Kitu kampu

Lietuvoje vyksta didžiulė meno destrukcija – meno nuopolis. Kūrybingai mąstantys žmonės nušalinti nuo valdžios, o jiems vadovauti pagal partinius sąrašus priskiriami menkai išmanantys tą ar kitą sritį „specialistai“.

Š. m. kovo 6–13 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymai įvertinti, ar programose (laidose) „Laikas“ („PBK Lithuania“, 2014-03-01, 20 val.) ir „Savaitės žinios“ („RTR Planeta“, 2014-03-02, 18 val.) bei dokumentiniame filme „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“ („NTV Mir“, 2014-03-10, 16.10 val.) buvo paskleista Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta draudžiama skelbti informacija.

Jis nurodė, jog iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad ES deliktinė (turtinė) atsakomybė už jos organų neteisėtus veiksmus prasme kyla tuo atveju, kai tenkinamos visos sąlygos: institucijų veiksmai. kuriais jos kaltinamos, yra neteisėti, padaryta reali žala bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp tariamų veiksmų ir nurodytos žalos. Teismo praktika reikalauja, kad būtų nustatytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios asmenims teises, pažeidimas. Kalbant apie reikalavimą, kad pažeidimas būtų pakankamai akivaizdus, leidžiantis nuspręsti, jog jis tenkinamas, – atitinkamos ES institucijos akivaizdus ir sunkus jos turimos diskrecijos ribų pažeidimas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl interneto paslaugų tiekėjų pareigų, suteikiant vartotojams prieigą prie autorių ir gretutines teises pažeidžiančių interneto svetainių. Nuspręsta, kad teismas turi teisę įpareigoti interneto paslaugų tiekėjus blokuoti prieigą prie tokių svetainių, jei: toks draudimas nepagrįstai nesuvaržo vartotojų galimybės gauti teisėtą informaciją ir tokios priemonės užkerta kelią arba apsunkina vartotojams pasiekti pažeidžiančias svetaines.

Žurnalistas Hans-Martin Tillack manė, kad neteisėtus administracinius aktus pirmiausia sudaro Belgijos teisminėms institucijoms pateiktas OLAF skundas. Jo žodžiais jis yra neteisėtas, nes pažeidė keletą procedūrinių reikalavimų bei pagrindinę teisę, t. y. spaudos laisvę. Žurnalistas Hans-Martin Tillack taip pat nurodo du OLAF pranešimus spaudai. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pareiškė, kad pranešimas spaudai, pagrįstas gandais, yra akivaizdus netinkamo administravimo atvejis ir pažeidžia proporcingumo principą. Todėl šis pranešimas turėtų būti laikomas neteisėtu administraciniu aktu. Galiausiai žurnalistas Hans-Martin Tillack remiasi žurnale European Voice išspausdintu OLAF spaudos atstovo pareiškimu ir per Stern TV išplatintu OLAF direktoriaus pareiškimu. Jie pakenkė ieškovo reputacijai ir dėl to, kad yra pagrįsti gandais, taip pat pažeidžia gero administravimo principą.

Teismo vertinimu ginčijamas aktas aiškiai nekeičia ieškovo teisinės padėties. Iš ES reglamento 1073/1999 nuostatų matyti, jog galutinėje OLAF ataskaitoje pateiktos išvados savaime nereiškia, kad bus pradėtas teismo procesas ar drausminė procedūra, nes kompetentingos valdžios institucijos gali pačios nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis priėmus galutinę ataskaitą, ir todėl tik jos turi teisę priimti sprendimus, galinčius daryti poveikį asmenų, kurių atžvilgiu ataskaitoje rekomenduojama pradėti tokius procesą ar procedūras. Be to, šis reglamentas tik numato, kad nacionalinėms teisminėms institucijoms perduodama informacija, o šios savo diskrecijos ribose pačios vertina minėtos informacijos turinį ir svarbą, ir kokių tolesnių veiksmų prireikus reikėtų dėl to imtis. Todėl OLAF perdavus informaciją, tikimybė, kad bus pradėtas teisminis procesas, bei tolesni teisiniai veiksmai visiškai priklauso tik nuo nacionalinių valdžios institucijų.

