Žiniasklaida Lietuvoje

Gegužės 28-ąją savaitraščiui „Etaplius“ sukaks 20 metų. Visuomenei ir žiniasklaidai transformuojantis į gyvenimą, nepaleidžiant iš rankų išmaniųjų telefonų ir sukantis milžiniškos informacijos sraute, savaitraštis vis dar turi kone 7 tūkst. skaitytojų. Tų, kurie vertina kokybišką turinį, lėtesnį gyvenimą ir profesionalų atrinktą informaciją. Kaip savaitraštis apskritai gimė, kokius iššūkius teko ir tenka įveikti žurnalistams anuomet ir dabar? Apie tai diskutuoja pirmoji savaitraščio vyr. redaktorė Jūratė Sobutienė, redaktorė Gitana Zubienė ir dabar laikraščiui vadovaujanti vyr. redaktorė Oksana Laurutytė.

Medijų rėmimo fondas maloniai kviečia žiniasklaidos atstovus į susitikimus (diskusijas) su Fondo Tarybos nariais ir administracija dėl finansavimo taisyklių nuostatų. Susitikimų metu bus aptarti pateikti pasiūlymai, idėjos ir pastabos.

Fondas sveikina su artėjančia Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – ačiū Jums už puoselėjamą žodžio laisvę, universalią, visuotinę žmogaus teisę, neatsiejamą nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos, kurios dėka Lietuvoje kartu kuriame stiprią pilietinę visuomenę. Simboliška, kad ta gražia proga šiandien jau pasirašytos pirmosios veiklos finansavimo sutartys su pareiškėjais (270 000 EUR sumai).

MRF paskelbė Kultūros periodinių leidinių ir Regioninės žiniasklaidos veiklos finansavimą 2024 m.

Fondo Taryba, siekdama tobulinti šiuo metu galiojančias Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles, siekia išklausyti visų esamų bei būsimų pareiškėjų pastabas, apsvarstyti pasiūlymus, siekia konstruktyvaus dialogo, bendradarbiavimo bei skaidrumo. Fondo administracija kviečia visus teikti pastabas ir pasiūlymus dėl turinio kokybės vertinimo, poveikio rodiklių bei dėl kiekybinių rodiklių vertinimo el. paštu: info@medijufondas.lt.

Nuo 1975 m. E. Šiugžda įsitraukė į katalikiškos pogrindžio organizacijos „Eucharistijos bičiuliai” veiklą. Jis dalyvavo šios organizacijos slaptuose susitikimuose Kaune – Žaliakalnyje, Šančiuose, Vilijampolėje. Eucharistijos bičiulių veikla buvo sekama KGB. Nuo 1979 m. jis ėmėsi rašyti straipsnius į tokius leidinius kaip „LKB kronika“, „Aušra”, nuo 1980 m. – į „Rūpintojėlį”. Paskui prisidėjo prie pastarojo leidinio redagavimo, tapo aktyviu „Rūpintojėlio” bendradarbiu. Savo straipsnius į pogrindžio spaudą perduodavo per kun. Alfonsą Svarinską, seseris Adą Urbonaitę, Juliją Kuodytę ir kitus žymius disidentus.

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti, platinti Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas negaliojančiu pripažino LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad žurnalistas Virginijus Savukynas, savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame kritikavo teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, pažeidė LRT etikos kodeksą ir pasiūlė visuomeniniam transliuotojui skirti nuobaudą. Teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė penktadienį paskelbė, kad LRT etikos kontrolierė viršijo savo įgaliojimus. Pasak teisėjos, asmuo turi teisę kritikuoti valdžią.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pirmą kartą organizavo viešosios kalbos konkursą moksleiviams „Komunikuok: šauksmininko (iš)šūkis“. Geriausios atrinktos moksleivių viešosios kalbos buvo pristatytos konkurso finaliniame renginyje, kuris vyko 2024 m. kovo 15-ąją – Pasaulinę kalbos dieną.

“Reporteriai be sienų” žiniasklaidoje dirbančius kolegas kviečia į dirbtuves, skirtas “Žiniasklaidos pasitikėjimo iniciatyvai”. Dirbtuvės vyks Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, V. Putvinskio g. 23, 101 aud., Kovo 28 d. 13-16 val.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai išleido naują knygą - „Žurnalistika Lietuvoje. Žurnalistų laisvė, saugumas ir įtakos“. Knygos pristatymas vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, kovo 12 d., 17.30 val. Knygos pristatyme dalyvaus autoriai: dr. Deimantas Jastramskis, dr. Giedrė Plepytė-Davidavičienė, dr. Rūta Kupetytė. Renginį moderuos Lietuvos žurnalistikos centro vadovė dr. Džina Donauskaitė. Kviečiame!

Visuomenės informavimo etikos komisija pastaruoju metu nagrinėjo kelis skundus dėl konfliktinių situacijų, susijusių su Radviliškio žiniasklaida. Laikraščio ,,Radviliškio kraštas“ leidėjas ir, VIRSIS duomenimis, atsakingas už turinį asmuo kartu yra Radviliškio savivaldybės tarybos narys.

Medijų rėmimo fondo taryba sausio 15 d. pritarė finansuojamų projektų teikimo taisyklėms, o sausio 29 d. ir prioritetinių paramos sričių – kultūrinės ir regioninės žiniasklaidos – konkursų sąlygoms. Dokumentus su atitinkamomis institucijomis toliau derins ir galiausiai tvirtins Kultūros ministerija.

Šiemet minint Vilniaus miesto įkūrimo 700-ąsias metines, verta prisiminti ir spaudos Vilniuje atsiradimo aplinkybes. Kaip žinoma, pirmųjų spaudos leidinių pasirodymas Vakarų Europoje tiesiogiai susijęs su vokiečio Johano Gutenbergo išradimu. Šis Mainco miesto spaustuvininkas modernizavo tada naudotas spausdinimo stakles ir pasiūlė visiškai naują teksto rinkimo iš atskirų spaudmenų principą, pačius spaudmenis liejant iš metalo lydinio. 1445 m. J. Gutenbergas tokiu būdu išspausdino savo pirmąją knygą lotynų kalba „Sibilės knyga“ ir pats įgyvendino naująjį spaudos metalo renkamais spaudmenimis išradimą. 1455 m. J. Gutenbergas išleido „Bibliją“, 1457 m. – psalmyną „Psalmorum codex“. Netrukus J. Gutenbergo išradimu ėmė plačiai naudotis dauguma Europos spaustuvių. Jos spausdino įvairaus turinio knygas, kalendorius, naujienų rinkinius. Išradimas galėjo būti pritaikytas ir laikraščiams bei žurnalams spausdinti.

Tikime, kad ilgus rudens vakarus jums, mieli skaitytojai, praskaidrins naujas dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ numeris. 100 puslapių apimties leidinyje atversti nauji Dzūkijos krašto istorijos puslapiai.