Kitu kampu

Jeigu nori pajusti artėjančių 2017-ųjų Šventų Velykų džiaugsmo akcentų, pamatyti nemeluotas dangiškas grožybes, jūros ir erdvių sanglaudą savo žemiškoje kelionėje, - prašau, padėk už Naglio aukštumėlės. Visai netoli.

Dabar jau net sunkoka žodžiais nusakyti nuotaikas ir potyrius iš 1990-1991 metų Laiko karuselės Palangoje ir Klaipėdoje. Ką ten karuselės! Kosmonautų rengimo centro centrifūgos, į kurią veiksmu panaši gal ir visiems žinoma skalbyklė. Ėjom, bėgom, žvalgėmės, smalsavom, kalbėjom... Užsirašinėjom. Ir ne. Stebėjom ir pamažiukais nebesistebėjom, nes daug kas, jei ne viskas politikų debesynuose, nuo Palangos „Šiltnamių slieko“ ar į jūrą „einančio“ Klaipėdos jūreivio, žvejo tikrai nepriklausė. Nei tada, 1990-aisiais, nei dabar, 2017-aisiais.

Žiniasklaida ir oponentai pasišaipė iš Seimo LŽVS frakcijos inicijuojamo parlamentinių politinių partijų Nacionalinio susitarimo masinei emigracijai stabdyti. Kam tas susitarimas, reikia konkrečių darbų!- vieningai kerta kritikai. O kokių darbų imtis, kad emigruojančiųjų srautai Vilniaus oro uoste sumažėtų, retas gali atsakyti.

„Prietaisas“, „ūsuoti bebrai“, „politinis nulis“, „Karbauskio šestiorkė“, „Vyriausybės lunatikas“, „fermos vedėjas“… Šiais epitetais žiniasklaida ir atskiri jos atstovai viešai vadino naujai išrinktus Seimo narius, paskirtus ministrus, partijų ir frakcijų vadovus. Nors po rinkimų praėjo jau nemažai laiko, tačiau šiuos žiniasklaidos vartotus išsireiškimus prisiminiau „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ išvakarėse. O prisiminimus iššaukė nauja vieninga žiniasklaidos puolimo banga prieš grupę Seimo narių.

Pasak Lietuvos psichologų sąjungos narių, gyvenimas be įstatymo, reglamentuojančio, kas yra psichologas ir kas gali tokiu vadintis, sukuria keistą situaciją, kai žmones konsultuoja „Bhakti jogą praktikuojantis psichologas", „chiromantas ir psichologas", „vedinis psichologas" ir t.t. Jie žada žmonėms stebuklus ir patys skelbiasi esantys stebukladariai.

Tai sakau, nes nuo šio sekmadienio teks keltis viena valanda anksčiau. Nes šį savaitgalį įvedamas vasaros laikas - kovo 26-ąją 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn. Man asmeniškai šis laiko “stumdymas” ir dienos “tampymas” pirmyn – atgal atrodo beprasmiškai.

Bandau suprasti, va, stebint telereportažą iš 2017 metų sausio 13-osios iškilmių Vilniuje ir ranka savaime išsitiesė į 2008 metais išleistą „Eglės“ leidykloje Jono Ainio knygą „Sudegintos dainos“. Paslapties nėra. Užnugario viršelyje Jonas Gediminas Siaurukas 2008-12-15 Palangoje savo ranka užrašė prisipažinimą: „Ar išsipildė mano ir mūsų kartos žmonių lūkesčiai? Visa tai stengiausi sudėti į savo „Sudegintas dainas“. Pasirinkau J.Ainio slapyvardį, nes ne tik savo, bet ir tėvų bei protėvių mintis norėjau išreikšti. Atsiprašau, jei neteisingai atspindėjau jų jausmus“. Šioje vietoje ataidi ir šiandien šypsenos nepametančio Stasio Povilaičio klausiantys širdažodžiai: „Kam sudeginai tu, tu, tu mano dainą neramią?“...

