Žiniasklaida Lietuvoje

Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Laurynas Ragelskis, valdantis portalą Ldiena.lt ir Facebook paskyrą „Laurynas Ragelskis“, šiemet antrą kartą įspėtas dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimą ir valstybingumo atkūrimą gerokai apkartino postmodernizmo ir reliatyvizmo, gaubiamo politiniu liberalizmo šydu, dvasinės negalios, kaip epidemija plintančios visame pasaulyje. Neaplenkė jos ir jaunos mūsų atsikuriančios jaunos valstybės, kai trinamos ribos tarp gėrio ir blogio, tarp tamsos ir šviesos, tarp informacijos ir dezinformacijos, kai meilės (gyvybės) kultūra neatlaiko šėtonišku tempu plintančios mirties kultūros. Tai antipodai – priešingų sąvokų poros, šiuo atveju puikiai atspindinčios mūsų žiniasklaidą, jos įtaką mūsų visuomenei ir pastarosios vertybinių orientacijų ugdymui, bet žymiai dažniau jų griovimui bei paties individo dvasiniam degradavimui.

Kaunietis kolega Romas Bacevičius tęsia savo interviu seriją "Bendrakursiai – Sausio 13-osios įvykių herojai". Šį kartą - pokalbis su Valdu Valiukevičiumi, 1991 metais buvusiu „Lietuvos ryto“ apžvalgininku. Dabar jis - televizijos laidų prodiuseris, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas.

Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, tai, kad žmogaus viešai paskelbta informacija asmeninėje paskyroje prieinama visiems, nereiškia, kad toks asmuo praranda privatumo apsaugos galimybes. Paskelbimas viešai savo paskyroje automatiškai nesuteikia leidimo tokią informaciją platinti žiniasklaidos kanaluose.

Fotografavimas viešoje vietoje savaime nereiškia, kad negali būti pažeista asmens teisė į atvaizdą ir nesudaro pagrindo manyti, jog galima fotografuoti bet ką, bet kaip ir bet kada, ignoruojant fotografuojamą asmenį ir jo valią. Teisės normos, leidžiančios asmenį fotografuoti be jo sutikimo, negali būti taikomos tik formaliai, pavyzdžiui, remiantis tuo, jog buvo fotografuota ne privačioje, o viešoje vietoje.

Apie sausio 13-osios įvykius ir žurnalisto duoną kalba Loreta JASTRAMSKIENĖ, 1991 metais buvusi Ukmergės rajono laikraščio „Gimtoji žemė“ korespondentė.

Aloyzas Tendzegolskis žinomas rašytojas – aforizmų, satyrinių kūrinių autorius, išleidęs 9 knygas. Taip pat jis – žinomas žurnalistas, daugelį metų dirbantis spaudoje, pastaruosius dešimtmečius vadovaujantis Varėnos rajono laikraščio „Merkio kraštas“ redakcijai. Kūrėjas, gimęs ir užaugęs Raseinių rajone, baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete, iš pradžių mokytojavo, 1972 metais atvyko dirbti į tuomečio Varėnos rajono laikraščio „Raudonoji vėliava“ redakciją. Vėliau tapo jos vadovu, Nepriklausomybės metais kėlė žurnalistikos problemas respublikinėje spaudoje.

Apie sausio 13-osios įvykius ir žurnalisto duoną kalba Tautvydas Meškonis,tuomet dirbęs Lietuvos televizijoje.

Įžvalgos autorė – Lina Jakučionienė, Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė ir draudimo bendrovės „Ergo“ korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse.

Vėl nauja žurnalistikos veterano, rašytojo Jono Laurinavičiaus knyga. Ji apie profesionalią žurnalistiką ir visuomenės gebėjimus ją suvokti. Džiaugiesi kolegos darbštumu ir lyg net nebesistebi. Knygos iš po Jono plunksnos eina kone tokiu pat greičiu, kaip kad jo anksčiau redaguoti periodiniai leidiniai – laikraščiai. Bet ši naujoji atsiminimų, biografinių apybraižų, interviu, straipsnių knyga – apie mūsų kolegas, ji taip ir pavadinta: „Žurnalistai“, tad vien iš profesinio smalsumo būtina ją atsiversti. Knygą autorius skiria tiems žurnalistams, su kuriais dirbo arba artimai bendravo. Tarp jų ne vienas mūsų rastų ir pažįstamų. Gal todėl tiek daug kolegų susirinko į knygos pristatymą Žurnalistų namuose, kurie savo renginiais pritraukia vis daugiau vilniečių.

Apie sausio 13-osios įvykius ir žurnalisto duoną kalba Darius Lukoševičius, 1991 metais buvęs LTV „Vakaro žinių“ vedėjas ir „Panoramos“ reporteris, dabar UAB „TVartas“ prodiuseris.

Šį kartą žodis Jolantai ŠARPNICKIENĖI, sausio 13-osios naktį budėjusiai Sitkūnų radijo stotyje ir iš jos perdavinėjusiai žinias per Lietuvos radiją.

Per pirmąjį 2017 m. ketvirtį daugiausiai skundų pateikta dėl interneto portalų. Gauti ir 2 užsienio piliečių skundai. Negauta nė vieno skundo dėl radijo veiklos. 5 kartus taikytas sutaikinimas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) 2017 m. balandžio 5 d. posėdyje priėmė sprendimą riboti laisvą Rusijos Federacijos televizijos programos „TVCI“ priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ribojimo laikotarpis – 1 mėn. Sprendimas įsigalios jį sankcionavus Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nusprendžiau pakalbinti kelis savo žurnalistikos studijų Vilniaus universitete bendrakursius, kurie tada iš televizijos ekrano ar radijo bangų eterio buvo daugeliui žinomi, o 1991-ųjų sausyje, rizikuodami savo gyvybe, atliko savo pareigą Tėvynei.Šį kartą žodis - Modestui PATAŠIUI.