Kitu kampu

Seimo Ateities komitetas lapkričio 3 d. neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ virtualioje diskusijoje „Ar Lietuvos Respublika valdoma, ar administruojama?“ aptarė biurokratijos įsišaknijimo problemas, dalijosi įžvalgomis, ar mūsų valstybė yra valdoma veiksmingai, ar jos valdymui sukurtas administravimo aparatas funkcionuoja ekonomiškai.

O gražumas Lietuvos! Dangoje vėjai išbarstė kuokštelius baltų pūkų. Vis kybo virš spalvomis prieš saulę žaižaruojančių miškų, krūmynų plotų. Ir žemė kur aparta, o kur baltais, geltonais žiedais pasipuošę laukai. Spėliojame: ar tai rapsai? O gal sužydėjusios piktžolės: garstukai arba dirvinis ridikas, gal dar dirvinė čižutė? Mes, aišku, neišmanėliai. Antanas Kiveris, aš ir Vaclovas Juodpusis važiuojame į Biržus pristatyti jo trečiosios knygos „Tai buvo...“. Ir ne tik pristatyti, bet ir pabendrauti su nutolusiais inteligentais, paakinti mokinukus kažkokiomis naujesnėmis įžvalgomis ar muzikos skambesiu.

Spalio 6 d. Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugija surengė konferenciją-popietę, skirtą Tarptautinei mokytojų dienai. Tai ir prof. Liudmilos Rupšienės vadovaujamos LETA nuopelnai burti LEU senjorus. Pasirodo žmonių dvasia gyva, tvirtesnė už mūrus ir valdžios vyrų intrigas.

1990 metais Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja spalio 1-ąją paskelbė Tarptautine pagyvenusių žmonių diena.(...)Ką ir kaip dažnai girdime, matome per televizijas apie mūsų pasaulinio lygio lazerių fiziką, apie stebukladarius medikus, apie mokslininkus užsienyje, apie jaunąjį matematiką, laimėjusį aukso medalį pasaulinėje olimpiadoje? Tai, atseit, kruvinomis sensacijomis atbukintai “plačiajai visuomenei” nėra įdomu ir populiaru, o tuo pačiu ir neperkama. O juk žurnalistika gali būti ne vien kandančioji, bet ir guodžiančioji.

Modernioji žurnalistika – kuriai nepritariu – teigia, kad jei turi keletą skaičių (trejetos tikrai pakanka), tai jau gali iš namų kojos nekelti ir visai neblogą rašinį (pavyzdžiui, apie Covid‘ą) sukurpti. Tiesa, tam, kad jis būtų įdomus, kad turėtumei su kuo palyginti, dar reikėtų skaičių iš praeities. Jei atrasi, tai beliks žodžius – tarsi lego kaladėles – gražiai sudėlioti. Tokiu būdu sukonstruotų rašinių šiandien yra daug.

Kaip pamename, kai įbridome į pirmąją koronaviruso bangą, raminomės: nieko, kaip nors iškęsime ją. Va, devintoji tai būtų baisiau. Visų laikų jūreiviai šią prisimena su siaubu.

Lygiai prieš trejetą dešimtmečių, vaiskų 1991 metų liepos 29-osios rytą iš Vilniaus oro uosto pakilo specialus lėktuvas ir pasuko Maskvos kryptimi. Lėktuve – Lietuvos aukščiausio lygio delegacija, kaip nepriklausomos valstybės atstovė, vykstanti oficialaus vizito į Rusiją pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo. Delegacijos sudėtyje – tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo seimo ir Vyriausybės vadovai, parlamentarai, ministrai ir didelis būrys žurnalistų.

Skelbiame gero mūsų bičiulio, LŽS nario, žinomo istoriko, enciklopedisto, daktaro Algirdo Matulevičiaus straipsnį "Tolminkiemio klebono Kristijono Donelaičio kova su Prūsijos dvarininkais ir pareigūnais dėl parapijos žemių", kuriame pateikiama daug netikėtų faktų.

Metų verslo žurnalistės titulas suteiktas „Verslo žinių“ vyr. redaktoriaus pavaduotojai Liucijai Zubrutei, daugelį metų rašančiai investuotojams aktualiausiomis temomis, ypač – viešųjų pirkimų iššūkius ir darbų saugą pramonės įmonėse, organizuojančiai vertingas diskusijas apie padėtį statybų sektoriuje ir šio sektoriaus viešuosius pirkimus. Į 2020 m. verslo žurnalisto laurus pretendavo ir kitos dvi „Verslo žinių“ profesionalės – pramonės rubrikos redaktorė Rima Rutkauskaitė ir smulkiojo bei vidutinio verslo aktualijų apžvalgininkė Rasa Dževeckytė.

Iš nelabai tolimo, bet ir nelabai artimo Kazachstano atskriejo įdomi žinia: kazachų svarbiausias literatūrinis laikraštis „Kazak edebieti“ (Қазақ әдебиеті) paskelbė mūsų kolegos, žurnalisto, žurnalo „Žvaigždutė“ redaktoriaus, rašytojo Jeronimo Lauciaus interviu literatūros klausimais. Šalia interviu laikraštis paskelbė ir pluoštą kolegos Jeronimo literatūrinių miniatiūrų.

Skaitmeninės mados ir meno profesorė Jules Dagonet gegužę Kazimiero Simonavičiaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete skaitė paskaitų ciklą „Mados industrijos revoliucija – nuo žaidybinių mados eksperimentų iki pasaulinių e-komercijos projektų“.

Šįkart norėtųsi pakalbėti apie piktžodžius mūsų kalboje. Ne bendrinėje kalboje bendrų mūsų piliečių bendroje vietoje. Bet atsakingų už savo žodžius asmenų – reklamos kūrėjų viešoje kalboje. Keista, bet mūsų Kalbos komisija tyli (gal ją jau visai užgniuždė komersantai?) , tad nutariau jos vietoje pakalbėti aš.

Gegužės 13 dieną Seimo posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius taip pat yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų.

Baigiame skelbti mūsų kolegos, LŽS ir NŽKA nario Jono Laurinavičiaus rašinį apie Literatų gildiją „Vingis“, kur skamba lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių kalba.

Šių metų šalies kultūros sostine tapusioje Neringoje jau beveik dešimt metų leidžiamas kultūros almanachas „Dorė“. Jame aktualizuojama šio krašto istorija, pasakojama apie Kuršių nerijos kūrėjus, išskirtinius paveldo objektus, apžvelgiami kultūros įvykiai. Su šio įdomaus kultūros almanacho sudarytoja ir redaktore, žurnaliste Raimonda RAVAITYTE-MEYER kalbėjomės apie šį leidinį ir gyvenimą Neringoje, šios išskirtinės vietos aktualijas.