Žurnalistas Hans-Martin Tillack nenuleido rankų ir ES Teisingumo teismui pateiktu pareiškimu pareiškė ieškinį. Žurnalistas iš esmės paprašė, pirma, sustabdyti bet kokias priemones, kurių galėtų būti imamasi dėl OLAF pateikto tariamo skundo Belgijos ir Vokietijos teisminės valdžios institucijoms vykdymą, ir, antra, nurodyti OLAF nesiimti jokių veiksmų, siekiant gauti, susipažinti, tirti bet kokį dokumentą ar kitą informaciją, kuria disponuoja Belgijos teisminės valdžios institucijos po žurnalisto namuose ir biure atliktų kratų, ar išklausyti jų turinį.

Vokietijos žurnale „Stern“ dirbęs žurnalistas Hans-Martin Tillack, palaikomas International Federation of Journalists (IFJ) ES Teisingumo teisme stojo prieš ES Komisiją. Jis prašė panaikinti aktą, kuriuo Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) Vokietijos ir Belgijos teisminėms institucijoms perdavė informaciją apie įtarimus dėl paslapties atskleidimo ir korupcijos, ir, antra, atlyginti ieškovo patirtą moralinę žalą dėl šios informacijos perdavimo bei OLAF pranešimų spaudai paskelbimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 21 dieną sankcionavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ atskirų dalių laikino retransliavimo sustabdymo.

Komisija vienbalsiai nusprendė įpareigoti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančius televizijos programų retransliuotojus laikinai – 3 mėnesiams sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, retransliavimą Lietuvos teritorijoje.

Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė š. m. kovo 12 dieną kreipėsi į Policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tinklalapyje www.avaaz.org aptikto kreipimosi (peticijos) į Klaipėdos krašto gyventojus dėl parašų rinkimo dėl įstojimo į Rusijos Federaciją („Обращение ко всем жителям Клайпедского края: Сбор подписей о вступлении Клайпедского края в состав Российской Федерации“), kuriuo yra skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos teritorijos vientisumą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą įvertinti, ar transliuojant bei retransliuojant Rusijos televizijos programos PBK Lithuania laidą „Laikas“ bei RTR Planeta laidą „Savaitės žinios“ nebuvo padarytos Baudžiamojo kodekso numatytos draudžiamos veikos ir, nustačius atitinkamus pažeidimus, imtis visų būtinų veiksmų, kad draudžiama veikla būtų nutraukta.

Vasario 11-ąją daugelis Europos Sąjungos šalių mini Saugesnio interneto dieną. Lietuvoje irgi prasideda tam skirta savaitė, kurios metu įvairios organizacijos ir verslo atstovai pasakos mokiniams apie saugų elgesį internete. Daugybei žmonių internetas atrodo tarsi šydas, po kuriuo galima likti nepastebėtam. Nenuostabu, kad internete netrūksta ir nusikalstamo turinio, nukreipto į pažeidžiamiausią visuomenės sluoksnį – vaikus. Apklausos rodo, kad beveik 15 proc. 10-17 metų vaikų ir paauglių internetu yra gavę seksualinių pasiūlymų, o daugiau nei trečdalis yra susidūrę su seksualine medžiaga, kurios patys neieškojo. Europos Parlamentas ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad apsaugotų nepilnamečius nuo neigiamos informacijos.

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Kultūros ministerijoje buvo pagerbti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Konkursas buvo rengiamas jau šeštus metus. Jo tikslas - skatinti verslininkus, steigiančius naujas įmones, rinktis gražius, taisyklingus ir prasmingus lietuviškus pavadinimus, atspindinčius bendrovių veiklą. Iš daugiau kaip 13 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų, įregistruotų 2013 metais, atrinkta 13.

Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių atminimo įprasminimo komisija, įvertinusi gautas 16 paraiškų, nusprendė dalinį finansavimą skirti 8 projektams.