Kitu kampu

Aktorius Mindaugas Papinigis visiems pažįstamas ne tik iš TV, bet ir iš kino ekranų. Išsiskiriantį balso tembrą turintį aktorių gerbėjai vis dažniau išvysta ne vaidinantį jam įprastą blogiuko vaidmenį, bet dirbantį už kadro. Praėjusią vasarą prodiuserio amplua komedijoje „Kunigo naudą velniai gaudo“ debiutavęs aktorius, ėmėsi ir dar vienos lietuviškos komedijos. Sausio mėnesio gale kino teatrus pasieks naujas M. Papinigio prodiusuotas kino filmas - „Patriotai“.

Ūžtelėjus Lietuvoje „laisvėjimo bangų“ lavinai, nukrentant daugelį gabių literatų, žurnalistų sielas ir širdis varžiusių valstybines cenzūras („Glavlitas‘) pančių neregėtai didelio skaitytojų susidomėjimo 1989 metais susilaukė „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijos darbuotojų Ritos Bočiulytės, Vytauto Bajoro, Albino Stubros, Gražinos Juodytės, Prano Martinkaus ir žinoma, vyriausiojo redaktoriaus, poeto – fotomenininko Antano Stanevičiaus idėja leisti gyvenimiškos vaivorykštės spalvomis laisvai žaižaruojantį kurortinį priedą – “Vasarą”. Jokiu būdu – ne politizuotą ar bet kaip idealizuotą. Kam – „skaitalai“, o kam – įvairiaprasmė sielos atgaiva. Visko po truputį, o iš to „trupučio“ jauti ir ano meto dvasinio gyvenimo malonumus, - nes nieko nėra maloniau rašyti tai, apie ką garsiai net išsižioti viešai buvo draudžiama.

Stasys Leonas Makaraitis sėkmingai susidorojo su nelengvomis užduotimis darant tokio pobūdžio darbus ir praturtino medalių kolekciją virtuoziškais darbais. Šiame katalogo skyriuje atspausdinti ir žurnalistams D. Radzevičiui, S. Pleskui, V. Žeimantui, J. Vėlyviui, V. Vaitkui, J. Stasinui, I.Skridlai, A. Čaikovskiui, A. Vaidilai sukurti medaliai. Taip pat čia rasime Žurnalistų sąjungos užsakytus medalius ir su Juozo Tumo Vaižganto, Antano Macijausko portretais. Šiuos medalius LŽS ir NŽKA pirmininkas įteikia kartu su kasmetinėmis piniginėmis premijomis atitinkamų vardinių premijų laureatams. Prabilus apie žurnalistų medalius, reikia pasidžiaugti vienu esmingu pokyčiu – žurnalistai tampa lygiaverčiai kultūros, meno žmonių lygmenyje.

Norėčiau prisiminti ir tuo prisiminimu pagerbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus, kurie įvairiu metu moksleiviams skiepijo meilę gimtajai kalbai, rašybai, ugdė mumyse pirmuosius kūrybos pradmenis.

Artėja Vėlinės – aplankysime savo artimųjų kapus, prisiminsime brangiausius žmones. Daug tūkstančių lietuvių amžino poilsio atgulė svetur. Pabandykime bent mintimis nusikelti į vieną tokią atminties vietą kitoje Atlanto pusėje – JAV. Visoje Amerikoje žinomos Lietuvių tautinės kapinės (Lithuanian National Cemetery). Čikagoje 2011 m. rugsėjį buvo paminėtas jų šimtmetis.

Kolegos Gedimino Griškevičiaus kitos mintys:"Palangos paronžio pačiūža, gamtasieliai rašto broliai ir Šaipių girios „partizanų kuopa“ - kormoranai"

Šią gaivią amžinų vertybių versmę uoliai puoselėja laisvę atgavusios mūsų šalies ūkininkai ir sodžiaus šviesuoliai. Ženklų indėlį įneša žurnalisto ir literato Kosto Fedaravičiaus iniciatyva 1994 m. pradžioje įkurta Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga (LKRS).

