Nuomonių barometras

Noriu tikėti, kad „Kauno diena" ir joje dirbantys žurnalistai nevykdo jokių savo savininko nurodymų ir nebando kaip nors dirbtinai ieškoti priekabių prie žmonių, kurie savo veikla neįtinka savininkui. Bet šiandien mane pribloškė kolegos Arūno Dambrausko „šedevras", kuris vadinasi „Žiegždrių medikės: T.Barštys buvo mūsų pacientas".

Šiandien Rusijos žurnalistų sąjungos svetainė skelbia įdomų komentarą apie tai, kad tiesiogines valstybines dotacijas gaunantys laikraščiai tampa valdžios tarnaite. Apie tai atvirai prakalbo Rusijos žurnalistų sąjungos generalinis sekretorius Pavelas Gutiontovas.

Jau kurį laiką gaudavau informacijos apie tokią keistą bendrovę „Šarkis", kuri leido Kauno rajono laikraštį „Naujos Tėviškės žinios". Gal tos „tėviškės žinios" ir būtų naujos, jei nebūtų seniai tokios graudžios ten dirbusiems kolegoms...

Vakar Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2010 metų veiklos ataskaitai, bet... Pažėrė gerą šūsnį rekomendacijų, kurios turėtų padidinti fondo veiklos skaidrumą ir, tikiuosi, efektyvumą.

„Respublikos" žurnalistė Olava Strikulienė šiandien dalinasi savo įžvalgomis apie menamą karą straipsnyje-komentare „Slaptasis karas prieš Lietuvą". Šį kartą visuomenei siunčiama žinia apie vos ne naują Kryžiaus karą prieš Lietuvą, kuriame dalyvaujantys „priešai" - užsienio kapitalo valdomos žiniasklaidos priemonės.

Šiuo metu intensyviai renku medžiagą vakaro diskusijai apie galimybę Lietuvos žiniasklaidos priemonėms turėti savo etikos kodeksus. Analizuoju didžiųjų medijų (nacionaliniu mastu platinamų dienraščių, televizijų, radijo stočių) veiklą. Keistas jausmas apima - daugelis yra orientuoti į pramogas, tad kodeksus turėtų, matyt, rengti pramogų turiniui.

Socialiniai projektai Lietuvos žiniasklaidoje pasitaiko dar gana retai, tuo tarpu, kai mūsų kaimynai lenkai sugeba juos ne tik, liaudiškai tariant, „įsukti", bet ir gauti iš to maksimalią naudą.

Prisipažinsiu, kad tik du kartus esu buvęs JAV, todėl negaliu taip kompetetingai kaip K. Girnius lyginti JAV ir Lietuvos. Tačiau jo komentaras apie „išstumtuosius" Lietuvos inteligentus man sukėlė prieštaringus jausmus.

Visai netyčia šiandien į rankas pateko dienraštis „Respublika". Nustebau, kad dar kovo mėnesį rankose varčiau „lietuvių laikraštį", o šiandien jau skaičiau „tikrų lietuvių laikraštį". Kas čia pasikeitė? Gal laikraštis tapo labiau patriotiškas? Anksčiau jis save priskyrė tiesiog lietuviams, o dabar susiaurino savo auditoriją iki tikrų lietuvių. O gal ta auditorija pati taip susiaurėjo ir leidėjas buvo priverstas įvardyti tik tuos, kurie tą leidinį skaito? Arba kaip pats leidinys vertina savo skaitytojus.

Vakar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad dienraštis „Lietuvos žinios" nusipelnė būti išbrauktas iš neetiškų žiniasklaidos priemonių grupės. Nuoširdžiai sveikinu „Lietuvos žinių" kolektyvą po metų pertraukos sugrįžus į profesionalią žurnalistiką.

Madingus pokalbius apie skilimą visuomenėje galime pakeisti pokalbiu apie skilimą žiniasklaidoje. Įtrūkis nuėjo tiksliai per profesinės etikos takoskyrą. Kelios savo jėgas susivienijusios žiniasklaidos priemonės, turinčios ne visai aiškius santykius su žurnalistine etika, apkaltino Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽLEK) „XXI a. cenzūros" kūrimu bei „žurnalistikos kompromitavimu". Ne pačių maloniausių žodžių susilaukė ir Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS).

Šiandien patikrinau Seimo teisės aktų bazę ir joje užregistruotus naujus projektus. Kol kas mane labai džiugina užvakar oficialiai Seimo nario Kęstučio Masiulio užregistruotas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas, kuris turėtų labiau motyvuoti žiniasklaidos priemones dirbti etiškai ir sąžiningai.

Šiandien telefonu kalbėjau su ilgamečiu kolega, Baltarusijos žurnalistų asociacijos Etikos komisijos pirmininku Anatoilijumi Guliajevu. Kalbėjome apie jo komentarą „Laisvės paradoksai" asmeniniame bloge apie žurnalistų etiką, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos aktualijas (pvz., priskirti TV3 neetiškų medijų grupei, „Respublikos leidinių grupės" bei Valdo Vasiliausko reakciją į šį sprendimą).

Jau net nežinau, kodėl bet vis tik sureaguosiu į užvakar (gegužės 18 dieną) „Žinių radijo" laidoje „Raktas" išdėstytas mintis apie alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Labai tendencinga, kad ir į šią laidą, nebuvo kviečiami kitos nuomonės atstovai, o susirinkusieji pasimėgavo galimybe ne „skleisti įžūlų melą", bet dėstyti su realybe prasilenkiančius teiginius. Turbūt pajutote lingvistinį reveransą. Šioje laidoje dalyvavę Seimo nariai kaltino mane, ir Nacionalinę tabako ir alkoholio kontrolės koaliciją nekorektiška, kalba, radikalizmu ir t.t. Pabandysiu korektiškai į tai atsakyti.

Pirmadienį Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija priėmė griežčiausią (savo kompetencijų ribose) sprendimą - vieneriems metams priskirti televizijos kanalą TV3 nuolat etikos nesilaikančių žiniasklaidos priemonių grupei. Paprastai sakant, TV3 dirba neetiškai.