo slapta atspausdintas ir išplatintas. Vienas iš tokių egzempliorių saugomas ir LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje.

Nuo seno mėgstu nedidelio formato, bet visada švelniai tarp pirštų praslystančiais puslapiais, meniškomis fotografijomis, informaciniais ir saikingais literatūriniais tekstais skaitytoją lepinantį žurnalą „Santara“.

Rajonų laikraščiai... Kiekvienas jų savitas, bet visus vienija vienas tikslas - kuo daugiau papasakoti apie kraštą, kuriame gyveni, jo žmones, aišku, neatsiliekant ir nuo šalies, pasaulio kvėpavimo. Šį kartą pažvelgsime į Švenčionių rajono vieną laikraščių. Pavartysime jo kas savaitę išleidžiamus dvidešimt (kartais ir daugiau) puslapių.

Baigiame kolegos Česlovo Iškausko žurnalistinių kelionių su vaizdo kamara aprašymą.

Žiniasklaidos priemonė „Aviacijos pasaulis“ pakeitė valdytojus ir sukūrė naują viešąją įstaigą „Baltijos aviacijos žinios“. Steigėjais tapo 9 privatūs asmenys ir viena uždaroji akcinė bendrovė.

1990-1992-ieji buvo pats mano kūrybinių kelionių su vaizdo kamera pakilimas. Nespėjai grįžti iš Italijos ar Alandų salų, jau kviečia į kitą Europos regioną. Be abejo, sutikdavau – vienas ar su kūrybine grupe.

Tęsiame kolegos Česlovo Iškausko žurnalistinių kelionių su vaizdo kamara aprašymą.