Savaitės tema

2024 m. birželio 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas, Lietuvos kultūros kongresas su LR Seimo Kultūros komitetu ir kitais socialiniais partneriais surengė mokslinę – praktinę konferenciją „Politinė kultūra ir Kultūros kongresų pamokos“. Ji buvo skirta I-jo Lietuvos kultūros kongreso artėjančiam 35-mečiui ir tarpukaryje vykusio Pirmojo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečiui bei vieno iš Kultūros kongreso iniciatorių, Romualdo Ozolo gimimo 85-čiui paminėti.

Ką tik dienos šviesą išvydo leidinys „Propagandos amžius. Kovos su dezinformacija priemonių rinkinys“. Jį išleido „Pilietinio atparumo iniciatyva“ (angl., Civic Resilience Iniciative). Leidinys skirtas regioninei žiniasklaidai, mokykloms ir interneto vartotojams. Jis atsirado bendradarbiaujant su Tarptautiniu respublikonų institutu (angl. International Republican Institute, IRI) projekte „Kova su autoritariniu susivienijimu, stiprinant demokratinį atsparumą ir mažinant kenkėjišką įtaką“ (angl. Confronting the Authoritarian Nexus, Bolstering Democratic Resilience To Compounding Malign Influence).

Svetimžodžiams brautis į lietuvių kalbą per beveik porą okupacinių šimtmečių buvo lengva, bet juos išguiti iš lietuvių kalbos nėra paprasta.

Birželio 16 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje įvyko įvyko konferencija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę”. Konferenciją organizavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas ir savaitraštis „Šiandien”. Joje buvo diskutuojama apie valstybinės kalbos padėtį, ateitį ir perspektyvas. Įvairių sričių visuomenės atstovai kėlė klausimus, kiek vietas Lietuvoje dar liko laisvam žodžiui ir kas ateityje laukia lietuvių kalbos. Konferencijoje pranešimą “Ginti pažeistas žmogaus teises – konstitucinė pareiga” skaitė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, žurnalistas, LŽS narys Vytautas Budnikas.

10 šalies žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų, vienijančios keliasdešimt redakcijų ir daugiau kaip 600 žurnalistų, kreipiasi į politikus ir perspėja – politikų bandymai kištis į visuomeninio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos – vadovo rinkimus yra netoleruoti, to negali būti demokratinėje šalyje, o visus šiuos procesus jau stebi tarptautinė bendruomenė, vertinanti žodžio laisvę pasaulio šalyse. Tad jei politikai Seime imsis iniciatyvos LRT vadovo konkurso metu koreguoti įstatymus, tai bus traktuojama ne tik kaip politikų bandymas užvaldyti LRT, bet ir numuš Lietuvą spaudos laisvės indekse žemyn iš pirmojo dešimtuko.

Seimas pritarė siūlymui naujai reglamentuoti Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – Asociacija) formavimo tvarką. Visuomenės informavimo įstatyme nebebus įtvirtintas Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių baigtinis sąrašas. Asociacijos nariais galės būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančios organizacijos.

Svarbią pergalę teisme laimėjo naujienų portalas 15min, kai redakcija apgynė visuomenės teisę žinoti apie nusikaltimus. Ši byla įeis į šalies žiniasklaidos istoriją.

Artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai norėčiau kolegoms priminti Panevėžio knygnešį Juozą Milašiūną.

Balandžio 26 d. (trečiadienį) Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja nuotolinį kalbos forumą „Kiek šiuolaikiniame sporte lietuvių kalbos?“. Jame sporto žurnalistai, komentatoriai, terminologai, sporto teoretikai ir kalbos redaktoriai aptars dabartinę sporto kalbą ir diskutuos, kaip ją pagerinti.

Tačiau privalu nepamiršti, kad neatsakingai, neapgalvotai elgdamiesi galime ir daug ką prarasti, pvz., gimtąją kalbą, jeigu į valdžią ateina neatsakingi politikai, menko išprusimo valdininkai ar šiaip gerklingi visuomenės veikėjai, neretai net žalio supratimo neturintys apie lietuvių kalbą. Matote, net su dviejų universitetų chemiko diplomais specialistui nebūtų patikėta kokia nors sunegalavusio paciento operacija, o tvarkyti kalbos reikalus, pasirodo, gali ne kalbininkas, net apskritai ne humanitaras.

Žurnalistų etikos inspektorė ir Žurnalistų etikos inspektorės tarnyba paskelbė 2022 metų savo veiklos ataskaitą. Skelbiame Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės įžanginį žodį.

Visuomenės informavimo etikos asociacija 2023-04-19, 10.30 val. rengia žurnalistams seminarą „Saugi darbo aplinka ir apsauga nuo persekiojimo“. Moderatorius: Ruslanas Iržikevičius.

Seimas po svarstymo pritarė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį ir įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą.Už šias naujas nuostatas (projektas Nr. XIVP-2355(2) ES) po svarstymo balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 46 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“ ištyrė, kaip Lietuvos žiniasklaidoje atrodo profesinis orientavimas ir profesijų bei užimamų pareigų pasiskirstymas pagal lytis. Spaudos bei interneto straipsniuose, radijo ir televizijos naujienose pasimatė aiškiai įtvirtintos „vyriškos“ ir „moteriškos“ profesijos, su jomis susijęs kontekstas bei giluminės problemos, kenkiančios patiems vyrams bei moterims.

„Pastangos remti žiniasklaidos laisvę ir jos teigiamą poveikį taikai ir saugumui turėtų būti grindžiamos bendru supratimu apie jos vaidmenį tarnaujant, remiant ir saugant žmogaus orumą“, – Šventojo Sosto misijos vardu pareiškė kunigas Giuseppe Francone, kalbėdamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) diskusijoje apie žiniasklaidos laisvę ir saugumą.