Kitu kampu

Kas mums iš to, kad iškovota laisvė – be atsakomybės? Nebeliko asmeninės atsakomybės, jausmo už padarytas klaidas.

Kiekvieną dieną varžotės naujienomis - tikslumas ir greitis yra jūsų darbo sinonimai. Tačiau šiandien „Huawei" kviečia mesti iššūkį geriausiems, t.y. visų pirma mesti iššūkį patiems sau bei savo kolegoms. Susitikime lazerių labirinto aikštelėje ir išsiaiškinkime, kuris tiksliausias ir greičiausias! Taigi, kviečiame žurnalistų varžyboms „Challenging the Best" lapkričio 20 d. 18 val. Laser Tag klube „MEGAZONE" Goštauto g. 12, Vilnius. Registruokitės iki lapkričio 18 d. el. paštu egle.silkauskaite@novamedia.lt ar telefonu +370 640 56080.

Maloniai prašome Jus aktyviai įsijungti į svarbiausių visuomenės vystymo krypčių nustatymo ir NVO tarybos sudarymo darbo grupės veiklą, kuria siekiama teikti atitinkamas LR Nevyriausybinių organizacijų įstatymo pataisas ir siekti bendro sutarimo dėl NVO tarybos sudarymo kriterijų bei atstovavimo joje tvarkos nustatymo. Būtume dėkingi, jeigu Jūs aktyviai įsijungtumėte į šią pilietinę akciją ir konferencijoje pateiktumėte rekomendacijas dėl svarbiausių visuomenės raidos krypčių, NVO tarybos atstovų atrankos principų ir sudarymo tvarkos. (Pageidaujama pranešimo trukmė – ne daugiau kaip 10 min.). Konferencijos laikas ir vieta: 2014 m. lapkričio 27 d., 17.00 val. Lietuvos Mokslų Akademija, Mažoji salė

Žemės ūkio ministerijos kvietimas aplankyti vos porą metų gyvuojantį jojimo centrą „Žirgas“, esantį Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Pūstelninkų kaime, suintrigavo Lietuvos žurnalistų sąjungos narius. Kelionės tikslas - ne tik pasigrožėti žirgais, pasidžiaugti jų šeimininkų sporto pasiekimais, tačiau ir susipažinti su Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių gerosios praktikos pavyzdžiais.

Visada širdimi ir energija jauni Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nariai (pirmininkas nenuilstamas idėjų generatorius Stanislovas Pleskus), LR Seimo nario Vytauto Saulio remiami, patraukė Rokiškio link.

Spalio 13 d. Konstitucinis Teismas (KT) patenkino nepartinių piliečių skundą dėl Europos Parlamento rinkimų įstatymo, kurio nuostatos diskriminuoja nepartinius piliečius. Priminsime, kad pernai grupė piliečių, tarp kurių ir šio straipsnio autorius, dėl to kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Mat EP rinkimų įstatymu lig šiol buvo leista rinkimuose kelti į Europos Parlamentą ne tik politinių partijų, bet ir nepartinių piliečių kandidatus. Tačiau pastarieji galėjo tai padaryti tik pasirašę jungtinės veiklos sutartis ir susibūrę į visuomeninį rinkimų komitetą, kurį įregistruoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Žurnalistai turėtų žinoti ne tik tas problemas, kurias 2014 metais atskleidė Latvijos Seimo rinkimai, bet ir priežastis tas problemas pagimdžiusias. Okupantas visame Pabalytyje vykdė vienodą „tautų maišymo“ politiką, stengdamasis į šias respublikas atkelti kaip galint daugiau gyventojų iš šalies gilumos, tuo pačiu „atskiesti“ šių respublikų nacionalinę sudėtį, iš kurios sklido didesnis ar mažesnis pasipriešinimas okupantų valdžiai. Kyla klausimas, kodėl okupanto inicijuota „tautų maišymo“ politika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo vienoda, tuo tarpu rezultatai tapo skirtingi?

Štai praradome penktadalį tautos, o šalyje tebeveikia 60 savivaldybių, 600 nei savo turto, nei savarankiško biudžeto neturinčių seniūnijų, beveik 14 ministerijų, Seime tebeposėdžiauja 141 narys. Valdžia tebedirba kaip ir anais laikais, o rezultatus visi „runkeliai“ nulemia.

Vilniuje, Seime, vyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Rytas Kupčinskas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio aktyvistai, tarptautinės akcijos tarptautinės akcijos „Už taiką, įstatymų ir teisės viršenybę" dalyviai, čečėnų diasporos atstovai iš Lietuvos,Vokietijos ir Prancūzijos.

Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai, pakviesti Žemės ūkio ministerijos, aplankė Ukmergės rajono ekologinius ūkius, pasinaudojusius Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonėmis.

2014 m. rugsėjo 4 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pranešė ištyrusi LR Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) ekspertų grupės išvados, kurioje pateikiamas knygos „Gintarinė širdis“ vertinimas. Primename, Kultūros ministerijos lėšomis Lietuvos edukologijos universiteto leidykla išleido Dangvydės knygą vaikams „Gintarinė širdis“. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, vertindama šios knygos turinį, nustatė, jog pasakos, pateikiančios tos pačios lyties asmenų santykius kaip normalius ir savaime suprantamus, vaiko trapiai pasaulėžiūrai yra kenksmingos, todėl daro neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų. Vadovaudamasi LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba rekomendavo minėtos knygos platinimą sustabdyti.

Ypatingas dėmesys Rusijos žiniasklaidai – toks yra šių metų Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) kompleksinės rinkodaros veiklų Rusijoje ypatumas. VTD kvietimu šiemet Lietuvą jau aplankė per 100 Rusijos nacionalinės ir vietinės žiniasklaidos atstovų. Jiems buvo organizuoti pažintiniai turai, kurių metupristatyta Lietuvos turizmo infrastruktūra ir lankytini objektai: miestai, kurortai ir kurortinės teritorijos, SPA centrai, kaimo turizmo sodybos, kultūrinio, aktyvaus ir kulinarinio turizmo galimybės Lietuvoje.

Prieš 60 metų (1954 m.) pradėjau lankyti Vilkijos rajono Čekiškės vidurinę mokyklą. Tik ketvirtis amžiaus Laiko delnuos, vaizdajuostė tarp 1989–2014 metų, o pokyčių tiek, kad ir šimtmečiui užtektų. Daug gražaus, prasmingo, vertingo, patriotiško, bet... Tas „bet“ ir priminė man „Lietuvos žvejo“ („Rybak Litvy“) redakcijoje atsakingojo sekretoriaus kabinete tada kelis kartus pakartotą laikraščio fotokorespondento, jūreivystėje bene labiausiai populiaraus ir šiandien, prisimenamo sarkastiško poeto Vytauto Brenciaus klausimą: „O gal tu žinai, Gediminai, į KOKĮ PASAULĮ paleidžiam vaikus?“

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys siūlo skaitytojų dėmesiui keletą miniatiūrų.

Man knieti štai koks klausimas: kodėl Atgimimo laikais žadėjome už laisvę paaukoti viską, o dabar žadame viską išparduoti: žemę, kultūrą, net šeimą.