Kitu kampu

Gegužės 13 dieną Seimo posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius taip pat yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų.

Baigiame skelbti mūsų kolegos, LŽS ir NŽKA nario Jono Laurinavičiaus rašinį apie Literatų gildiją „Vingis“, kur skamba lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių kalba.

Šių metų šalies kultūros sostine tapusioje Neringoje jau beveik dešimt metų leidžiamas kultūros almanachas „Dorė“. Jame aktualizuojama šio krašto istorija, pasakojama apie Kuršių nerijos kūrėjus, išskirtinius paveldo objektus, apžvelgiami kultūros įvykiai. Su šio įdomaus kultūros almanacho sudarytoja ir redaktore, žurnaliste Raimonda RAVAITYTE-MEYER kalbėjomės apie šį leidinį ir gyvenimą Neringoje, šios išskirtinės vietos aktualijas.

2021 metais Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus iniciatyva pirmą kartą surengti Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimai. Siūlymus teikė Lietuvių kalbos draugijos nariai ir savivaldybių kalbos tvarkytojai.

Jono Dapkūno prisiminimai taip ir neišėjo atskira knyga, kuri leidykloje „Kriventa“ beveik buvo parengta spaudai. Idėjos sumanytoja ūkininkė iš Kūlokų kaimo kažkodėl jos atsisakė. Bet skaudu, kad vertingas Suvalkų krašto šviesuolio rankraštis liks dūlėti užmarštyje. Tad skaitytojui siūlome bent keletą jos fragmentų, kuriuose atsispindi to laiko dvasia, autoriaus švietėjiška veikla ir vargai.

Studijų metais brendo Jono Šukio meilė gimtajai kalbai, noras ją populiarinti, puoselėti, saugoti, rašyti, dėl jos pasišvęsti, ištikimai, kantriai ir iki galo darbuotis. Tuo pačiu metu pradeda skleistis jo literatūriniai gabumai.

Gerbiamieji meno kūrėjų organizacijų vadovai, Lietuvos kultūros taryba, plėsdama kultūros ir meno ekspertų duomenų bazę yra paskelbusi ekspertų atrankos konkursą. Kreipiamės į Jus prašydami paskatinti Jūsų organizacijų narius prisidėti prie kultūros ir meno projektų vertinimo ir sklandesnio finansavimo proceso.

Vilniaus arkivyskupijos Caritas 2020 m. teikė pagalbą daugiau nei 14 tūkst. žmonių. Drąsūs darbuotojai nepabūgo ieškoti naujų pagalbos būdų. Užsidarymą įveikusios širdys susijungė į 800 savanorių būrį. Kartu su aukotojais, prisidedančiais prie gailestingumo misijos, pavyko išgirsti ir laiku reaguoti į vargšų patiriamus sunkumus. Apie tai rašoma balandžio 19 d. Vilniaus arkivyskupijos Carito 2020 m. veiklos ataskaitoje.

Švietimo ir mokslo komitetas šios dienos posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.

Jos visas pavadinimas - Tarptautinė literatų, rašytojų ir menininkų gildija „Vingis“. Gildiją kuruoja Tarptautinė rašytojų ir publicistų asociacija, o jos skyriui Lietuvoje vadovauja asociacijos viceprezidentas Levas Mesengiseris. Gildija veikia prie Tautinių bendrijų namų (direktorė Alvyda Gedaminskienė). Steigiamajame susirinkime dalyvavo dešimt narių, dabar joje daugiau nei keturiasdešimt kūrėjų.

LRT jau ketvirtus metus organizuoja LRT žodžio ir posakio rinkimus, kuriais skatina visuomenę domėtis viešosios kalbos vartosenos reiškiniais ir juos fiksuoti. LRT kviečia prisiminti per pastaruosius metus LRT televizijos ar radijo eteryje išgirstus, portale LRT.lt perskaitytus neįprastus, įdomius, naujus, šmaikščius ar netikėtų reikšmių įgavusius žodžius ar posakius ir siūlyti juos iki balandžio 21 d. Vėliau bus galima balsuoti – vyks LRT žodžio ir posakio rinkimai.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, karantino etapas – atradimų metas. „Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai ieško patrauklių būdų, kaip sudominti ir paskatinti pasaulio lietuvių vaikus mokytis kalbėti lietuviškai. Tad džiaugiuosi, jog pastaraisiais metais atsirado ne viena virtuali lituanistinė mokykla, Lietuvos mokslininkai, mokytojai, kultūros atstovai skiria savo laiko savaitgaliais ar naktimis ir skaito pamokas Amerikos, Australijos, Europos lituanistinėse mokyklose, veda seminarus užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Taip visi prisidedame prie diasporos bei savosios šalies ir kultūrinės tapatybės pasaulyje“, – sako V. Leonavičienė.

Neseniai vilniečiai džiūgavo išgirdę sostinės mero Remigijaus Šimašiaus pamąstymus, kad savivaldybės pastato 20-ajame aukšte, kur per stiklines sienas ir balkone atsiveria nuostabi panorama, reikėtų įkurti naktinį barą. Dabar sulaukėme naujos mero žinios: ant savivaldybės stogo vasarą bus paplūdimys! 80 m aukštyje 800 kvadratinių metrų pliažas! Darbai prasidės jau rytoj.

Jos visas pavadinimas - Tarptautinė literatų, rašytojų ir menininkų gildija „Vingis“. Gildiją kuruoja Tarptautinė rašytojų ir publicistų asociacija, o jos skyriui Lietuvoje vadovauja asociacijos viceprezidentas Levas Mesengiseris. Gildija veikia prie Tautinių bendrijų namų (direktorė Alvyda Gedaminskienė). Steigiamajame susirinkime dalyvavo dešimt narių, dabar joje daugiau nei keturiasdešimt kūrėjų.

1989-ųjų paskutinę gegužės mėnesio savaitę Vilniuje vyko pirmasis visoje SSRS tarptautinis oro balionų festivalis. Per didelius vargus, per muitinių Maskvoje barjerus rinkosi į mūsų sostinę geriausi pasaulio oreiviai iš Anglijos, JAV, Japonijos, kitų pasaulio šalių. Lietuva jau laisvėjo, bet tada milicininkų Vingio parke buvo, ko gero, daugiau nei Sąjūdžio mitinguose. O jau žmonių – žiūrovų – minių minios. Kiekvienas troško paliesti balioną, oreivį, norėjo kuo nors jiems padėti. Nušviesti šio renginio man į talką iš Maskvos atvyko laikraščio „Sovetskij sport“, kuriame tuo metu dirbau korespondentu Lietuvai, užsienio skyriaus vedėjas Vladimiras Geskinas. Ir ne vienas...