Karaliaučiaus krašto poetas Sem Simkinas priėjęs stipriai paspaudė man ranką ir padovanojo dailiais viršeliais padabintą, Karaliaučiuje leidyklos „Kladezj“ išleistą ir jo iš vokiečių į rusų kalbą išverstą Liudviko Rėzos knygą „Prutena oder Preussische Volkslieder“. Keistoka, bet L. Rėzos "Prutena” iki šiol neišversta į lietuvių kalbą. Argi vertėjų nėra?

Kolega Juozas Šalkauskas mums atsiuntė 100 metų senumo Lietuvos karininko garbės kodeksą. O koks dabar būtų Lietuvos žurnalisto garbės kodeksas? Kas parašys?

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, žurnalistas ir žurnalo "Pozicija" redaktorius Vytautas Budnikas raštu pateikė keletą siūlymų, kurie gali įtakoti stabdant masinę emigraciją. Jo nuomone, suvokti masinės emigracijos tragediją ir šią problemą aktualizuoti pirmiausia privalo mūsų valdžia. Nepakanka apie nevaldomą emigraciją viešai kalbėti radijo ar televizijos laidose. Ilgalaikėje šalies vystymo strategijoje „Lietuva 2030“ masinė gyventojų emigracija net neminima – ji kaip problema svarbiausiuose valstybės dokumentuose neegzistuoja, o ateities vizijoje tarp prioritetų apie ją net neužsimenama.

Vitalius Zaikauskas‎Žurnalistų namai Sekti · 13 val. · Pasirodo žiauriai klydau, manydamas, kad kuriant laidas - daugiausia darbo įdeda ir daugiausiai nusipelno žurnalistai. Bet kur tau - pagal šrifto dydį titruose, didžiausios pagarbos ir padėkos nusipelno, ir daugiausiai prie laidos triūsia nusiplūkę drabuželių parinkėjai. Ką ten žurnalistai, palyginus... Kitose laidose, kitose televizijose - svarbiausi būna rėmėjai, kuriuos parodo bet visą ekraną ir vos per sekundės dalį pralekia žurnalistų pavardės.

Jau nusibodo skaityt apie tautos priešą ir neva rusų agentą Letuvoje Ramūną Karbauskį, vadovaujantį Lietuvos Seimo kultūros komitetui ir asmeniškai visai partijai. Atsidarau šįryt lrytas.lt puslapį ir skaitau „Naujas Ramūno Karbauskio visureigis – tarp „nešvariausių“ Lietuvoje“.

Dirbdamas fotografu aš sovietmečiu vasaromis „užfotkinau“ tiek, kad lengvai išsipirkome kooperatinį butą. O dabar... Vienetai fotografuojasi. Biznis baigtas. Ganau debesis, saulėlydžio žavesingą energiją, fotografuoju savo „jogiškam“ malonumui šokančius Birutės parko medžius, rūką, akmenis. O vasarotojai patys palangiškiai, va, „čiki-briki, pyst-plest“ nusifotografuoja savo elektroniniais aparatukais atsiminimui viską, kas jiems patinka – ir debesų, vaivorykščių kelius, gulbes ir savo vaikus, ir šerkšnų nėriniais apmegztus medžius...

Ėjom su Vincu Vyrukaičiu Laisvės prospektu Vilniuje nuo Šeškinės iki Spaudos rūmų ir kalbėjomės apie 1991 metų balandį. Anų dienų Sąjūdžio žmogus, parlamento gynėjas, sekė man kone detektyvines laisvės kovų istorijas.

Mes, lietuviai, nuo amžių nesame „pyragiško“ charakterio bendrija – „per amžių amžius!“ Žinoma, tobulos „smaguomenės“ niekur nerasi, bet lietuvių, būkim atviri, daug kur šalinasi, nes grubumu, nemandagumu, net agresyviu chamizmu išsiskiriame iš daugelio kitų tautų.