Kitu kampu

Tilžės aktas, Mažosios Lietuvos dokumentas, savo svarba beveik prilygstąs Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės deklaracijai – tarsi dar vienas lietuviškasis Gralis, kurio originalas ieškotas metų metus, beveik praradus viltį jį surasti. Vis dėlto artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, paaiškėjo, kad originalus šis istorinės svarbos lobis slypėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvuose.

Žurnalistas Česlovas Iškauskas, pratęsdamas diskusiją apie Vilnių jo 700-ųjų metinių proga, kelia įdomią sostinės atsiradimo versiją.

Prisėdus puodeliui arbatos su aktoriumi DONATU ŠIMUKAUSKU išsyk pasidaro aišku – vienas ryškiausių Lietuvos kino ekranų blogiukų šiurpinančias charakterio savybes palieka filmavimo aikštelėje. Gyvenime Donatas – atsipalaidavęs, malonus ir šiltas žmogus, abiem kojom stovintis ant žemės. Nieko keista, kad su juo dirbti nori visas būrys Lietuvos ir užsienio režisierių. Vos per pastaruosius 2 metus aktoriaus filmografija pasipildė net 17 pavadinimų: 8-iais filmais ir 9-iais serialais. Apie įspūdingą karjerą, savirealizaciją bei tai, kaip Donatui pavyksta išvengti profesinio nerimo, su aktoriumi kalbėjosi VAIDA BARANOVĖ.

Kartu su tarptautiniu kino festivaliu „Scanorama“ kviečiame dalyvauti diskusijoje „Dirbtinio intelekto panaudojimas kino industrijoje“. Diskusija vyks lapkričio 20 d. 11 val. viešbučio „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ Konferencijų salėje. Renginys nemokamas, planuojama trukmė – 1 val. 30 min.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose, šioje gražioje salėje pristatyta akademiko, daktaro Napaleono Kitkausko knyga „Mūro istorijos tyrėjas“. Tai architekto, archeologo, inžinieriaus paskelbtas daugelio metų rašytas Dienoraštis (ne visas) – didžiulio formato stora knyga su iliustracijomis.

Parašiau laišką sostinės merui Remigijui Šimašiui ir priminiau, kad pačiame Vilniaus istoriniame centre – Katedros aikštėje – stūkso didžiulis akmuo, skirtas mūsų sostinės 650 metų jubiliejui. Jį anuomet sugebėta paminėti bent tuo dideliu akmeniu iškertant metų skaičius ir Vilniaus vardą lotyniškomis raidėmis bei kirilica. Tokie jau buvo laikai. Akmenyje tarp skaičių 1323 ir 1973 esantis brūkšnelis rodo reiškinio arba žmogaus amžių, kaip ir antkapiniuose paminkluose. Taigi, ar neišeina, kad nuo 1973 metų Vilnius yra... miręs?

Lietuvos moterų draugijos organizuotoje konferencijoje “Pandemijos kontekstas: krizė, baimės ir jų valdymas “ (spalio 21-23 d. Vilniuje) aptarta situacija Lietuvoje, remiantis Vokietijos Fr. Ebert fondo atliktu tyrimu „Covid and Gender“, NVO vadovių iš įvairių miestų ir rajonų informacija, specialisčių nuomone ir priimtas KREIPIMASIS Į PREZIDENTĄ, SEIMĄ, VYRIAUSYBĘ.

"Esu įsitikinęs, kad visuotinis esperanto paplitimas turėtų pačių teigiamiausių pasekmių tarptautiniams santykiams ir pasaulinės taikos sukūrimui. Tačiau tam būtina įtraukti jos mokymą į mokyklų programas", - sakė kinematografijos pionierius Lumiere Louis (Lui Liumjeras).

Šv. Jeronimo premijos užsienio literatūros vertėjui į lietuvių kalbą laureate šiemet išrinkta Danutė Sirijos Giraitė, o už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą – Carmen Caro Dugo.

Jeigu iš Autobusų stoties, daug metų žadančios atsinaujinti, pasuksit Geležinkelio stoties link, pamatysite tai, ko nematę: kioskeliai, alaus bareliai, ir jūsų ausys pagaus įvairiakalbius balsus bei ne vieną nelietuvišką keiksmažodį (vis dar dominuoja trumpi trižodžiai ir penkiažodžiai rusiški: nenustebkit, Vilniuje gyvena daug įvairių tautybių piliečių: vieni dirbt atvykę, kiti prieglobstį čia radę), nenustebkit, kad greta ant pievelės neretai ir poilsiaujama tų, kurie pavargo galbūt nuo išgertų bokalų ar stikliukų kilnojimo. Juk reikia pagerbti Vilnių!

Viena tokių, pačių energingiausių, supratusi, kad ateitį tėviškei ir jos žmonėms suteiks tik naujais, šiuolaikiškais simboliais ženklinta kultūra, buvo Audra Kiminiūtė-Juodeškienė. Ji – viena svarbiausių savojo krašto kultūros puoselėtoja.

Kažkas pasiūlė įvardinti brangiausią, gražiausią žodį. Pasirenku: GROŽIS. Koks jis talpus tas žodis!

Čia noriu pasidalinti keletu prisiminimų ir pastabų apie Martyną Marcelijų Giedraitį – karvedį, Seimų deputatą, senatorių, Valdovo administratorių, Videniškių vienuolyno ir naujosios bažnyčios fundatorių.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ komunikacijos partneriais pasirinko bendrovę „Adverum“. Ji rūpinsis įmonės išorine ir vidine komunikacija, darbdavio įvaizdžiu, prisidės prie strateginių projektų komunikacijos ir padės viešinti žaliųjų dujų

Prieš kelias savaites, 2022 m. birželio 28 – liepos 2 dienomis „CzechTourism“ agentūra žurnalistams surengė informacinį turą į Moravijos – Silezijos kraštą Čekijos Respublikoje. Buvo aplankyti Ostravos miesto istoriniai ir technikos paveldo objektai, žurnalistai supažindinti su kulinariniu paveldu.