Žiniasklaida Lietuvoje

Kultūros ministerijos garbės ženklu ,,Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė Jolanta Kryževičienė. Aukščiausią ministerijos apdovanojimą lapkričio 2 dieną J. Kryževičienei įteikė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Kultūros ministerija inicijavo tyrimą, kokį poveikį šalies finansams turi šiuo metu taikomas lengvatinis PVM tarifas žiniasklaidai. Marius Gurskas, Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas, “Verslo žinioms” aiškina, kad šio tyrimo ėmėsi atsižvelgdami į Valstybės kontrolės audito išvadas ir finansų ministro pavedimą, kuriuo skatinamas atidesnis tokių išimčių stebėjimas.

Informuojame, kad dėl Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ Nr. 81 išspausdintame LR Seimo narės, švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės tekste padarytos korektūros klaidos – neteisingai užrašyto Audronės Pitrėnienės vardo, buvo gautas oficialus valdybos pirmininkės-redaktorės Dalios Zabitienės atsiprašymas.

Dabar, tobulėjant komunikacijos priemonėms, žmogus informaciją gali gauti iš įvairių kanalų: televizijos, radijo, interneto, kompiuterio, mobilaus telefono ir panašiai. Deja, tokiu prieinamumu naudojasi ne tik teisingą ir objektyvią informaciją teikiantys kanalai. Pastaruoju metu tokia negatyvia veikla aktyviai naudojasi kai kurie Rusijos informaciniai kanalai. Mūsų šalies gyventojai atakuojami gyvenimo būdo, mistikos, politikos, juokų laidomis ir kartais neviltį varančiomis, melagingomis naujienomis. Neretai skleidžiama propaganda žmogų paveikia taip, kad jis nebesugeba atskirti balto nuo juodo.

Penktadienio popietę, po 16 valandos, dėl incidento LRT kompiuteriame tinkle nutrūko įprastinė LRT programa. Pasak LRT technikos centro vadovo Arno Zuikio, yra pagrindo manyti, kad tai buvo kibernetinė ataka.

Rugsėjo 30 dieną buvęs Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ kūrybinis kolektyvas išleido naują leidinį - „Laikraštį „Valsčius“. Laikraštį rengia kol kas iš namų ir be jokio atlygio visas senasis redakcijos kolektyvas. „Laikraštis „Valsčius“ atsitiesė su nauja jėga, tačiau vedinas tų pačių idėjų, kokios buvo puoselėjamos ir prieš 25-erius metus.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) dar kartą svarstė klausimą dėl LRT programose transliuojamų komercinių audiovizualinių pranešimų. LRTK nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą prašydama šio komiteto posėdyje svarstyti klausimą dėl LRT transliuojamų komercinių audiovizualinių pranešimų ir efektyvios Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės užtikrinimo.

Antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje buvo pristatytas spalį prasidėsiantis LRT KULTŪROS sezonas. Jame – nemažai naujų laidų: Andriaus Rožicko pokalbių su kultinėmis kultūros asmenybėmis projektas, lietuvių kalbai skirta Antano Smetonos interaktyvi laida, aplinkosaugai, bendruomenių veiklai, Lietuvos kulinariniam paveldui skirtos laidos. LRT KULTŪROS tinklelį papuoš ir naujas projektas „Nacionalinis turtas“, pristatysiantis Nacionalinės premijos laureatus.

Lietuvoje, regis, pagaliau suvokta, kad pasaulyje jau 20 metų geriausias sklaidos ir populiarinimo įrankis yra internetas. Ir kad nedidelės šalies literatūrą geriausia pristatyti ne dalinant nemokamai brošiūras, lankstinukus, vizitines korteles ar žurnalus, o atveriant skaitmeninį langą visiems smalsiems, ieškantiems ar tik keliaujantiems pro šalį. Interneto svetainė „Vilnius review“ ir yra toks langas.

Ypatingos reikšmės sovietmečiu, nešant laisvą žodį Lietuvoje, turėjo Kaune įkurta ir nuo 1980 metų pradėjusi veikti pogrindinė spaustuvė ,,ab“, vadinamosios Kauno katakombos, kur buvo leidžiami ne laikraščiai, bet įvairios religinio ir patriotinio turinio knygos. Šios spaustuvės įkūrėjai – Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius, kurių pavardžių pirmosios raidės ir tapo pavadinimu. Ji buvo įkurta Salių kaime, dešiniajame Neries krante, kalne, po šiltnamiu ir gyvenamuoju namu iškastame tunelyje, ir veikė nesusekta beveik dešimt metų, iki pat Lietuvos atgimimo.

Mūsų kolegė, LŽS narė nuo š.m. rugsėjo 5 d. pradėjo dirbti Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje vyresn. redaktore. Ji yra atsakinga už įvairių bibliotekoje vykstančių renginių organizavimą, muzikos ir vizualiųjų menų edukaciją. Jos darbo telefonas 868222558. Kreipkitės!

Jau 4 mėnesius esu „Bangos“ laikraščio korespondentė. Pripažinsiu, profesinį kelią lydi išbandymų kupini pakilimai ir nuosmukiai. Tačiau šiandien aš šypsausi. Radau savo vietą po saule. Godžiai kaupiu patirties bagažą, mėgaujuosi netikėčiausiomis temomis ir kiekvienu savo parašytu žodžiu siekiu atliepti tikrąsias žurnalistikos vertybes. Pirmosiose pastabose apžvelgiu Klaipėdos rajoną tokį, kokį jį pamačiau savo akimis.

Motinystės atostogų išėjusią ūkio ministro patarėją Vaivą Gogelienę nuo šiandien pakeis ir viešųjų ryšių klausimais ūkio ministrui patars Vaida Vincevičiūtė.

2016 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) išnagrinėjo VšĮ „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA (toliau – LRT) generalinio direktoriaus administracinio teisės pažeidimo bylą. Įvertinusi pažeidimus bei atsižvelgusi į Administracinių teisės pažeidimų kodekso atsakomybę nustatančio straipsnio pakeitimus, įsigaliojusius liepos 14 d. ir numatančius švelnesnę nuobaudą už padarytą tokio pobūdžio pažeidimą, LRTK generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui skyrė įspėjimą.

Laikraštis „XXI amžius“ “ (2016 07 15, nr. 28) išleido platų ir įdomų pokalbį su pogrindinę kunigų seminariją baigusiu kunigu Robertu GRIGU, ilgamečiu „Lietuvos Caritas“ generaliniu direktoriumi, dabar Kauno Arkikatedros Bazilikos vikaru ir Kauno klinikų kapelionu. Dalis interviu buvo apie pogrindinės spaudos leidėjus, kūrybą ir dabartinę žiniasklaidą. Manau, kad tai sudomins ir LŽS svetainės skaitytojus. Spausdiname sutrumpinę.