Rygoje įvyko baigiamasis informacinės kampanijos apie pavojingas medžiagas kasdieniuose gaminiuose renginys. Partneriai iš trijų Baltijos valstybių bei Olandijos pristatė pasiektus rezultatus teigdami, jog kampanija „Pagalvok, kai perki“ ne tik sudomino didžiulę audtoriją, bet lėmė padidėjusį žmonių susirūpinimą naudojamais produktais, netgi – pakeitė jų vartojimo įpročius. Kampanijos iniciatoriai pabėžė, kad projekto el. puslapis www.pagalvok.lt išliks naudingu informacijos šaltiniu kiekvienam, siekiančiam gyventi sveikesnį gyvenimą ir sumažinti pavojingų medžiagų kokteilį savo kūne.

Prie Panerių memorialo susirinko kelios dešimtys Vilniaus romų ir jų bičiulių, kad paminėtų Tarptautinę romų holokausto aukų atminimo dieną. Čia iš akmenų romų vaikai sudėliojo „romų ratą“ ir papuošė jį gėlių puokšte. Tradiciškai viso pasaulio romai rugpjūčio antrąją prisimena šimtus tūkstančių nekaltai žuvusiųjų, nužudytų vien dėl to, kad juos vadino romais

Leidžiantis socializmo saulei, 1987 metų ankstyvą pavasarį surengtos bene paskutinės „Muzikos ir publicistikos dienos“. Jas iniciavo abi – Kompozitorių ir Žurnalistų – sąjungos. Važinėjom per Ukmergės rajono ūkių ir miestelių kultūros namus. Muzikantai grojo, dainininkai dainavo, o „žodžio meistrai“ varinėjo propagandines poringes.

Kaip žurnalistui, malonu būti liudininku reikšmingų įvykių, kuriuos tenka stebėti ir nušviesti savo klausytojams, skaitytojams. Tarp jų paminėtinas šiomis dienomis įvykęs Kultūros ministerijos ir Socialinių mokslų kolegijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Tai retas toks atsitikimas, kai vyriausybinė institucija – ministerija – susitaria tiesiogiai bendradarbiauti su mokymo įstaiga – kolegija.

Šių metų jau 16-oje Vilniaus knygų mugėje nemažai dėmesio skirta klausimui, kaip įpratinti vaikus skaityti. Po vienos tokios diskusijos kalbėjomės su joje dalyvavusia rašytoja Gintare Adomaityte, prieš šešiolika metų išleidusi pirmąją savo knygą, atsisakiusia žurnalistės darbo ir atsidėjusia vien kūrybai, beje apdovanota Kultūros ministerijos premiją už Skaitymo skatinimą ir Švietimo ministerijos premiją už Vaikų literatūros tyrinėjimus ir sklaidą.

2015 m. kovo 4 d. 17 val. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje atidaroma jaunųjų menininkų paroda „Šventė“. Ši paroda pratęsia galerijos parodų ciklą “Jaunųjų prisistatymai“. Parodoje bus pristatomi tapybos, video darbai ir piešiniai. Parodos dalyviai: Dovydas Alčauskis, Margarita Božkaitė, Eglė Butkutė, Ieva Gudmonaitė, Monika Ivaškaitė, Donata Minderytė, Eglė Petrošiūtė, Eglė Puodžiūnaitė ir Birutė Remeikytė.

Rinkėjai sunkiai suvokia kai eina balsuoti už vienos partijos sąrašą, o netrukus žino, kad ši partija sumetė skudurus į bendrą katilą (tai socdemai, konservatoriai, darbo partija, tvarkiečiai). Esu tikra, kad kol kas niekas nesuka galvos, kaip išvengti perbėgelių iš vienos partijos į „patogesnį“, tol keros korupcija, melas, demagogija.

LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo aptikti pirmosios lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos steigimo dokumentai. Šiemet gimnazija minės garbingą šimto metų jubiliejų, o sausio 22 d. Vytauto Didžiojo gimnazijoje rengiamas 100-ečio metų atidarymas. Itin reikšmingą dokumentą surado Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus, padedant Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojai Rasai Sperskienei.