Nuomonių barometras

“Kiek daugiau nei 90 proc. “Kauno dienos” tiražo išplatinama Kauno apskrityje ir tai visiškai atitinka įstatyme numatytus reikalavimus gauti paramą dėl padidėjusio PVM. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nustekenusi nacionalinius dienraščius, užsimojo uždusinti išskirtinį skaitytojų pasitikėjimą turinčią regioninę spaudą”,- tokiais faktais dienraštis pradeda straipsnį “A.Kubilius svajoja apie jo nekritikuojančią spaudą”.

Pirmadienį premjeras Andrius Kubilius susitiko su Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos vadovais. Nors susitikime buvo kalbama ir apie „15 min“, dalyvauti jame nebuvome pakviesti, todėl noriu pareikšti savo nuomonę apie valstybės lėšų švaistymą nors čia.

Teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymas jau tapo politika. Kol kas teisėsauga tiria aplinkybes, o Seimo Pirmininkė, kiti parlamento nariai žurnalistams jau noriai teikia savo vertinimus, verdiktus.

Keistai juočiausi viešai keldamas klausimą apie žiniasklaidos priemonių vadovų teisių apsaugą. Jei jau redaktorius reikia saugoti, tai gal mes priėjome liepto galą? Panašu, kad kai kuriose redakcijose iš tiesų taip nutiko ir tik patys redaktoriai ar profsąjunga gali padėti jiems ginti savo teises.

Siūlau diskusiją šia tema perkelti į LŽS portalą. Tegul visi, net ir ne LŽS nariai, pasako savo nuomonę. Abu autoriai, pasirašę po straipsniu, turi tarpusavyje išsiaiškinti, kas ir ką ne taip pateikė ar parašė. O gal vyr. redaktorius savo mintis dar įrašė... Tokių dalykų neturi būti.

Nereikia būti didžiu analitiku, kad pamatytum, jog viešoji erdvė suprastėjo. Pakilęs frontas už garbingumą ir skaidrumą žiniasklaidoje virto sąskaitų suvedinėjimu. Vienam kuris nors kitas nepatinka – tuojau pat reikia organizuoti puolimo frontą.

Rugsėjo 22 dienos LRT Tarybos posėdyje buvo paviešinta istorija, kaip dienraščio “Lietuvos žinios” žurnalisto Mariaus Širvinsko pavardė atsidūrė prie teksto, kuris jam pačiam nepatiko, bet tame tekste buvo ir dalis jo surinktos informacijos. Tekstas buvo apie LRT direktorių Audrių Siaurusevičių ir jos pasibendravimą su kolegomis ir politikais bare.

M.Širvinsko replika dėl nesusipratimo Kadangi A.Račas tiek dėmesio skyrė vienai pavardei, skubu patikslinti kai kuriuos faktus. Sykiu pateiksiu kelias nuomones.

Akivaizdu, kad nepasant Lietuvos demokratijos lygmens, valdžios žmonės (nesvarbu, pozicija ar opozicija) visuomet norės dalyvauti reguliuojant žiniasklaidos veiklą. Tą dar kartą patvirtino Seimo narė Ona Valiukevičiūtė registruodama naują Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo pataisą.

Šiandien LRT Taryboje priėmėme svarbų sprendimą – LRT administracija privalo įspėti žurnalistę Aistę Stonytę dėl etikos pažeidimo reklamuojant vieno gamintojo dantų pastą.

Vakar žiūrėdamas televizijos programas nespėjau pabėgti nuo vieno reklamos intarpo. Pamačiau vienos garsios dantų pastos gamintojos reklamą ir tą pastą reklamuojančią… žurnalistę Aistę Stonytę. Galvojau, gal suklydau. Bet ne – dar kartą parodytoje reklamoje įsitikinau – LRT dirbanti žurnalistė nusižengdama profesinei etikai reklamuoja dantų pastą.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad “Lietuvos radijo ir televizijos vadovybei nederėtų, naudojantis įtaka bei svarba visuomenei, savo atsakomybę ir institucijos įsiskolinimo problemas bandyti perkelti ant politikų ar mokesčių mokėtojų pečių”.

Rugsėjo 11 dieną gavau Kreipimasis _ del vaiko teisiu ziniasklaidoje asmeniškai stabdyti besitęsiantį vaikų teisių pažeidinėjimą žiniasklaidoje. Nutariau, kad reikia šiame procese dalyvauti. Ir truputį nusivyliau.

Šiandien ryte klausydamas kolegos Audrio Antanaičio radijo laidos “Raktas” apie tai, kaip įveikti sunkmečio sukeliamas baimes, užkliuvau už vienos minties. Apie šaindieninius mūsų vartotojiškos visuomenės autoritetus.

Šį antradienį (rugsėjo 8 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, ar iš tiesų visuomenė yra pasiilgusi ir jai reikia žiniasklaidoje skelbiamų kuo daugiau gerų žinių.