Kitu kampu

Pasvalio kraštiečiai visada bus dėkingi daujėniečiui mecenatui dr. Pranui Kizniui, taip pat Pasvalio vadovams už tai, kad Bernardas Brazdžionis visiems laikams sugrįžta į savo gimtąjį kraštą, į Pasvalį, kur rugpjūčio 30 dieną jam iškilmingai bus atidengtas paminklas. Su jo poezija pirmą kartą susipažinau rūsčiais 1948 metais, kai į Sibirą dar tebedundėjo tremtinių ešelonai, kai Pasvalio aikštėje, šalia šventoriaus dar tebebuvo niekinami partizanų lavonai, kai aš už bažnyčios lankymą ir patarnavimą mišioms buvau pašalintas iš Pasvalio gimnazijos.

„Žinijos“ draugijoje (Kalvarijų g. 2, Vilnius) 2020 m. rugpjūčio 4 d. įvyko Pozityvistų klubo seminaras-diskusija “Pokarantininių (ne)rekomendacijų variacijos”. Kalbėjomės apie tai, kad kartais mes rekomendacijas, kaip apsaugoti save, savo artimuosius nuo klastingų virusų, priimame vienodai, kaip ir rekomendacijas apie drabužių madas, šukuosenas ar kokius namų apyvokos reikmenis.

Yra vietų, kuriuose privalai apsilankyti. Ne todėl, kad užsidėtum eilinį pliusą – buvau ten – ir paskelbtum apie tai socialiniuose tinkluose. Todėl, kad šaukia pasąmonė. Tą šauksmą išgirdau prieš daugiau nei metus, dar rašydamas „Gaono kodą”, kai važiavau į krepšinio teisėjų seminarą Jonavoje ir pravažiavęs Ruklą rytinės saulės spinduliuose išvydau bažnyčios stogą. Skarulių Šv. Onos bažnyčia – skelbė nuoroda.

Vasarai persiritus į antrą pusę, liepos 26-ąją, minima Šv. Ona anksčiau reiškė derliaus brandą: "Šventa Ona – duonos ponia", "Ateina Onutė su šviežia duonute" – sakydavo mūsų seneliai. Jų laikais Onos vardas buvo vienas populiariausių, šiandien jis jau priskiriamas prie retesnių. O kolega Ipolitas Skridla nutarė pasveikinti visus su Oninėmis nauju eilėraščiu.

Kas yra mums laikas? Horacijus (65 m. pr. m. e. – 8 m. e. m.) eilėraštyje mylimajai Leokonojai sako „carpe diem, quam minimum credula postero". Tai pažodžiui reiškia „skink dieną, mažiausiai kliaukis kita”. Horacijus, aišku, neneigia ateities, bet tiki, kad jai turi būti naudinga kiekviena dabarties diena. Taip pat galima galvoti ir apie kiekvienus metus, kad jie nepraeitų veltui, kad būtų „carpe annum” arba prasmingai nuskinti metai. Taip stengėsi daryti šių eilučių autorius, vienerius kiaurus metus padieniui užrašydamas reikšmingus įvykius ir atrodžiusias svarbiomis mintis. Be specialaus siužeto, o taip, kaip bėga dienos ir atliepia būčiai – asmeninei ir visuomenės.

Žinia apie tragišką Vytauto Kubiliaus žūtį bemat apskriejo Vilnių. Vienas dienraštis, save vadinantis gyvybiškai svarbiu, pirmame puslapyje įdėjo nelaimės nuotrauką, dėl kurios kilo nemažas triukšmas – rašyti protestai, prakalbta apie žurnalistų etiką.

Alma Lapinskienė – literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė. Gimė 1946 m. vasario 26 d. Pajūriškiuose, Šilutės rajone 1948 m. su tėvais buvo ištremta į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1958 m., po metų apsigyveno Šilutėje. 1964 m. baigė Šilutės 1-ąją vid. mokyklą (dab. Šilutės pirmoji gimnazija), 1969 m. –Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Nuo 1970 m. iki 2014 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Yra Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, Lietuvos baltarusistų asociacijos narė. Pirmoji Almos vertimo publikacija pasirodė 1985 m. Iš baltarusių kalbos ji išvertė V. Chomčenkos romaną „Grįžimas į ugnį“, apsakymų rinktinę „Langas į žalią sodą“ (1988), V. Karatkevičiaus apysaką „Šiurpioji karaliaus Stacho medžioklė“ (1994), V. Koutun romaną „Gailestingumo kryžius“ (1997), S. Aleksijevič kroniką „Černobylio malda“ (1999), kitų rašytojų kūrinius.

Pakitus meno eksporto sąlygoms kinta ir menininkų mobilumo ir vystymo projektų prioritetai, ypač dirbant su aukštos COVID-19 rizikos šalimis. Tačiau tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo projektai nenutrūksta – gimsta naujos iniciatyvos, veikiančios virtualiai ir siūlančios ne mažesnį, o kartais net ir kokybiškai gilesnį kultūrinį dialogą. Jungtinės Karalystės „Somerset House Studios“ bendradarbiaujant su Vilniuje įsikūrusiu meno, rezidencijų ir edukacijos centru Rupert bei Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje pristatoma pirmoji tarptautinė virtuali rezidencija, skirta Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjams. Rezidenciją laimės vienas dalyvis.

Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija šiemet pakoreguos ir liepos 6 d., 21:00, visame pasaulyje jau 12-ąjį kartą vieningai giedosimos „Tautiškos giesmės“ tradicijas. Siekdami užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiausiuose pasaulio kraštuose, organizatoriai šventei kviečia rinktis saugią aplinką ir vienybės tiltus tiesti išlaikant bent Lietuvos trispalvės dydžio atstumą.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams.

Malonu, kad Lietuvos žiniasklaida sėkmingai įsilieja į pandemijos įvykių, išreikštų skaičiais, populiarinimą. Kas valandą sužinome kiek žmonių įvairiose šalyse pandemijoje dalyvauja tiesiogiai.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kiek vėliau nei įprastai priėmė sprendimą dėl žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančios Kalbos premijos skyrimo. Šiais 2020 metais Kalbos premija skiriama iškiliam lietuvių kalbininkui doc. dr. Aldonui Juozapui Pupkiui.

7 iš 10 savivaldybių merų, merų pavaduotojų ir administracijų vadovų (143 iš 194) skelbia savo darbotvarkes. Kas penktas meras (13 iš 60) skelbia nuolatines darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo jų kadencijos pradžios. Du trečdaliai merų (41 iš 60) viešina tik laikinas darbotvarkes, o 6 merai darbotvarkių neskelbia.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“, atsižvelgdama į palaipsniui švelnėjantį karantiną ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atnaujintas keliavimo traukiniais taisykles, grąžino galimybę už bilietus atsiskaityti grynaisiais, taip pat – nebevykdo keleivių sodinimo šachmatiniu principu. Visgi kelios svarbios prevencinės priemonės, padėsiančios valdyti koronaviruso plitimą, išlieka.

Gerbiami kolegos, švelnėjant karantino sąlygoms, panaikinami apribojimai bibliotekų teikiamoms paslaugoms ir nuo šiol bibliotekose leidžiama teikti periodinių leidinių skaityklų, atvirų fondų, vaikų bibliotekų paslaugas. Tad nuo pirmadienio Nacionalinė biblioteka atvers Žiniasklaidos bei Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklas. Bus leidžiama naudotis atvirųjų fondų leidiniais. Taip pat atnaujinamos vaikų užimtumo centro "Žaisloteka" paslaugos.