Žiniasklaida Lietuvoje

Šiemet sukanka 31 metai, kai Lietuvos spaudai, radijui ir televizijai buvo suteikta teisė savo veiklą organizuoti ir plėtoti demokratiniais pagrindais, įtvirtintais specialiame įstatyme. 1990 m. kovo 1 d. pradėjo galioti Lietuvos žurnalistų sąjungos iniciatyva parengtas ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. vasario 9 d. priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas. Įstatymą rengusi komisija, sudaryta iš žurnalistų ir teisininkų (pirmininkas Domas Šniukas), atsižvelgė į demokratinių šalių spaudos įstatymus, todėl iš principo jis atitiko pagrindines spaudos laisvės nuostatas.

„Pirmiausia noriu padėkoti visiems, atsiliepusiems į kvietimą tapti LRT tarybos komitetų nepriklausomais nariais. Sulaukėme gausaus būrio didelę patirtį turinčių asmenų paraiškų. Esu tikras, kad tie keturi profesionalai, kuriuos LRT taryba atsirinko, svariai prisidės prie organizacijos. Jų žinios ir įvairiapusė patirtis padės užtikrinti LRT veiklos efektyvumą ir tvarumą“, – teigia LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.

Troškote į dienos šviesą iškelti gilesnės analizės reikalaujančią temą, tačiau aplinkybės buvo nepalankios ar trūko kompetencijų? Tai padaryti dar niekada nebuvo taip paprasta – su nauja jėga į Lietuvą grįžta „Media4Change“ tiriamosios žurnalistikos konkursas. Žurnalistų komandoms, kurių smalsumas ir pastabumas siekia giliau ir toliau nei didieji Lietuvos miestai, tyrimams įgyvendinti bus skiriama 16 tūkst. eurų.

Skaitmeninės rinkodaros agentūros „SuperYou“, kartu su rinkos tyrimų bendrove „Kantar“, atliktas Lietuvos influencerių rinkodaros tyrimas parodė, kad, norint pasiekti vartotoją, vertinamas influencerio įvaizdis, patikimumas ir drąsa – tai kur kas svarbiau nei saugi, ištobulinta žinutė.

Dar 1928 m. Jono Jablonskio mokinys Juozas Balčikonis savo tekste „Kada prabilsta antena…“ rodė gilų susirūpinimą: „Tūkstančiai žmonių klausosi ir pratinasi į oru leidžiamą nuo radio stoties viršūnių žargoną . Radio stotis yra svarbi įstaiga, ir reikia, kad jos kalba būtų gera. Tada ji galėtų būti kalbos mokytoja. O tam reikia, kad radio „dėdės“ išlaikytų lietuvių kalbos egzaminus lygiai su kitais mokytojais ir išlaikytų ne juokais . Kol egzaminų neišlaikę, turėtų savo pranešimus duoti mokantiems kiekvieną kartą ištaisyti ir iš ištaisyto teksto skaityti, kad negadintų klausytojų kalbos. Iškraipyta kalba yra mūsų tautos priešas. Reikia nuo jo gintis. Dabar radio stotis perėjusi į krašto apsaugos ministeriją. Kaip žinome, karo žmonės su tautos priešais daug ceremonijų nedaro – reikėtų, kad užkirstų kelią ir tam priešui, kuris lenda pro radio stotį.“

Matomiausių 2020-ųjų žiniasklaidoje asmenų reitinge rikiuojasi gabūs komunikatoriai, ekspertai ir didžiausių skandalų herojai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) atstove spaudai tapo Paulina Levickytė.

2021 m. sausio 21 d. geriausių radijo ir televizijos laidų konkurso „Pragiedruliai" vertinimo komisija išaiškino tradicinio - jau devynioliktą kartą paskelbto konkurso nominantus ir nugalėtojus - buvo išrinktos geriausios 2020 m. pirmą kartą transliuotos radijo ir televizijos laidos. Dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje ir paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino įvedimo Lietuvoje, tradicinė iškilminga ceremonija nėra numatyta, tačiau nominantai ir nugalėtojai bus apdovanoti dailininko Egidijaus Rudinsko sukurtais diplomais, nugalėtojams bus įteikti piniginiai prizai.

„Šiais metais jau nėra laikraščio "Pamarys", visos žinios gula į interneto svetainę, - Facebook‘e rašo „Pamario“ korepondentė Stasė Skutulienė. - Būsiu jums dėkinga, jei skaitysite, pamėgsite, komentuosite ir talpinsite skelbimus. Ypač laukiu Šilutės ir Pagėgių krašto gyventojų. Juk būtent jiems pirmiausia svarbu, kas vyksta ten, kur jie gyvena. Tad: Pamarys.eu. Draugaukime!“

1991-ųjų vasaris... Neseniai buvome išleidę atkurtojo žurnalo „Karys“ pirmąjį numerį. Pasikvietė tada mane, to žurnalo redaktorių, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius. „Reikia operatyviai padaryti laikraštį rusų kalba. Paaiškinantį, kas čia Lietuvoje vyksta, kas organizavo žudynes prie Televizijos bokšto ir t.t. Jį dalinsime sovietų kariškiams. Todėl turi būti ir kreipimasis į kareivius, seržantus bei karininkus. Ar gali?“

Tada, mus Spaudos rūmų žurnalistus, sausio 11 d. ginkluoti sovietų desantininkai išvarė tiesiog į gatvę. Ir kaip reikėjo toliau leisti laikraščius, kurių laukė skaitytojai?

COVID-19 iššūkių akivaizdoje lyderystę visuomenėje demonstravo verslo vadovai. Žiniasklaidos analizės ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ 2020 m. tyrimo duomenimis, labiausiai cituojamais vadovais tapo „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis ir „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.

Startavo „Literatūros ir meno“ skaitmenizuotų nuotraukų platforma https://literaturairmenas.lt/foto-archyvas. Joje daugiau kaip 600 archyvinių nuotraukų.

G. Vasiliauskaitė sukaupusi didelę darbo įvairiose žiniasklaidos priemonėse patirtį, vadovavo Vilniaus oro uosto komunikacijai, ėjo švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės atstovės spaudai pareigas, Vyriausybės kanceliarijoje dirbo su strateginių projektų komunikacija. Ji Vilniaus universitete yra baigusi žurnalistikos studijas, studijavo Švedijoje.

Sausio 4 d. švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atstovu spaudai pradeda dirbti Dainoras Lukas, turintis daugiau kaip dvidešimties metų patirtį viešųjų ryšių srityje ir žurnalistikoje. Prie J. Šiugždinienės komandos prisijungė ir patarėja projektų komunikacijai ir valdymui Vita Musnikienė.