Kitu kampu

Laisvės piknike vykusioje diskusijoje „Punios šilas: ar išsaugosime vertingiausią Lietuvos sengirę?“ teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas Gintaras Varnas ragino politikus ir visuomenę mąstyti apie Punios šilą, jo gamtines vertybes ne egoistiškai.

Pagaliau. Jau beveik paskutinę įstatymo nustatyto termino dieną premjeras pateikė prezidentui naujus, su koalicija ne kartą derintus ir perderintus ministrus, ir prezidentas juos priėmė ir patvirtino naujais ministrais. Taip buvo išgelbėta koalicija ir laikinoji šalies Vyriausybė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Signatarų namuose eksponuojama į Lietuvą po beveik 80 metų sugrįžusi auksinė prezidento Antano Smetonos plunksna.

Sudėtingas buvo literatės, Naujosios Akmenės liaudies teatro režisierės, visuomenininkės Stasės Niūniavaitės (1923 01 20–2002 07 02) gyvenimo kelias.

Paskutiniai mūsų šalies prezidento rinkimai parodė, kad mūsų žmonėms matriarchatas pabodo ir todėl jie šalies vadovu išsirinko vėl vyrą.

Tame, deja, varganai ankštame, pilkame triaukščiame pastate per keletą žingsnių nuo jį budriai stebėjusio Vado Lenino (bronziniame paminkle!) daug dešimtmečių dirbo „elitiniai“ Palangos gyvenvietės – kurortinio centro (su jūrinės kokybės ženklu!) „aksakalai“ – išmintingi, gerbiami, valdingi bendruomenės valdytojai, giminės vadai. Visais atvejais, tai brangi Palangos istorijos dalis, tai – etapinis liudininkas.

Susisiekimo ministerijos suburta viešojo sektoriaus ir verslo ekspertų grupė rengs šalies 5G ryšio plėtros gaires. Taip bus siekiama sukurti palankią teisinę ir investicinę aplinką 5G ryšio tinklų plėtrai Lietuvoje.

Finansinių paslaugų įmonių asociacija FINCO įspėja apie internete įsisiautėjusius naujo tipo sukčius, vagiančius žmonių duomenis ir apgaulės būdu sudarinėjančius paskolų sutartis su vartojimo kreditus teikiančiomis bendrovėmis. „Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai sukčiai, sužinoję žmogaus asmens kodą, galėdavo apgaulės būdu pasiimti paskolą. Dabar dėl pakeistų procesų tokių atvejų jau nebepasitaiko, bet iškilo naujos grėsmės“, – sakė Šarūnas Frolenko, Finansinių paslaugų įmonių asociacijos FINCO vadovas.

Įvairiai ateinama į religinę poeziją. Gerai pažinojau poetę Ritą Dambrauskaitę, kuri susirgo vėžiu, ir ją 2017 metų birželį pasiėmė Vilniaus žemė. Jos vyras Alvydas Jancevičius išleido savo žmonos knygą „Kaip debesų ėjimas“ (Vilnius, „Žuvėdra“, 2017). Ji tų pačių metų rudenį pristatyta Lietuvos rašytojų sąjungos klube. Knygoje yra poetės nuotrauka iš Antano Sutkaus ciklo „Rasos šventė“ (1967). Tada eilėraščius skaitė Gražina Urbonaitė, Juozas Šalkauskis, kalbėjo Vidmantė Jasukaitytė, leidėjas Stasys Lipskis. Viską apibendrino poetės vyras. Šiuo metu A. Jancevičius dar kartą įsigilina į žmonos rankraščius, netrukus turėsime antrąją R. Dambrauskaitės poezijos knygą.

Per pastaruosius 2 metus dvigubai padaugėjo Seimo narių, skelbiančių, su kokiomis interesų grupėmis ar lobistais jie susitinka. Pernai parlamentarai taip pat paskelbė pusantro karto daugiau susitikimų nei 2017 m. Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriui (TILS) peržiūrėjus Seimo narių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines ir svetainę manosusitikimai.lt.

Baigėsi antrą kartą Lietuvoje surengti #MetųŽodžio ir #MetųPosakio rinkimai. Komisija #MetųŽodžiu išrinko žodį ŠIMTMETIS, internetiniame balsavime nepralenkiamas buvo VERYGANAS. #MetųPosakio rinkimuose komisija daugiausia balsų skyrė posakiui VAIKŲ TEISES IŠKVIESIU. Jis iš pradžių pirmavo ir internetiniame balsavime, bet galiausiai į pirmą vietą išsiveržė garbaus svečio – popiežiaus Pranciškaus – linkėjimas VIEŠPATIE, TE LIETUVA BŪNA VILTIES ŠVYTURIU. Jau laukiama siūlymų, už ką reikėtų balsuoti 2019-ųjų #MetųŽodžio ir #MetųPosakio rinkimuose. 2019-ieji – trejų rinkimų metai, tad ir #MetųŽodį su #MetųPosakiu tikrai bus iš ko rinkti.

Kai su palangiškėmis, intuityviai tikrumą jautusiomis literatėmis, neblankstančios Atminties Lidija Umbrasiene ir Irena Beržiene, smagiai 2004–2012 metais sykiu pluzdėdavome į Klaipėdą, į prasmingus dvasinius susitikimus su Irenos Linkauskienės „diriguojamais“ visaip smalsiais „Trečiaamžiais“, keisdavomės savo „rašytine-pieštine-dainuotina-gamtažine“ kūryba, man įsiminė žodžiai iš stipraus stiprios moters-zanavykės Teresės Dirgėlienės eilėraščio jos 2008 metais išleistoje poezijos knygoje „Grįžimas namo“, kurią nemeluotai puošia viršelyje panaudotas Povilo Dirgėlos paveikslas.

Absoliuti dauguma Lietuvos prieš dvejus metus prisiimtų įsipareigojimų sumažinti korupciją, atverti duomenis ir leisti gyventojams prisidėti prie sprendimų liko neįgyvendinti. Lietuva išpildė 1 iš 9 pažadų, kuriuos pati užsibrėžė dalyvaudama tarptautinėje „Atviros vyriausybės partnerystės“ (angl. Open Government Partnership) iniciatyvoje.

Pagaliau kandidatų į būsimą valdžią sąrašai jau beveik aiškūs ir paviešinti. Beliko tik mums, rinkėjams, atsirinkti, kurie iš jų būtų verti valdyti mus savivaldybėse, būti merais ar prezidentūroje. Deja, kiekvienų rinkimų metu pasirinkę savo nuomone geriausius, po to ištisus ketverius metus dejuojame ir aimanuojame, kad vėl ne tuos išsirinkome.

Kaip rašo mūsų žymusis visų politikų kandusis kritikas Rimvydas Valatka, „prie Nausėdos ir Šimonytės pagaliau prisijungus ilgai besilaužiusiam Skverneliui kandidatų komplimentų vieni kitiems laikas baigési. Prasidėjo arši rinkimų kampanija... Ir šioje 115 dienų truksiančioje kampanijoje viskas garantuota. Ir laukto, ir nelaukto. Nes pirmą kartą tiesioginiuose Prezidento rinkimuose dalyvauja veikiantis Ministras Pirmininkas...“