Kitu kampu

1491 organizacija Lietuvoje savo pavadinime naudoja vardą „Lietuva“ arba su ja siejamus žodžius, parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Tarp jų – 509 asociacijos, 469 uždarosios akcinės bendrovės, 133 biudžetinės įstaigos, 89 viešosios įstaigos, 53 profesinės sąjungos, 24 muziejai, 23 religinės bendruomenės, 19 labdaros ir paramos fondų, 17 klubų, 11 akcinių bendrovių, 6 politinės partijos, 3 valstybės įmonės ir po vieną – individuali įmonė bei žemės ūkio bendrovė.

Tarptautinės moters dienos proga „Eurovaistinė“ dalinasi profesoriaus daktaro Eugenijaus Skerstono mintimis apie moteris. Devynių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris sako, kad požiūris į grožį laikui bėgant keičiasi. Estetikos ir meno žinovą kalbina „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė.

2021 m. vasario 24 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK), išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą dėl UAB „Ecofon“ teikiamų neteisėtų paslaugų, priėmė sprendimą bendrovės direktoriui skirti 1000 eurų baudą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniame susitikime pirmadienį su palydovinio interneto lyderės „SpaceX“ atstovais aptarė palydovinio interneto technologijų plėtros galimybes Lietuvoje ir Baltijos regione, taip pat galimybę bendradarbiauti JAV bendrovei plėtojant Europoje plačiajuosčio interneto ryšio sistemą „Starlink“.

1988-aisiais Seulo olimpinėse žaidynėse A. Gomelskiui vadovaujant aukso medalius iškovojo ir lietuviai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis. Pabendrauti su A. Gomelskiu, gauti jo interviu buvo dažno žurnalisto svajonė. Ne paslaptis, kad garsusis treneris turėjo ir fanaberijos. Man, dirbant laikraščio „Sovetskij sport“ korespondentu Lietuvai, vieną kartą net teko nuo A. Gomelskio slapstytis...

Labai susikrimtęs sekmadienio rytą išgirdau liūdną žinią, kad Lietuvos žurnalistų bendruomenė neteko šviesaus Vilniaus Universiteto, vadinasi, ir daugelio daugelio mūsų mokytojo Broniaus Raguočio. Nežinau, gal ši mano žinutė ir ne vietoje, ir ne tokia, bet šis epizodas man primena dabar jau velionį kaip itin artimą studentų draugą, nuoširdų žmogų.

Vasario 11 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2021 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Mariui Ėmužiui.

Susėdę lauke ant plataus uslano stebėjomės, kodėl buities kataklizmų vis daugiau, nors, atrodo, gyvename moderniame amžiuje. Labai jau daug jame ir nesusipratimų, ir visokių akibrokštų. Tarytum neišsivaduota iš pirmykščio laukinio kapitalizmo stadijos... Vis mažiau vietos lieka jausmui, atjautai. Modernėja vidus, gyvenimas? Užtenka savo žodyną apkaišioti tik tarptautiniais žodžiais, angliškai pramokti? Nutikęs nemalonus paprastas dalykas nubraukia visus svaičiojimus. Pasirodo, karalius nuogas...

Nors visi esame įpratę, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teise naudojasi Seimo nariai, Vyriausybė ar Prezidentas, vis dėlto ši teisė yra suteikta ir Lietuvos piliečiams. Galimybę šalies gyventojams prisidėti prie įstatymo kūrimo laiduoja mūsų Konstitucija ir įstatymai.

Nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis, sakoma. Ir kartais tai – policija. Pranešti apie pastebėtą neapykantos kurstymą ir aktyviai prisidėti kuriant visuomenę, kurioje daugiau meilės, drauge su partneriais kviečia Lietuvos žmogaus teisių centras. Platformoje „Daugiaumeiles.lt“ tai padaryti galima vos per kelias minutes, užpildant nesudėtingą pranešimo formą.

Įdomus, gal net retas susidvejinimas: vienas Ažusienis vaikšto žeme, kitas Ažusienis – asteroidas, pavadintas jo vardu, skrieja savo orbita apie Saulę.

Sausio 19 d. Seimo Kultūros komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, reaguodami į Lietuvos kultūros tarybos sprendimą skirti subsidijas iš Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Subsidijos kultūros ir meno renginių organizatoriams, patyrusiems nuostolius atšaukus kultūros ir meno renginius ar juos perkėlus“ kompensuoti perkeltus Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus planavusioms bendrovėms, surengė bendrą posėdį, kuriame savo įžvalgomis dėl Lietuvai priešiškų „minkštosios galios“ projektų sklaidos Lietuvoje ir jų finansavimo pasidalijo Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų, Lietuvos kultūros tarybos atstovai, Seimo nariai ir ekspertai.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sophio Tabatadzė. Prieš daugiau nei penkerius metus anglų filologijos studentė Sakartvele atsitiktinai susidomėjo lietuvių kalba. Sakartvelė pradėjo mokytis lietuvių kalbos, keletą vasarų Vilniuje, dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, lankė intensyvius kalbos kursus. Sophio atvirai prisipažįsta: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą. Baigusi bakalauro studijas, kelis kartus apsilankiusi Vilniuje, išmokau gerai kalbėti lietuviškai, nusprendžiau magistrantūros studijas tęsti tik Lietuvoje“. Šį mėnesį savo rankose Sophio laikys VDU diplomatijos magistrantūros diplomą. Kartvelė Sophio puikiai kalba lietuviškai, vieną dieną ji svajoja tapti Sakartvelo diplomate Lietuvoje.

Skaitai tokias medikų ir policijos suvestines ir galvoji, kas nutiko žmonėms? Ar neskaito, negirdi, nemato informacinių pranešimų apie itin sudėtingą pandeminę situaciją, ar niekaip neištvers per šventes nepabuvę giminių rate, kad ir kur jie būtų?

Didžiosios metų šventės jau finišo tiesiojoje, todėl pasirengimas joms dabar kaip niekad įtemptas. Taip, nepaisant raginimų šiais metais susikoncentruoti į saugumą, sutikti jas santūriau, kukliau, prekybos centrai ir iki sugriežtinto karantino sąlygų, ir joms įsigaliojus, vis tiek užgulti nusidriekusių eilių. Nereikia būti perdėm įtariu, kad pastebėtum drauge besisukiojančius skirtingų namų ūkių atstovus, lyg niekur nieko aptarinėjančius geriausius dienos laimikius, didžiausias akcijas. Galima tik spėlioti, kiek skirtingų parduotuvių tokie interesantai apibėga, ieškodami pigesnės prekės ar šviežiau atrodančios žuvelės, kuri papuoš šventinį stalą.