Kitu kampu

Asociacija LATGA pateikė Kultūros ministerijai autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitą už 2013 metus. Pagal pateiktą ataskaitą matyti, kad dažniausiai 2013 m. Lietuvos bibliotekų skaitytojams buvo išduodami rašytojos Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės kūriniai. Kiti populiarūs grožinės literatūros kūrinių autoriai: Elena De Strozzi, Vytautas Račickas, Vytautas Ažušilis, Daiva Vaitkevičiūtė, Vytautas V. Landsbergis, Jurga Ivanauskaitė, Justinas Marcinkevičius, Sigitas Parulskis, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda.

Penktadienio rytą per avariją sostinės centre garsus TV laidų ir renginių vedėjas, filmų įgarsintojas Jonas Radzevičius sukėlė avariją. J.Radzevičiaus vairuojamas automobilis partrenkė 67 metų pėsčiąjį. Nukentėjęs žmogus ligoninėje mirė.

Birželio 20 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūroje kaltinamojo akto surašymu baigtas tirti didelį rezonansą Vakarų Lietuvoje sukėlęs brutalus žinomo Gargždų fotožurnalisto nužudymas. Nusikaltimą įtariami įvykdę du nepilnamečiai bei kartu su jais buvęs mažametis, kurio dėl amžiaus negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Nuostoliai gali priversti bankrutuoti ir televiziją (LRT) jeigu tik kiekvieną dieną rodys animacinius filmukus vaikams. Jie gi užims politikierių laiką. Visai negerai! Užtenka užsienio filmų, kur gali pasimokyti… Verkšlenate, kad mažyliams nėra “Nykštuko”...

Šiemet kartu su poezijos šventės renginais Baltarusijoje, į kaimyninę šalį atkeliavo ir mūsų kolegos, radijo, televizijos žurnalisto ir puikaus poezijos skaitovo ir fotografo Juozo Šalkausko fotografijos paroda ir... garsioji kaklaraičių kolekcija, tiksliau, jos dalis.

Premjerui prabilus apie naują Lietuvos ir NATO gynybos koncepciją informacinio karo Ukrainoje kontekste, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad vieningas Strateginės komunikacijos departamentas, kuris koordinuotų valstybės komunikaciją, kovą su propaganda, jau kuriamas.

Gegužės 23 d. „Delfyje“ buvo paskelbtas D. Pūro straipsnis „ Laisvės dvasią kaliname provincialaus ultranacionalizmo narve“, kuriame jis kritikuoja Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų atvirą laišką „Dėl mūsų šalies vertybių būklės“. Laimei, minėtas autorius dar neatstovauja visai intelektualų visuomenei, tad jo rašinys tėra kukli asmeninė nuomonė. Gal kiek gaila, kad portalai dažnai renkasi būtent tokias nuomones. Bet svarbiausia tai, kad autorius gerokai nusikalbėjo, užsimindamas, jog minėtame atvirame laiške galima rasti jau gerai žinomų iš Kremliaus šiuolaikinės retorikos perspėjimų apie tariamai pragaištingas laisvojo pasaulio praktikas, ypač liečiančias vaikystę ir šeimą.

„Metų finansų vadovo 2014“ titulas atiteko Mantui Bartuškai, AB „Klaipėdos nafta“ finansų ir administravimo departamento direktoriui. Rinkimus organizavo „Verslo žinios“ ir Finansų analitikų asociacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs bylą pagal skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog R. K. pavasario/vasaros kolekcijos pristatymo reklama pagrįstai pripažinta pažeidžiančia visuomenės moralės principus.

Lietuvoje vyksta didžiulė meno destrukcija – meno nuopolis. Kūrybingai mąstantys žmonės nušalinti nuo valdžios, o jiems vadovauti pagal partinius sąrašus priskiriami menkai išmanantys tą ar kitą sritį „specialistai“.

Š. m. kovo 6–13 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymai įvertinti, ar programose (laidose) „Laikas“ („PBK Lithuania“, 2014-03-01, 20 val.) ir „Savaitės žinios“ („RTR Planeta“, 2014-03-02, 18 val.) bei dokumentiniame filme „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“ („NTV Mir“, 2014-03-10, 16.10 val.) buvo paskleista Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta draudžiama skelbti informacija.

Jis nurodė, jog iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad ES deliktinė (turtinė) atsakomybė už jos organų neteisėtus veiksmus prasme kyla tuo atveju, kai tenkinamos visos sąlygos: institucijų veiksmai. kuriais jos kaltinamos, yra neteisėti, padaryta reali žala bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp tariamų veiksmų ir nurodytos žalos. Teismo praktika reikalauja, kad būtų nustatytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios asmenims teises, pažeidimas. Kalbant apie reikalavimą, kad pažeidimas būtų pakankamai akivaizdus, leidžiantis nuspręsti, jog jis tenkinamas, – atitinkamos ES institucijos akivaizdus ir sunkus jos turimos diskrecijos ribų pažeidimas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl interneto paslaugų tiekėjų pareigų, suteikiant vartotojams prieigą prie autorių ir gretutines teises pažeidžiančių interneto svetainių. Nuspręsta, kad teismas turi teisę įpareigoti interneto paslaugų tiekėjus blokuoti prieigą prie tokių svetainių, jei: toks draudimas nepagrįstai nesuvaržo vartotojų galimybės gauti teisėtą informaciją ir tokios priemonės užkerta kelią arba apsunkina vartotojams pasiekti pažeidžiančias svetaines.

Žurnalistas Hans-Martin Tillack manė, kad neteisėtus administracinius aktus pirmiausia sudaro Belgijos teisminėms institucijoms pateiktas OLAF skundas. Jo žodžiais jis yra neteisėtas, nes pažeidė keletą procedūrinių reikalavimų bei pagrindinę teisę, t. y. spaudos laisvę. Žurnalistas Hans-Martin Tillack taip pat nurodo du OLAF pranešimus spaudai. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pareiškė, kad pranešimas spaudai, pagrįstas gandais, yra akivaizdus netinkamo administravimo atvejis ir pažeidžia proporcingumo principą. Todėl šis pranešimas turėtų būti laikomas neteisėtu administraciniu aktu. Galiausiai žurnalistas Hans-Martin Tillack remiasi žurnale European Voice išspausdintu OLAF spaudos atstovo pareiškimu ir per Stern TV išplatintu OLAF direktoriaus pareiškimu. Jie pakenkė ieškovo reputacijai ir dėl to, kad yra pagrįsti gandais, taip pat pažeidžia gero administravimo principą.

Teismo vertinimu ginčijamas aktas aiškiai nekeičia ieškovo teisinės padėties. Iš ES reglamento 1073/1999 nuostatų matyti, jog galutinėje OLAF ataskaitoje pateiktos išvados savaime nereiškia, kad bus pradėtas teismo procesas ar drausminė procedūra, nes kompetentingos valdžios institucijos gali pačios nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis priėmus galutinę ataskaitą, ir todėl tik jos turi teisę priimti sprendimus, galinčius daryti poveikį asmenų, kurių atžvilgiu ataskaitoje rekomenduojama pradėti tokius procesą ar procedūras. Be to, šis reglamentas tik numato, kad nacionalinėms teisminėms institucijoms perduodama informacija, o šios savo diskrecijos ribose pačios vertina minėtos informacijos turinį ir svarbą, ir kokių tolesnių veiksmų prireikus reikėtų dėl to imtis. Todėl OLAF perdavus informaciją, tikimybė, kad bus pradėtas teisminis procesas, bei tolesni teisiniai veiksmai visiškai priklauso tik nuo nacionalinių valdžios institucijų.