Kitu kampu

Jungtinės Karalystės audiovizualinės žiniasklaidos reguliuotojas (toliau – OFCOM) informavo Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (toliau – LRTK), kad, atlikęs išsamų televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ 2015 m. rugsėjo 2 d. transliuotos laidos „Dienos anatomija“ turinio įvertinimą, nustatė britų Transliavimo kodekso pažeidimų.

Dabar šalies gyventojai gali dalyvauti Lietuvos metų medžio rinkimuose balsuodami elektroninėje erdvėje. Tereikia spustelėti nuorodą „Rinkime Lietuvos medį 2016“, kuri yra pati pirmoji Aplinkos ministerijos tinklalapio kairėje rubrikų skiltyje. Rinkti Lietuvos medį kviečiami visi šalies gyventojai. Nuo rugsėjo 5-osios iki šios dienos (09. 08) ryto sulaukta jau 1420 balsų. Balsuoti galima iki spalio 10 d.

Vyriausybės nutarimo projekto autoriai arba nesuvokia kritinėje būklėje atsidūrusios Lietuvos visuomenės poreikių, arba sąmoningai ignoruoja susiklosčiusią realybę valstybėje. ...

Juokais esu išsitaręs, jog tarp žurnalistų esu „Paskutinis tarybinis“ arba „Nepartinis komunistas“, kuriam, vos pramokus skaityti, be katalikiškų „10-ies Dievo įsakymų“ Čekiškės bažnyčioje, nuo 1954 metų vidurinėje mokykloje už Lašišos upelio natūraliai pedagogiškai buvo „įskiepyta“ tik tarybinė mąstysena, gyvensena ir idėjos.

„O gražuole Palanga-a-a!..“ Palangos valiuta yra vertesnė už rublius ir dolerius, netgi jeigu juos sukryžmintum ir padvigubintum. Buvimas ar gyvenimas Palangoje yra savaiminė ponystė, nebe siekiamybė. Faktas, kaip blynas su mėsa. Faktas yra ir tai, kad net žemiškasis porcelianas – iš šieno dulkėm kvepiančio Palangos smėlio.

Vilniuje įvyko jau 9-ieji Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Iškilmingos ceremonijos metu buvo apdovanoti geriausi praėjusių metų kino filmai, aktoriai, režisieriai bei kiti kino bendruomenės nariai. Šiemet „Auksine gerve“ už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui buvo apdovanota montažo režisierė Izabelė Pinaitytė.

. Lietuvoje viešėjo Lvovo karininkų namų delegacija: Vitalij Provozin (delegacijos vadovas), Irina Dzioba, Sofija Fedina, Oleg Lichac, Aleksandr Poroniuk ir buvęs Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojas Mikola Dziadzin, kurie viešnagės metu susitiko su Druskininkuose, Kaune ir Palangoje reabilitaciją atliekančiais ir dalyvaujančiais tarptautiniuose instruktorių kursuose Ukrainos kariais, be to, Vilniaus karininkų ramovėje atidarė fotografijos parodą „Karas“, surengė koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje Lietuvos ir Ukrainos kariams.

Palangiškis kolega Gediminas Griškevičius vėl atsiuntė “Kitų minčių”. Šį kartą tai - Susitikimai Vilniuje: paprastas darbštumas, sutveria paprastus darbus

Žurnalistų viešnagė šią gražią ir saulėtą gegužės 6-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, Pociūnų aerodrome artėjo į pabaigą. Norintys pakilti į dangų su lenkų gamybos sklandytuvu SZD-50-3 „Puchacz“ (lietuviškai „Apuokas“) jau būriavosi prie sklandytuvo...

Agentūra „Factum“ į Lietuvos rekordų knygą įrašė gausiausia proginių kaklaraiščių kolekcija – daugiai nei 1400 kaklaraiščių, kuriuos surinko mūsų geras kolega, žurnalistas Juozas Šalkauskas.

Šį kartą kolega Česlovas Skaržinskas atsiuntė žiupsnelį minčių iš savo žurnalistinio dienoraščio.

Apie vieną pažintį norėčiau pakalbėti plačiau, nes ji siejama su Lietuvos atgimimo laikotarpiu ir tuometinių institucijų bei pavienių asmenų rūpesčiu lietuviais bei jų vaikais, gyvenančiais už Lietuvos ribų, o ypač su laiškais, kuriuos mūsų šeimai parašė tuometinės Švietimo ministerijos Mokyklų valdybos inspektorius, kraštietis, dabar LŽS Senjorų klubo pirmininko pirmasis pavaduotojas Alfonsas Kairys.

Dabar, kai spaudoje, interneto portaluose, socialiniuose tinkluose verda diskusijos dėl Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai", o iš tikrųjų - pažiūrų ir požiūrių priešprieša, prisiminiau du savo žurnalistinės veiklos susitikimus ir pokalbius panašia - holokausto - tema.

Rašytoją Joną Mačiukevičių įpratę pristatyti paprastai: prozininkas, poetas, publicistas. O dažnai – ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos įkūrėjas, šios organizacijos laikraščio Bičiulystė steigėjas. Jis prisidėjo ir prie Lietuvos televizijos laidos Bėdų turgus pirmtakės Svetimo skausmo nebūna atsiradimo, įvairios kitos pilietinės veiklos. Kad ir būdamas garbaus amžiaus (sukako 77-eri) J. Mačiukevičius neleidžia atšipti plunksnai. Randasi naujų kūrinių, neatsisako arti ir publicistikos dirvonų. Populiarus rašytojas kurį laiką buvo Valstiečių laikraščio bendradarbis – Maestro kaimui skirto leidinio skaitytojams rašė apie kaimo nūdieną, iškilių Lietuvos žmonių gyvenimą. Paprašėme daugiau kaip 40-ties knygų autorių, periodinės spaudos bičiulį atskleisti savo kūrybos virtuvę, pasidalyti mintimis apie mūsų praeitį ir nūdieną, naujus iššūkius.

Originalumu ir laisvakratiška gyvensena garsėjusius literatus, muzikantus, dailininkus, taip pat vis iš naujo atranda visų laikų tautinės kultūros tyrinėtojai. Tarp jų – ne tik „Palangos tilte“ pernai aprašytasis, Palangoje ne sykį elegantiškai gastroliavęs ir vyną su mūs vyrais „degustavęs“ dainininkas Antanas Šabaniauskas. Jam Palangos vasaras paįvairinti padėjo ir kiti linksmavyriai. Dabar Lietuvos radijui nuolat kartojant laidą „Devyni radijo dešimtmečiai“ labai dažnai minimas ir kitas unikalus savo laikmečio personažas, neregėto populiarumo scenose ir laidose susilaukdavęs linksmabūdis satyrikas, muzikantas, artistas, kas be ko, ir Bohemai neabejingas Pupų Dėdė.